Gražios mintys apie vaikus

jau visa tema po kaulelius isnarsciau, noreciau dar

Aš jei ką tik randu, tai ir čia įrašau

Aš irgi..net vėliau pamačiau, kad pakartojau keletą minčių...

Sveikutes,

tai pati nuostabiausia temele mano kada nors skaityta skaitau kas vakara vis is naujo kaip pasakas mazyliui... aciu visoms uz grazias mintis

fantastika atrodo paprasti žodžiai bet tokie taiklūs, tikslūs ir teisingi nuostabi temelė, ačiū jums mamytės Jei tik prisiminsiu kažką gražaus, parašysiu ir aš

Gražių žodžių čia prisiskaičiau idėsiu ir aš- gal ne viską perskaičiau, bet tikiuosi nepasikartosiu .. man tuos žodžius viena mama iš SM buvo atsiuntus..

Vaikas-mokytojas: 7 kūdikio pamokos

Ko išmoksti užauginus mažylį iki metukų? Suprasti be žodžių, budrumo, kantrybės, atradimo džiaugsmo, nesavanaudiškumo, drąsos, tvardytis... Bet apie viską iš eilės.

Pamoka Nr.1: Suprasti be žodžių

Praėjus vos keliems mėnesiams nuo vaikučio gimimo pradeda kamuoti “kalbėjimo vėjais“ kompleksas. Supranti, kad patiems paprasčiausiems dalykams pasakyti iki šiol vartojai pernelyg daug žodžių, sudėtingų sakinių, įmantrių frazių. O juk pakanka paprasčiausio žvilgsnio! Rankos mosto. Trūktelėti lūpas. Stebėdama kūdikį mokaisi išsiversti be žodžių. Jei esi arti (ne atstumo požiūriu), atidi ir neskubanti, netrunki suprasti, kad kūnas yra šimteriopai iškalbesnis už nesibaigiančius žodžius.

Pamoka Nr.2: Tvardytis

Kai vaikas klykia nuo vienuoliktos vakaro iki šeštos ryto, o dieną “nenulipa" nuo rankų, norisi bėgti laukais ir slėptis, kad niekas nerastų. Miegoti iki žilos senatvės... Tačiau ir net tada, kai rėkti norisi garsiau už mažylį, o miegas “palaužia" vos prisėdusią, tik suimi rankomis galvą, nykščiais pamasažuoji smilkinius ir, ramiai šypsodamasi, vėl imi įsirėkusį mažylį – sūpuoji sūpuoji...

Pamoka Nr.3: Kantrybės

Metas pašauti puodą į orkaitę, prisiūti megztinio rankovę, įsijungti italų kalbos pamokėlę per TV, persodinti gėlę, nuvalyti veidrodį vonioje – tiesiog spirgi noru “pajudinti" užsigulėjusius darbus. Bet jis jau ketvirtį valandos miega įsikibęs į tavo pirštą. Mėgini išsivaduoti – kaipmat atsimerkia. Arba valgo: šaukštelis košės kas dešimt minučių. Kunkuliuoji, lyg koks garų katilas. O jis šypsosi bedante šypsena. Tad įkvepi kuo giliau, išleidi garą pro nosį, patogiau įsitaisai ir atsipalaiduoji suvokusi: viskam savas laikas.


Pamoka Nr.4: Drąsos

Jei anksčiau buvai panaši į katytę, kuri dėl ramybės atleis neteisybę, tai dabar tampi panaši į liūtę. Juk kovoji ne tik už save, bet ir už jį, savo vaiką.

Pamoka Nr.5: Nesavanaudiškumo

Netrukus ima atrodyti, kad prekybos centruose likę tik vaikiško maistelio ir drabužėlių skyriai. Tau nė motais, kad spintoje nėra šilto megztuko, o peršlapę batai atsiklijavo! Beprotiškai brangintus ir niekam neskolintus supermadingus spalvotus karolius (vyro dovana!) nė nemirktelėdama trauki iš skrynelės mažyliui pažaisti – kad tik ilgėliau ant puodo sėdėtų! Naktį nerimstantį įsikėlusi į lovą pati guli ant kraštelio – dar kiek ir iškrisi. Et, numoji ranka. Keisčiausia, esi labiau savimi patenkinta, nei tada, kai visą laiką ir dėmesį galėjai skirti tik sau.

Pamoka Nr.6: Atradimo džiaugsmo

Norėdama geriau pažinti savo pipiriuką ir sukurti jam kiek įmanoma jaukesnę, saugesnę, mielesnę aplinką, į pasaulį stengiesi žvilgtelti mažylio akimis. Klūpai keturiom, kad suprastum, jog mielas keturkojis augintinis gali būti panašus į arklį, kuris vizgina uodegą. Tavo žvilgsnį prikausto garai, stulpu kylantys iš arbatinuko, besisukantis skalbimo mašinos būgnas, spalvotas dangtelis nuo marmelado. Prisimeni, kaip smagu plėšyti spalvotą popierių ir delnu liesti šaltą lango stiklą... Iki šiol buvę nepastebimi ir nesvarbūs daiktai bei dalykai tampa mažais atradimais ir malonumais.

Pamoka Nr.7: Budrumo

Išsaugoti budrią sąmonę – to įmantriomis pratybomis siekia Budos išpažinėjai. Tau šis stebuklas įvyksta beveik savaime. Kad ir ką veiktum: keptum kotletus, žiūrėtum serialą, plepėtum telefonu su mama ar net miegotum – viena ausimi ir viena akimi visada esi šalia vaiko. Gyveni čia ir dabar plačiai atmerktomis akimis, net kai jos limpa iš nuovargio.

kaip gražu

Tiesiog visiškai nuoga, nepagražinta tiesa.
Ir ašarojau ir juokiausi skaitydama.
AČIŪ, labai gražios ir prasmingos pamokos.

Motinystė yra tai, ką tu turi sąžiningai išgyventi

atsiprasau ir as jei karotsis

Atsimenu Tavąsias pasakas, Mamyte,
Tą Tavo širdį mylinčią ir gerą,
Kadais aš Tau žadėjau gražią pilį pastatyti
Ir šventėms dovanoti karalaitės dvarą.

Aš pievose dažnai laksčiau kaip vėjas,
Manęs nuvargusi ateidavai parnešti.
Sode aš žalią drebulę pasėjau
Ir lieptą pertiesiau į kitą griovio kraštą.

Ir Tu matei, kad aš taip greitai augau,
Mąstei: „Sūnelis greit bus vyras.“
Dabar savęs, savų minčių nebesugaudau,
Vaikystę menant ašaros pabyra.

Kai saulė nusileidžia, žvaigždės ima degti,
Dar daug norėčiau Tau aš pasakyti.
Kodėl keliaujam taip tolyn į naktį?
Kodėl graudu dabar, ilgu, Mamyte?




Kas švelnumą, kas paguodą
Man kiekvieną dieną duoda?
Kas man atneša jaukumą
Per žiemos sidabro dūmą?

– Tyliai žingsnį žengdama,
Meiliai žodį tardama,
Ir švelnumą,
Ir jaukumą –
Viską atneša mama.

Kas išmokė pirmą žodį,
Pirmą raidę kas parodė?
Kas lyg skrynią man atvožė
Tėviškėlės mielą grožį?

– Tyliai žingsnį žengdama,
Meiliai žodį tardama,
Visą žemę,
Visą žemę –
Man juk atneša mama.





Kol dar nebuvau mama ,
Niekada neverkiau, matydama ašaras.
Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės
Vien dėl paprasčiausios šypsenos.
Niekada mano širdis nesubyrėdavo i tūkstančius dalelių,
Kad kažkam negalejau palengvinti skausmo.
Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas
Gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai.
Aš nežinojau, kad galėsiu kažką taip stipriai mylėti.
Ir nežinojau, kad man patiks būti mama


Kol dar nebuvau mama,
Darydavau ir valgydavau karštą maistą.
Mano rūbai nebuvo dėmėti.
Telefonu kalbėdavau ramiai.
Kol dar nebuvau mama,
Miegodavau tiek, kiek norėdavau.
Ir niekada nesijaudindavau dėl to, kad vėlai nuėjau gulti.
Šukuodavausi ir valydavausi dantis kasdien. Kol dar nebuvau mama,
Tvarkydavau namus kasdien.
Ir niekada nesuklupdavau ant žaisluų ir nepamiršdavau lopšinės žodžių...

Kol dar nebuvau mama,
Net nesusimąstydavau, ar kambarinės gėlės nenuodingos.
Ir niekada negalvodavau apie skiepus.

Kol dar nebuvau mama,
Niekas nebuvo manęs
Apkakojęs,
Apvėmęs,
Apkramtęs,
Apsisiojęs,
Apžnaibęs savo mažais pirščiukais.
Kol dar nebuvau mama,
Pilnai atsakiau už savo protą,
Savo mintis,
Ir savo kūną.
Miegodavau visą naktį.

Kol dar nebuvau mama,
Nebuvau laikiusi klykiančio vaiko vien tam,
Kad gydytojai galėtų apžiūrėti
Ar paskiepyti.
Niekada neverkiau matydama ašaras.
Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės
Vien dėl paprasčiausios šypsenos.
Niekada nesėdėdavau nakti
Žiūrėdama į miegantį vaiką.
Kol dar nebuvau mama,
Niekad nelaikydavau rankose miegančio vaiko,
Nes gaila padėti.
Niekada mano širdis nesubyrėdavo į tūkstančius dalelių,
Kad kažkam negalėjau palengvinti skausmo.
Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas
Gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai.

Aš nežinojau, kad galėjau kažką taip stipriai mylėti.
Ir nežinojau, kad man patiks būti mama.
Kol dar nebuvau mama,
Nežinojau ką reiškia jausti,
Tarsi širdis būtų išlipusi iš kūno.
Ir nežinojau, koks ypatingas jausmas yra
Pamaitinti alkaną kūdikį.
Nežinojau, kad vaiką ir mamą sieja tiek daug.
Ir nežinojau, kad kažkas toks mažas
Galėtų paversti mane tokia svarbia.
Kol dar nebuvau mama,
Aš niekada neatsikeldavau kas 10 minučių
Tiesiog įsitikinti, kad viskas...tvarkoje.
Ir niekada nejutau tos šilumos,
Džiaugsmo,
Meilės,
Stebuklo,
Pasitenkinimo būti mama.
Aš nežinojau, kad galiu jausti tiek daug, kol dar nebuvau mama...



Dešimt vaiko įsakymų tėvams
1. Mano rankos dar mažos: būkit geri, nelaukite, kad aš gerai pasikločiau lovą, nupieščiau piešinį arba numesčiau kamuolį. Mano kojos dar trumpos: eikit lėčiau, kad aš suspėčiau.
2. Mano akys dar nematė tiek pasaulio, kiek jūsų: būkit geri, leiskite man pamažu jį ištirti; neverskite manęs, kai tai nebūtina.
3. Namų ruoša niekur nedings; būkit geri, skirkit man laiko paaiškinti apie šį nuostabų pasaulį ir darykit tai su noru.
4. Aš esu jautrus! Būkite atidūs mano poreikiams; nesikabinėkite prie manęs visą dieną. Elkitės su manimi taip, kaip norėtumėte, kad su jumis būtų elgiamasi.
5. Aš esu ypatinga dovana! Saugokite mane, reikalaukite iš manęs atsakomybės už savo veiksmus, duokite nurodymų, kaip reikia gyventi, ir drauskite mane su ypatinga meile.
6. Man reikia paramos, kad galėčiau augti. Būkit geri, neskubėkite kritikuoti. Jūs galite kritikuoti veiksmus, kuriuos aš darau ne taip, bet ne mane.
7. Duokite man laisvę pačiam spręsti. Leiskite man suklysti, kad galėčiau pasimokyti iš savo klaidų. Taip aš išmoksiu apsispręsti, kai iš manęs pareikalaus gyvenimas.
8. Būkite geri, neatlikite už mane to, ką aš turiu padaryti pats. Tai priverčia mane jausti, kad mano pastangos neatitinka jūsų lūkesčių. Aš žinau, kad tai sunku, bet prašau, nelyginkite manęs us mano broliu, seserimi.
9. Nebijokite išvykti savaitgaliui abu kartu. Vaikams taip reikia “atostogų” be tėvų. Be to, tai yra puikiausias būdas įrodyti, kad jūsų santuoka yra nuostabi.
10. Būkite man dvasinis vadovas. Išmokykite mane tikrų vertybių namuose ir rodykite man gerą pavyzdį, kuriuo galėčiau sekti.



Danguj gyveno vaikutis ir ruošėsi netrukus gimti. Viena diena jis paklausė Dievo:
- Man sako, kad tu rytoj ketini mane nusiusti i zeme, bet kaip as ten gyvensiu budamas toks mazytis ir bejegis?
- Is daugelio angelu as isrinkau viena tau. Jis lauks taves ir tavim rupinsis - atsake Dievas.
- Bet juk cia, danguje, man nieko netruksta, bet tos dainos ir šypsenos...man ju reikia, kad buciau laimingas..
- Tavo angelas tau dainuos ir sypsosis kiekviena diena. Tu jausi jo meile ir busi laimingas.
- Bet - neatlyzo mazasis - kaip as suprasiu, kai sumanim kalbes, juk as nemoku zmoniu kalbos?
- Tai paprasta, tavo angelas kalbes tau pacius graziausius ir silciausiu zodzius, kokiu tu dar nesi girdejes, ir su didziule kantrybe bei rupesciu jis mokys tave kalbet.
Vaikutis pakele i Dieva akis:
- O ka as darysiu, kai noresiu pasikalbeti su tavimi?
Dievulis nusisypsojo:
- Tavo angelas suglaus tavo delniukus ir mokys tave maldu.
- O as girdejau, kad zemeje yra blogu zmoniu, kas mane apsaugos ir gins?
Dievas apkabino vaikuti:
- Tavo angelas tave gins, net jeigu grės pats didziausias pavojus.
Ir staiga mazutis nusimine:
- Bet as visalaika busiu nelaimingas, nes daugiau taves nebepamatysiu...
Dievas pakele vaikuti ir tare:
- Tavo angeliukas visa laika kalbesis su tavimi apie mane ir mokys kelio, kad galetum pas mane sugrizti. Netgi jei as visa laika busiu salia taves.
Šiuo metu buvo taip gera ir ramu danguje, bet zemeje jau girdejosi balsai ir vaikutis paskubomis svelniai paklause:
- Dievuliau, jeigu jau man reikia tave palikti, prasau pasakyk man kuo mano angelas vardu!
- Tavo angelo vardas nera svarbus, tu ji tiesiog vadink mamyte:)



o jei jau buvo sie visi zodziai,perspekit prasau

Kai kas kartojosi, bet nieko tokio- buvo graži proga perskaityti dar kartelį gražius žodžius.

O čia mamoms ir tėčiams

Tave stebi dvi akelės, tavęs klauso dvi auselės
O mažytės dvi rankelės viską daro taip kaip tu.
Tu stipriausias ir gražiausias, protingiausias iš visų
Tu vedlys, tu rodai kelią, kad nuėjęs juo vaikelis
Išdidžiai ištart galėtų "Štai dabar ir aš-kaip Tu"