kiek daug jausmu sukele i pavirsiu 
Jetau, koks atradimas sitas puslapiukas kiek daug jausmu sukele i pavirsiu
kiek daug jausmu sukele i pavirsiu
Labai grazus zodziai.... 
Saunuoles mamytes - kurios idejo
Aciu
Saunuoles mamytes - kurios idejo
Aciu
nezinau gal jau yra sis eilerastis,nes neperskaiciau visos temos,man jis patiko,gal kad aktualus man,turiu desimtmete dukryte su visiska negalia.
Mama, nesapnuok manęs.
Tai buvo gal vakar, prisimeni,
tarsi maža būtybė spurdėtų
Tavo įsčiose.
Mama, kada tai patyrei,
Tavo akys pritvinko ašarų.
Mama, prisimeni, kiek kartų mane sapnavai,
sudėjusi rankas ant pilvo, tarsi ant gaublio.
O kai išvydai, tavo širdis mane atmetė,
bet nesijaudink, Mama,
aš tavęs niekada nekaltinsiu.
Tik šiandien priimk mane.
Prašau.
Mama, nesapnuok manęs,
kai atėjusi nauja diena, o aš jau užaugęs.
Nelabai moku skaityti -
stringa mano kalba,
nedailiai rašau,
bet nepaisant viso to taip noriu
būti panašus į Tavo sapną.
Mama, nebėk vis tekina,
negaliu paskui Tave suspėti,
mano kojos tokios vangios,
o rankos nepaklusnios.
Pailsėk truputuką.
Įsiklausyk į savo žaizdą -
tuomet išvysi nuostabiausią gėlės žiedą,
tuomet pažinsi gaivų
šypsnio skonį.
Savo liūdesio dieną
nusišluostysi ašaras,
mano džiaugsmo dieną
šoksi iš laimės.
Mama, nesapnuok manęs.
Aš čia.
Pažvelk į mane, o ne į mano negalę.
Mylėk mane!
Mama, nesapnuok manęs.
Tai buvo gal vakar, prisimeni,
tarsi maža būtybė spurdėtų
Tavo įsčiose.
Mama, kada tai patyrei,
Tavo akys pritvinko ašarų.
Mama, prisimeni, kiek kartų mane sapnavai,
sudėjusi rankas ant pilvo, tarsi ant gaublio.
O kai išvydai, tavo širdis mane atmetė,
bet nesijaudink, Mama,
aš tavęs niekada nekaltinsiu.
Tik šiandien priimk mane.
Prašau.
Mama, nesapnuok manęs,
kai atėjusi nauja diena, o aš jau užaugęs.
Nelabai moku skaityti -
stringa mano kalba,
nedailiai rašau,
bet nepaisant viso to taip noriu
būti panašus į Tavo sapną.
Mama, nebėk vis tekina,
negaliu paskui Tave suspėti,
mano kojos tokios vangios,
o rankos nepaklusnios.
Pailsėk truputuką.
Įsiklausyk į savo žaizdą -
tuomet išvysi nuostabiausią gėlės žiedą,
tuomet pažinsi gaivų
šypsnio skonį.
Savo liūdesio dieną
nusišluostysi ašaras,
mano džiaugsmo dieną
šoksi iš laimės.
Mama, nesapnuok manęs.
Aš čia.
Pažvelk į mane, o ne į mano negalę.
Mylėk mane!
QUOTE(<Kiss> @ 2007 05 27, 01:21)
nezinau gal jau yra sis eilerastis,nes neperskaiciau visos temos,man jis patiko,gal kad aktualus man,turiu desimtmete dukryte su visiska negalia.
Nuostabus eilėraštis, taip gilai palietė... Ačiū, tau. Ir stiprybės tau, nes tu savo dukrai esi visas pasaulis, ir kokia esi tu, toks jos pasaulis.
Dvi mano rankos judviem priglausti.
Dvi mano ausys jūsų klausyti.
Dvi mano lūpos barti ir bausti.
Dvi mano kojos paskui lakstyti.
Dvi mano godos, kurias godoju.
Dvi mano ugnys šviesti ir šildyt.
Ir - kaip stebuklas: brangiausios pasauly
Dvi mano mažos, mylinčios širdys
/Just. Marcinkevičius/
Dvi mano ausys jūsų klausyti.
Dvi mano lūpos barti ir bausti.
Dvi mano kojos paskui lakstyti.
Dvi mano godos, kurias godoju.
Dvi mano ugnys šviesti ir šildyt.
Ir - kaip stebuklas: brangiausios pasauly
Dvi mano mažos, mylinčios širdys
/Just. Marcinkevičius/
Duok vaikui sparnus,
kad jis galėtų jausti, kurti, džiaugtis ir stebėtis,
kad norėtų laime dalytis su kitais.
Duok vaikui sparnus,
kad jis galėtų skristi jam vienam aiškia kryptimi,
taip aukštai, kai jis pats panorės.
Duok vaikui sparnus
ir pakilk šiam skrydžiui drauge.
Pajusk savo galimybes,
klausykis, stebėk, kurk gyvenimą
ir mokyk šito kitus.
(Eigil Kjaergaad, Rima Martinaitienė ,,Nepaprastas pavasaris")
Papildyta:
Sakoma, kad niekas taip gražiai nežydi, kaip šypsena vaiko lūpose, niekas taip greit nedžiūsta, kaip vaiko ašaros.
Ir dar: niekas taip nepasotinamas, kaip vaiko noras sužinoti, pažinti.
(A. Baltrūnas)
Neturime teisės atimti iš vaiko ir jo gyvenimo džiaugsmo - žaidimo, be kurio jis negali normaliai plėtoti ir kurti savo asmenybę.
(K. Dineika)
kad jis galėtų jausti, kurti, džiaugtis ir stebėtis,
kad norėtų laime dalytis su kitais.
Duok vaikui sparnus,
kad jis galėtų skristi jam vienam aiškia kryptimi,
taip aukštai, kai jis pats panorės.
Duok vaikui sparnus
ir pakilk šiam skrydžiui drauge.
Pajusk savo galimybes,
klausykis, stebėk, kurk gyvenimą
ir mokyk šito kitus.
(Eigil Kjaergaad, Rima Martinaitienė ,,Nepaprastas pavasaris")
Papildyta:
Sakoma, kad niekas taip gražiai nežydi, kaip šypsena vaiko lūpose, niekas taip greit nedžiūsta, kaip vaiko ašaros.
Ir dar: niekas taip nepasotinamas, kaip vaiko noras sužinoti, pažinti.
(A. Baltrūnas)
Neturime teisės atimti iš vaiko ir jo gyvenimo džiaugsmo - žaidimo, be kurio jis negali normaliai plėtoti ir kurti savo asmenybę.
(K. Dineika)
taip, tikrai, reikia tam tikros situacijos, kad tokios eiles griebtu uz sirdeles. Nes paprastai skaitytum ir tiek...Bet dabar..
Skaitau ir akyse ašaros kaupiasi, bet ne dėl to kad liūdėčiau, o tiesiog šierdelė sudrabėjo kol viską perskaičiau
Kiek daug gražių žodžių vienoje vietoje
QUOTE(Una Li @ 2007 04 24, 23:54)
kaip graudina mane šita tema 
Labai daug nuostabiai gražių žodžių....
Labai grazi tema...
