Pro debesį žvelgia saulytė,
O kas gi ten stovi lovytėj?
Gražus, pasipuošęs,
Tai Vytautas švęsti gimtadienį ruošias.
Žvakutė ant torto viena,
Šiandien nuostabiausia diena,
Metukai prabėgo taip greit,
Bandysiu jau vienas paeit.
Žingsnelį nedrąsiai žengiu,
Mamytei į glėbį krentu...
Ateiki, tėveli, padėt,
Nenoriu lovytėj stovėt...
Pavyko, pavyko, aš pats jau einu,
Toks didelis didelis sau aš esu.
Pakelkit į saulę, pakelkit aukštai
Te dovanas neša man aitvarai
Tegu myli tėtis, didžiuojas mama,
ir mano gimtadienį švenčia šeima.
gal šitas patiks?
QUOTE(joge @ 2008 01 02, 17:54)
gal šitas patiks?
Gražu
Vaikystė - tai margas drugelis,
Vaikystė - tai sapnas gražus.
Ji lekia kaip lauko vėjelis,
Ji lekia palikdama mus.
QUOTE(joge @ 2008 01 02, 16:54)
Pro debesį žvelgia saulytė,
O kas gi ten stovi lovytėj?
Gražus, pasipuošęs,
Tai Vytautas švęsti gimtadienį ruošias.
Žvakutė ant torto viena,
Šiandien nuostabiausia diena,
Metukai prabėgo taip greit,
......
O kas gi ten stovi lovytėj?
Gražus, pasipuošęs,
Tai Vytautas švęsti gimtadienį ruošias.
Žvakutė ant torto viena,
Šiandien nuostabiausia diena,
Metukai prabėgo taip greit,
......
Truputi pakeisiu ir įrašysiu savi pupai į pirmojo gimtadienio atviruką. Ačiū.
Vaikai išaugo.
Tu dabar liūdi,
Kaip visos motinos, kad liūdi.
Vaikai, vaikai...
Jie nori būti dideli
Ir džiaugtis nori jie vieni,
Ir dirbt vieni,
Ir verkti.
Tu nesisielok
Ir neklausinėk...
Ateis dar jie,
Tavi vaikai,
Kai ras ko gero
Tikro ir brangaus,
Su tavimi džiaugsmu pasidalint,
Ateis paverkti
Prie tavo krūtinės
Net jeigu mirti teks anksčiau
Negu tavi vaikai
Vėl taps vaikais,
Rami užmerk akis.
Ko tau jie nesuspėjo pasakyt -
Jie žemei pasakys
Ir tu vis vien girdėsi.
Tu dabar liūdi,
Kaip visos motinos, kad liūdi.
Vaikai, vaikai...
Jie nori būti dideli
Ir džiaugtis nori jie vieni,
Ir dirbt vieni,
Ir verkti.
Tu nesisielok
Ir neklausinėk...
Ateis dar jie,
Tavi vaikai,
Kai ras ko gero
Tikro ir brangaus,
Su tavimi džiaugsmu pasidalint,
Ateis paverkti
Prie tavo krūtinės
Net jeigu mirti teks anksčiau
Negu tavi vaikai
Vėl taps vaikais,
Rami užmerk akis.
Ko tau jie nesuspėjo pasakyt -
Jie žemei pasakys
Ir tu vis vien girdėsi.
QUOTE(Pingvinukas @ 2008 01 04, 13:22)
Vaikai išaugo.
Tu dabar liūdi,
Kaip visos motinos, kad liūdi.
Vaikai, vaikai...
Jie nori būti dideli
Ir džiaugtis nori jie vieni,
Ir dirbt vieni,
Ir verkti.
Tu nesisielok
Ir neklausinėk...
Ateis dar jie,
Tavi vaikai,
Kai ras ko gero
Tikro ir brangaus,
Su tavimi džiaugsmu pasidalint,
Ateis paverkti
Prie tavo krūtinės
Net jeigu mirti teks anksčiau
Negu tavi vaikai
Vėl taps vaikais,
Rami užmerk akis.
Ko tau jie nesuspėjo pasakyt -
Jie žemei pasakys
Ir tu vis vien girdėsi.
Tu dabar liūdi,
Kaip visos motinos, kad liūdi.
Vaikai, vaikai...
Jie nori būti dideli
Ir džiaugtis nori jie vieni,
Ir dirbt vieni,
Ir verkti.
Tu nesisielok
Ir neklausinėk...
Ateis dar jie,
Tavi vaikai,
Kai ras ko gero
Tikro ir brangaus,
Su tavimi džiaugsmu pasidalint,
Ateis paverkti
Prie tavo krūtinės
Net jeigu mirti teks anksčiau
Negu tavi vaikai
Vėl taps vaikais,
Rami užmerk akis.
Ko tau jie nesuspėjo pasakyt -
Jie žemei pasakys
Ir tu vis vien girdėsi.
Labai labai gražu
Net susigraudinau 
QUOTE(jauna @ 2008 01 05, 11:33)
Tikrai sutinku
,verčiantis susimąstyti 
Vaiko sirdy matau
Ji tokia atvira,
Dek i ja kuo daugiau, kad isliktu tyra.
Uzsivers, suskaudes nors truputi kada...
Atvirumo nelauk,
Sunkiai gyja zaizda.
Dar yra posmelis, nu bet nepamenu nors tu ka...
kazkada mintinai mokejau, reiktu pasikartot, nes laaabai grazios eiles...
Ji tokia atvira,
Dek i ja kuo daugiau, kad isliktu tyra.
Uzsivers, suskaudes nors truputi kada...
Atvirumo nelauk,
Sunkiai gyja zaizda.
Dar yra posmelis, nu bet nepamenu nors tu ka...
kazkada mintinai mokejau, reiktu pasikartot, nes laaabai grazios eiles...
"Niekada neverskite daryti vaika to ka daro mires zmogus - GULEK IR NEJUDEK!!!" Neatsimenu kieno cia zodziai, man regis kazkokio filosofo.
Kaip negali atskirt pavasario nuo saulės, taip negali atskirt vaikystės nuo mamos...
IŠMOKYK
Koks džiaugsmas priglusti prie tavo krūtinės
Ir veidą paglostyt mažu pirštuku.
Nuo žodžių tavų - pamokos pirmutinės -
Apsvaigęs žvalgaus... Gera man ir jauku.
Išmokyk mane, mama, juoktis, šypsotis;
Išmokyk tylos ir gražiausios spalvos.
Kada bus gana visko man iki soties,
Vis tiek mano sielai trūks meilės tavos.
/Jonas Jakštas/
Koks džiaugsmas priglusti prie tavo krūtinės
Ir veidą paglostyt mažu pirštuku.
Nuo žodžių tavų - pamokos pirmutinės -
Apsvaigęs žvalgaus... Gera man ir jauku.
Išmokyk mane, mama, juoktis, šypsotis;
Išmokyk tylos ir gražiausios spalvos.
Kada bus gana visko man iki soties,
Vis tiek mano sielai trūks meilės tavos.
/Jonas Jakštas/
Uzmerkia tau akis miegelio buciniai,
Nespeji atsibust,kai apsupa sypsniai.
Brangus vaikeli,akeles uzmerk,
Lopsine padainuosiu,tik neverk.
Thomas Dekker
Nespeji atsibust,kai apsupa sypsniai.
Brangus vaikeli,akeles uzmerk,
Lopsine padainuosiu,tik neverk.
Thomas Dekker
Mirštantis vaikas
Mamyte, noriu miego, pavargau,
Leisk prie širdies tavos užsnūsti prisiglaudus;
Tik tu neverk, man pažadėk, prašau,
Nes skruostus degina man ašaros ir raudos.
Lauke audra riaumoja ir viduj čia šalta,
O va, sapnuos, tai viskas taip gražu,
Angeliukus mielus ir baltus
Pailsusias akis užmerkęs aš regiu.
Mamyte, ar matai, man angelas prie šono žiūri?
Ar mielą muziką girdi?
Žiūrėk, du baltus sparnelius gražius jis turi,
Jie Viešpaties tikrai jam bus duoti;
Žalia, geltona ir raudona prieš akis plevena,
Tai gėlės tuoj iš angelo pažirs!
Ar gausiu aš sparnus šiame gyvenime,
O gal juos gausiu, mama, kai numirsiu?
Kodėl tad man rankas tu gniauži?
Kodėl glaudiesi skruostu verkdama?
Jis drėgnas, bet ugnim nutvilko skaudžiai,
Mamyte, tavo būsiu visada!
Todėl nedūsauk jau daugiau, nereikia,
Jei verksi, verksiu su tavim drauge,
Oi, kaip aš pavargau! jau akys leipsta
Mamyt, žiūrėk! Bučiuoja angelas mane!
(H.C. Andersenas)
****
Pasaulyje yra tik vienas puikus vaikas, ir kiekviena mama jį turi!
(sena kinų patarlė)
****
Kiekvienas žmogus yra kieno nors vaikas (P.O. Bomarsė)
****
Į vaiko širdį Dievas įdėjo du perlus: paklusnumą ir skaistumą. Vargas tam, kuris juos iš vaiko širdies išplėšia, užmušdamas jame būsimąjį žmogų.
Mamyte, noriu miego, pavargau,
Leisk prie širdies tavos užsnūsti prisiglaudus;
Tik tu neverk, man pažadėk, prašau,
Nes skruostus degina man ašaros ir raudos.
Lauke audra riaumoja ir viduj čia šalta,
O va, sapnuos, tai viskas taip gražu,
Angeliukus mielus ir baltus
Pailsusias akis užmerkęs aš regiu.
Mamyte, ar matai, man angelas prie šono žiūri?
Ar mielą muziką girdi?
Žiūrėk, du baltus sparnelius gražius jis turi,
Jie Viešpaties tikrai jam bus duoti;
Žalia, geltona ir raudona prieš akis plevena,
Tai gėlės tuoj iš angelo pažirs!
Ar gausiu aš sparnus šiame gyvenime,
O gal juos gausiu, mama, kai numirsiu?
Kodėl tad man rankas tu gniauži?
Kodėl glaudiesi skruostu verkdama?
Jis drėgnas, bet ugnim nutvilko skaudžiai,
Mamyte, tavo būsiu visada!
Todėl nedūsauk jau daugiau, nereikia,
Jei verksi, verksiu su tavim drauge,
Oi, kaip aš pavargau! jau akys leipsta
Mamyt, žiūrėk! Bučiuoja angelas mane!
(H.C. Andersenas)
****
Pasaulyje yra tik vienas puikus vaikas, ir kiekviena mama jį turi!
(sena kinų patarlė)
****
Kiekvienas žmogus yra kieno nors vaikas (P.O. Bomarsė)
****
Į vaiko širdį Dievas įdėjo du perlus: paklusnumą ir skaistumą. Vargas tam, kuris juos iš vaiko širdies išplėšia, užmušdamas jame būsimąjį žmogų.
