Labai graziu minciu ir eilerastuku prisiskaiciau, tikrai suvirpina sirdele
koks kilnus ir geras jausmas uzplus kai mano sunutis man sakys mama 
Tikrai labai grazi temele
Labas vakarelis...
Labai graziu minciu ir eilerastuku prisiskaiciau, tikrai suvirpina sirdele koks kilnus ir geras jausmas uzplus kai mano sunutis man sakys mama
Tikrai labai grazi temele
Labai graziu minciu ir eilerastuku prisiskaiciau, tikrai suvirpina sirdele
koks kilnus ir geras jausmas uzplus kai mano sunutis man sakys mama Tikrai labai grazi temele
labas.gal kas zinote graziu zodeliu seneliams.Aciu
Čia radau vienoj forumo temukėj tai perkeliu ir tikiuosi niekas nesupyks kad čia perkėliau 
Labai gražūs žodžiai:
Iš ko padaryti mažyčiai vaikučiai?
Kodėl tokie gražūs, rausvi ir minkštučiai?
Čia dėta meduolių iš pienių medaus,
Berta mėlynių iš miško tankaus.
Dar būna pridėta aušrinės spalvos,
Rasos įmaišyta ir ryto gaivos.
Melsvųjų akelių mamytė norėjo-
Prie mielo veidelio rugiagėles dėjo.
Kai pasvajojo žalių ar pilkų,
Ežero buvo prašyta spalvų.
Dukrelės tebūna auksiniai plaukai-
Saulėj bangavo kviečiai ir linai.
Reikia sūneliui plaukelių juodų-
Varnelė atskrido, pamojo sparnu.
Taip po truputį ir turim vaikutį.
Glėbin jį imam, brangiausiu vadinam.
Labai gražūs žodžiai:Iš ko padaryti mažyčiai vaikučiai?
Kodėl tokie gražūs, rausvi ir minkštučiai?
Čia dėta meduolių iš pienių medaus,
Berta mėlynių iš miško tankaus.
Dar būna pridėta aušrinės spalvos,
Rasos įmaišyta ir ryto gaivos.
Melsvųjų akelių mamytė norėjo-
Prie mielo veidelio rugiagėles dėjo.
Kai pasvajojo žalių ar pilkų,
Ežero buvo prašyta spalvų.
Dukrelės tebūna auksiniai plaukai-
Saulėj bangavo kviečiai ir linai.
Reikia sūneliui plaukelių juodų-
Varnelė atskrido, pamojo sparnu.
Taip po truputį ir turim vaikutį.
Glėbin jį imam, brangiausiu vadinam.
QUOTE(jauna @ 2007 09 12, 15:37)
labai gražu.. kelis posmus įrašiau į savo pupos prisiminimų knygą
"Vaikystė - Dievo dovana, o vis tiek noriu būt suaugęs..."
Vaikystė
Vėjas pakluonėj gano
Didį pulką purių ėriukų.
Avinėliai danguj mekena
Lietų šaukia perkūno ožiukai.
Žvelgiu į tą pasakų šalį,
Užburtą svajų karalystę,
Kur saulė baltais takeliais
Nusivedė mano vaikystę.
/Pranciška Regina Liubertaitė/
Vėjas pakluonėj gano
Didį pulką purių ėriukų.
Avinėliai danguj mekena
Lietų šaukia perkūno ožiukai.
Žvelgiu į tą pasakų šalį,
Užburtą svajų karalystę,
Kur saulė baltais takeliais
Nusivedė mano vaikystę.
/Pranciška Regina Liubertaitė/
SAULĖS ZUIKUTIS
Kas gi kutena švelnų veidelį?
Kas už rankytės tampo?
Mažo berniuko saldų miegelį,
Kas gi nutraukti bando?
Paliečia žaislą, šoka ant sienos
Dūksta ir kviečia padėti.
Kalbina gėlę, glosto meškiuką
Jį pabandyk suturėti.
Štai ant pagalvės, štai prie ausytės,
Tuoj pabučiuos į žanduką.
Mažas ir linksmas saulės zuikutis
Kalbina žaist Deimantuką.
MANO SPINDULĖLIS
Tu šviesiaplaukis angelėlis
Akelės ryto žibanti rasa,
Tarytum Dievo skirtas gėris
Tarytum mano laimė nerasta.
Mažytis, bejėgis, toks tyras
Tavęs nepamilt negali.
Pasaulis tau didelis žaislas,
Visi tau vienodai geri.
Mažiausias niekutis tau džiaugsmas.
Vaikuti, iš laimės krykšti.
Tau žemė pilna spindulėlių,
Tu pats spindulėlis esi.
Tu mano paguoda ir džiaugsmas,
Esi man be galo brangus.
Nekaltas, toks vaikiškas juokas
Toks mažas ir mielas žmogus.
Kas gi kutena švelnų veidelį?
Kas už rankytės tampo?
Mažo berniuko saldų miegelį,
Kas gi nutraukti bando?
Paliečia žaislą, šoka ant sienos
Dūksta ir kviečia padėti.
Kalbina gėlę, glosto meškiuką
Jį pabandyk suturėti.
Štai ant pagalvės, štai prie ausytės,
Tuoj pabučiuos į žanduką.
Mažas ir linksmas saulės zuikutis
Kalbina žaist Deimantuką.
MANO SPINDULĖLIS
Tu šviesiaplaukis angelėlis
Akelės ryto žibanti rasa,
Tarytum Dievo skirtas gėris
Tarytum mano laimė nerasta.
Mažytis, bejėgis, toks tyras
Tavęs nepamilt negali.
Pasaulis tau didelis žaislas,
Visi tau vienodai geri.
Mažiausias niekutis tau džiaugsmas.
Vaikuti, iš laimės krykšti.
Tau žemė pilna spindulėlių,
Tu pats spindulėlis esi.
Tu mano paguoda ir džiaugsmas,
Esi man be galo brangus.
Nekaltas, toks vaikiškas juokas
Toks mažas ir mielas žmogus.
kaip grazu!!!!
vyras sūnui,pirmagimiui,sukūrė dainą.
ilgai lauktas nušvietė dangus
tu ,sūneli, atėjei pas mus.
nebaisi ta naktį tapo audra,
kai savo verksmu pasveikinai mane.
pried.
tu mano kraujas ,
tu mano džiaugsmas ,
tu- motinos dvasia.
tavo juokas -mano laimė,
akys melsvos žiūri švelniai,
aš neleisiu niekad verkti
ir apsaugosiu nuo baimių .
pried.
/yra dar kažkoks stulpikas,rodos,nes dabar dainuoja vyras rečiau /
ilgai lauktas nušvietė dangus
tu ,sūneli, atėjei pas mus.
nebaisi ta naktį tapo audra,
kai savo verksmu pasveikinai mane.
pried.
tu mano kraujas ,
tu mano džiaugsmas ,
tu- motinos dvasia.
tavo juokas -mano laimė,
akys melsvos žiūri švelniai,
aš neleisiu niekad verkti
ir apsaugosiu nuo baimių .
pried.
/yra dar kažkoks stulpikas,rodos,nes dabar dainuoja vyras rečiau
/
oi, panos, žliumbiau šitą temą beskaitydama... nuo pradžios iki galo perskaičiau...
dideliausias dėkui mamytei, pradėjusiai šią temą, ir visoms papildžiusioms...
noriu prisidėti ir aš
šitą eilėraštį mano pačios pirmojo gimtadienio proga (prieš 28 metus
) man krikšto mama skyrė (dar tebeturiu atviruką - dėkui mano mamai)
Per aslą žingsniavo žmogus, -
Link durų keliavo smagus.
Kai vieną žingsnelį nuėjo,
Truputį žmogus pailsėjo.
Kai antrą žingsnelį nuėjo,
Į slenkstį kreivai pažiūrėjo.
Mat, slenkstis platus ir status,
Užlipk, jei turi tik metus!
Ai, ai, kas paskui atsitiko!
Nukrito žmogus ir sukliko!
Nosytė didžiai sumušta,
Kojytė giliai įdrėksta!
Labai apmaudu ir skaudu,
Kai šitiek iš karto žaizdų...
Paverkęs žmogus atsistojo
Ir slenksčiui piktai pagrūmojo.
Tada, jau nurimęs visai,
Vėl žengė per slenkstį jisai.
O aš jam šypsaus ir sakau:
Laimingos kelionės, žmogau!
/Vincas Giedra/
o čia yra laaabai sena daina (mano mamos jaunystės laikų):
Pirmieji žingsniai
Top top, eina su mama
Mažas mažuliukas lyg pupa.
Nors kojytės žengia netvirtai,
Jos tik tvirtina slaptai:
- Top top, oi, kaip man sunku
Eiti sodo takeliu.
O sode takelis - net baugu -
Veda tiesiai iki debesų.
Top top, top top,
Oi, kaip nelengvi
Top top, top top,
Žingsniai tie pirmi.
Top top, tu užaugsi greit
Ir galės kojytės pačios eit.
Žemę ir skersai, ir išilgai
Pereisi pėsčiomis laisvai!
Dar kartą dėkui visoms!!!!
dideliausias dėkui mamytei, pradėjusiai šią temą, ir visoms papildžiusioms...
noriu prisidėti ir aš
šitą eilėraštį mano pačios pirmojo gimtadienio proga (prieš 28 metus
) man krikšto mama skyrė (dar tebeturiu atviruką - dėkui mano mamai)Per aslą žingsniavo žmogus, -
Link durų keliavo smagus.
Kai vieną žingsnelį nuėjo,
Truputį žmogus pailsėjo.
Kai antrą žingsnelį nuėjo,
Į slenkstį kreivai pažiūrėjo.
Mat, slenkstis platus ir status,
Užlipk, jei turi tik metus!
Ai, ai, kas paskui atsitiko!
Nukrito žmogus ir sukliko!
Nosytė didžiai sumušta,
Kojytė giliai įdrėksta!
Labai apmaudu ir skaudu,
Kai šitiek iš karto žaizdų...
Paverkęs žmogus atsistojo
Ir slenksčiui piktai pagrūmojo.
Tada, jau nurimęs visai,
Vėl žengė per slenkstį jisai.
O aš jam šypsaus ir sakau:
Laimingos kelionės, žmogau!
/Vincas Giedra/
o čia yra laaabai sena daina (mano mamos jaunystės laikų):
Pirmieji žingsniai
Top top, eina su mama
Mažas mažuliukas lyg pupa.
Nors kojytės žengia netvirtai,
Jos tik tvirtina slaptai:
- Top top, oi, kaip man sunku
Eiti sodo takeliu.
O sode takelis - net baugu -
Veda tiesiai iki debesų.
Top top, top top,
Oi, kaip nelengvi
Top top, top top,
Žingsniai tie pirmi.
Top top, tu užaugsi greit
Ir galės kojytės pačios eit.
Žemę ir skersai, ir išilgai
Pereisi pėsčiomis laisvai!
Dar kartą dėkui visoms!!!!
