Sūneliui
Tavo gyvenimas, mažyli, prasidėjo,
Kai vienas kitą pamilo žmonės du.
Tėveliai tavo, taip dabar juos tu vadinsi,
O tu mums būsi mylimas sūnus...
Gimei iš meilės, iš aistros didingos -
Norėtas, lauktas jau seniai.
Eilėm, dainom gražiausiom apipintas,
Iš jausmo nuostabaus gimei...
Mes mylime tave be galo,
Tu juk gražiausias mūsų kūrinys.
Ir niekada nebus šiai meilei galo,
Kol plaks pasauly mūsų širdys trys...
QUOTE(Staiga @ 2008 04 19, 23:47)
Koks nonsensas, paradoksas-gretimoj temoj moterys dėl teisės atsikratyti negimusiais vaikais kalasi. 
Dvi temos šalia, o kokios skirtingos tiek žodžiais, tiek mintim:unsure:
Dvi temos šalia, o kokios skirtingos tiek žodžiais, tiek mintim:unsure:nebuvau ten užklįdusi ir net nenoriu, geriau niekad iš šitos temelės neišeiti
Aš buvau anoj temoj buvau bet daugiau nebenoriu. Man čia taip gera
nezinau, ar sioje temoje buvo tokie zodziai, bet man jie :
GARBANELE AUKSINES SPALVOS, SUSIRAICIUS MAZYCIAIS ZIEDELIAIS, ANT MIELIAUSIOS PASAULY GALVOS MAN BRANGESNE UZ TURTA IR GALIA!!! 
:GARBANELE AUKSINES SPALVOS, SUSIRAICIUS MAZYCIAIS ZIEDELIAIS, ANT MIELIAUSIOS PASAULY GALVOS MAN BRANGESNE UZ TURTA IR GALIA!!!
"Maži delniukai"
Mažuos delniukuos pasaulis slypi----
Mažyti, mano, miegok saldžiai.
Ir nors už lango žvaigždėm jau ėmė lyti
Miegok, sūnyti, miegok saldžiai.
Mažom pėdelėm prabėgs per rasą
Palies boružę mažais delnais
Kaip nuostabu tave matyti,
Kol daug ko, dar neatradai.-----
Mažuos delniukuos likimas slypi -
Koks jis tau bus dar nežinai....
Nepasikuklinau įdėti savo kūrybos
Visu kitus mano, jau mačiau buvo įdėjusios kitos mamytės (nesigiriant 
) Ne todėl, kad man pačiai gražu, o todėl, kad rašiau su didele meile savo sūnui
Mažuos delniukuos pasaulis slypi----
Mažyti, mano, miegok saldžiai.
Ir nors už lango žvaigždėm jau ėmė lyti
Miegok, sūnyti, miegok saldžiai.
Mažom pėdelėm prabėgs per rasą
Palies boružę mažais delnais
Kaip nuostabu tave matyti,
Kol daug ko, dar neatradai.-----
Mažuos delniukuos likimas slypi -
Koks jis tau bus dar nežinai....
Nepasikuklinau įdėti savo kūrybos
Visu kitus mano, jau mačiau buvo įdėjusios kitos mamytės (nesigiriant ) Ne todėl, kad man pačiai gražu, o todėl, kad rašiau su didele meile savo sūnui
Giriesi ar nesigiri-visai nesvarbu, nes girtis yra kuo. Tokios gražios džiaugsmo ašaromis spindinčios tavo eilės. Kabina. Super. Ačiū kad įdėjai. Gali ir daugiau:)Primena man, kai dar maži mano "Ąžuoliukai" dainavo-
ant ištiestų delniukų atnešiu savo džiaugsmą,
atnešiu dėkingumą, mamyte tu brangiaaaaaausiaaaa
QUOTE(Staiga @ 2008 04 22, 09:35)
Giriesi ar nesigiri-visai nesvarbu, nes girtis yra kuo. Tokios gražios džiaugsmo ašaromis spindinčios tavo eilės. Kabina. Super. Ačiū kad įdėjai. Gali ir daugiau:)Malonu, kad patinka
labai gražiai apibūdinai mano eiles tikrai net susigėdau 
O šiaip keli jau pasklidę po platųjį internetą, vienas iš jų *Širdelės* įdėtas(čia pats pirmasis buvo, kai dar laukiausi)..
Dabar esu darbe, tad internete yra tik šie:
Tu - toks mažas, mažytis Angelas, kurį pamilau tą akimirką, kai pamačiau pirmą kartą. Gal net ne tada, kai pamačiau, o kai pajutau, kad esi. Tu - mano (geriau, sakysiu MŪSŲ) mažas stebuklas, kuris sugebėjo apversti tokį didelį pasaulį aukštyn kojom.
Neįsivaizduoju gyvenimo be Tavęs, nors palyginti neseniai Tave pažįstu (juk 9 mėnesiai pilvelyje ir tik 2 šiame pasaulėlyje labai trumpas laiko tarpas)... Gal ir nesam idealūs Tavo saugotojai ir puoselėtojai, bet labai stengiamės tokiais būti ir kasdien to mokomės, o Tu mums padedi...
Sūneli, kad Tu žinotum, jog tik su Tavo pagalba mes tapome kitais žmonėmis, pamatėme vienas kitame sąvybių, apie kurias net nežinojome, bet svarbiausia: Tu padėjai mums išmokti beprotiškai mylėti ir džiaugtis kiekviena nauja diena...
Dabar Tu guli šalia, saldžiai miegi, ir net nesitiki, kad per du savo gyvenimo mėnesius šiame pasaulyje Tu šitaip pakeitei du žmones Savo Tėvus... O Tu dar toks mažytis, Tu mūsų mažas Angelėlis, Tu mūsų Sūnus. Ir esi nuostabus bei vienintelis!!!
"Sūnui"
Mažos tavo pėdutės- man už viską gražesnės
Tavo šypsena, juokas už dainas man mieliau
Ir pirmieji žingsneliai, pirmas žodis ištartas -----
Tai stebuklas! Stebuklas, sūnau .
Tu mažytis stebuklas už visatą didesnis,
Tu brangesnis už viską už gyvybę svarbiau,
Aš pasakas visas pasaulio tau paseksiu,
Už dieną tą, kai verkdamas tu paskelbei Pasauliui-----
Aš - gimiau!
Namuose yra ir daugiau(pamėginsiu kada įkelti čia, jei niekas nesupyks), visuos juos rašau į knygą , tikiuosi išsaugoti ją, kad užaugęs sūnus perskaitytų . Manau rašysiu ir toliau, nes tai mano pomėgis, anksčiau rašydavau kitokia tematika, bet gimus sūnui, žiūrint kaip jis auga, tiesiog pačios mintys dėliojasi eilėmis ir prašosi užrašomos
QUOTE(cherry_girl @ 2008 04 22, 08:24)
"Maži delniukai"
Labai grazu
Rasyk daugiau, ir dek ir mums paskaityti. Negrazu per foruma klausti, bet man butu labai idomu zinoti autoriaus varda ir pavarde, kad kur nors panaudojant eilerascius, nurodyti ir autoryste. Jei nesupyksi, gal gali bent i AZ parasyti
QUOTE(Dvi @ 2008 04 22, 13:34)
Labai grazu Rasyk daugiau, ir dek ir mums paskaityti.
Negrazu per foruma klausti, bet man butu labai idomu zinoti autoriaus varda ir pavarde, kad kur nors panaudojant eilerascius, nurodyti ir autoryste. Jei nesupyksi, gal gali bent i AZ parasyti
Rasyk daugiau, ir dek ir mums paskaityti. Negrazu per foruma klausti, bet man butu labai idomu zinoti autoriaus varda ir pavarde, kad kur nors panaudojant eilerascius, nurodyti ir autoryste. Jei nesupyksi, gal gali bent i AZ parasyti
Ačiū už pagyrimus
Būtinai rašysiu, kas patiks pačiai - ir čia įdėt galėsiu. Negaila, jei kažkam patinka Galiu ir viešai, nieko neslepiu,ir taip jau senai knieti prie visų eilėračių pasirašyti, nes vis klajoja jie be autoriaus po internetą. Aišku, sunku įrodyti, kad aš tikroji autorė, na bet kas mane pažįsta žino, kad jau senai rašau. Aš - Sigita Urbytė. Malonu susipažinti
, džiaugiuosi, kad mano eiles įvertina ir žmonės iš šalies, ne tik pažįstami ir artimieji
Gimus vaikui, visa atsinaujina ir dar kartą stoja prieš žmonijos teismą - čia ir glūdi vaikų žavesys. Kai eidami gatve matome žemiau savęs nuostabias dideles galvas, neužmirškime, kad kiekvienoje jų - nauja visata, tokia pat nauja, kokia buvo septintąją pasaulio sukūrimo dieną. Kiekvienoje galvoije - nauji žvaigždynai, nauja žolė, naujas miestas, nauja jūra.
...Mes nujaučiame, kad praplėšę įpratimo skraistę, žvaigždes regėtume tokias, kokias mato jas kūdikis, ir nereikėtų naujo apreiškimo. Galima pasiekti dangų ir surasti galybę dangaus kūnų, bet vieno jų mes neatradom iki šiol - to, po kuriuo gimėm.
Gilbertas Kitas Čestertonas
...Mes nujaučiame, kad praplėšę įpratimo skraistę, žvaigždes regėtume tokias, kokias mato jas kūdikis, ir nereikėtų naujo apreiškimo. Galima pasiekti dangų ir surasti galybę dangaus kūnų, bet vieno jų mes neatradom iki šiol - to, po kuriuo gimėm.
Gilbertas Kitas Čestertonas
QUOTE(cherry_girl @ 2008 04 22, 12:53)
džiaugiuosi, kad mano eiles įvertina ir žmonės iš šalies, ne tik pažįstami ir artimieji
Gal ir knygelę išleisi? Tikrai nusipirksiu ir dovanosiu visoms mamytėms:)
