Gražios mintys apie vaikus

kokia grazi temele negalejau niekaip atsiplest kol neperskaiciau visko

Kaip gražu skaitau ir ašaros rieda
Radau ko ieškojau

Šiuos žodelius gavom gimimo proga nuo tetuko:

Tokia graži- tik tu viena pasauly
Kaip nuostabu, kad atėjai pas mus
Maža dukryte, lai šis gyvenimas po saule
Bus palydėtas spindinčiu taku!

Nušluostykim kūdikiams ašaras, nes ankstyvi lietūs labai kenkia žydėjimui...

„Vaiko išnešiojimas ir gimdymas yra vienas svarbiausių transformuojančių epizodų jūsų gyvenime. Jūs jaučiate kūdikį besivystantį ir judantį jumyse, jūs skęstate sąrėmiuose lyg jie būtų potvynio bangos, parbloškiančios jūsų kūną, pažįstate visą gimdymo aistros gilumą su stangomis ir tada staiga pakylate išskėstomis rankomis sveikindama ir širdingai apglėbdama naują, trapią gyvybę, savo kūdikį. Pamatyti įsikūnijusią Meilę – tai būti stebuklo liudininku“.

(Šeila Kisindžer)

Jeigu aš galėčiau iš naujo auginti savo vaiką

Jei aš galėčiau iš naujo auginti savo vaiką...
Pirmiau aš "pastatyčiau" jo savigarbą, o namą vėliau.
Pirštus daugiau naudočiau piešimui, o ne rodymui kas ne taip.
Sakyčiau mažiau pastabų, daugiau paaiškinčiau.
Žiūrėčiau ne į laikrodį, o į akis...
Rūpinčiausi žinoti mažiau ir žinočiau daugiau rūpintis.
Dažniau apsikabinčiau ir skraidinčiau aitvarus.
Nevaidinčiau rimto, o rimtai žaisčiau.
Daugiau po pievas lakstyčiau ir į žvaigždes žiūrėčiau.
Vaiką dažniau paimčiau ant rankų ir mažiau tampyčiau.
Šalia namų augantį ąžuolą dažniau pastebėčiau.
Rečiau būčiau nepalenkiamas ir daug dažniau pritarčiau.
Mažiau rodyčiau meilės jėgai, o daugiau meilės jėgą.

Pagal Diane Loomans

jezau kaip liudna pasidare,bliausiu

ČIA dar daug liūdnų žodžių apie vaikus - angeliukus... nepatariu čia skaityti...

"Gausinga šeima - brangus Dievo dovis, vaikais atsilygina Dievas už vargą"

Sveiki,

labai jau grazus zodziai,sveikinimai... na dar tiesa nespejau visko perskaityti, tai nezinau, gal pasikartos ....

Tiems, kas mano, kad tėvai jiems skolingi

Mažas berniukas priėjo prie motinos, kai jinai ruošė vakarienę ir padavė popieriaus lapą. Motina nusišluostė rankas su prijuoste ir pradėjo skaityti:

Už žolės nupjovimą: 20 lt
Už šios savaitės savo kambario sutvarkymą: 4 Lt
Apsipirkimas parduotuvėje už tave: 2 Lt
Broliuko - kūdikio prižiūrėjimas, kai eidavai į parduotuvę: 1 Lt
Šiūkšlių išnešimas: 4 Lt
Už gerus pažymius: 20 Lt
Už kiemo valymą ir grėbstymą: 8 Lt
Iš viso skolinga: 59 Lt

Motina pažvelgė į jį, ir berniukas pamatė jos akyse prabėgant prisiminimus. Ji paėmė tušinuką ir parašė:

Už devynis mėnesius, kai aš tave nešiojau savyje: nemokamai.
Už visas naktis praleistas prie tavęs gydant ir meldžiantis už tave: nemokamai.
Už visus pastangų metus ir pralietas ašaras: nemokamai.
Už visas naktis, praleistas baimėje dėl tavo ateities: nemokamai.
Už žaislus, maistą, drabužius, ar netgi tavo nosies nuvalymą: nemokamai.

Sūnau, kai visą tai sudedi, mano meilės kaina tau: nemokama.

Kada berniukas perskaitė, ką jo motina parašė, su didelėm ašarom akyse tiesiai pažvelgė į ją ir pasakė: "Mama, aš tave labai myliu". Tada jis paėmė tušinuką ir didelėm raidėm parašė: "Apmokėta su kaupu".


P.s.; gal kur nors pritaikysit


Papildyta:
Meilės alimentai

Išsiskyręs vyras savo vaikams turi mokėti pinigus. Bet ar tie pinigai atstoja tėvą? Lieka spraga. Įstatymai liepia vyrui kas mėnesį pervesti vaikams tam tikrą sumą pinigų. Bet meilės jiems reikia labiau. Nežinau kuo matuojama meilė. Bet tam tikras jos kiekis turi būti pervedamas į vaiko sąskaitą.

"Tėtis su sūnumi vaikščiojo po krautuvėles ir dideles universalines parduotuves. Tėtis nešė plastiko krepšį, pilną pirkinių, ir kreipdamasis į berniuką sušnopavo:
- Nupirkau tau rožinį kombinezoną, nupirkau judantį robotą, nupirkau futbolininko kepuraitę... Ką dar turėčiau tau nupirkti?
- Paimk mane už rankos , - paprašė sūnus."

P.S.:nu cia irgi taip tarp kitko....,gal cia gerai butu aisku i vyru skyreli imesti

Andų papėdėje gyveno taiki gentis.
Vieną dieną jos kaimą užpuolė žiaurūs grobikai, įsirengę slaptą stovyklą aukštai kalnuose. Kartu su prisiplėštu grobiu išsinešė ir kūdikį, atėmę jį iš vienos čionykštės šeimos. Lygumų gyventojai laužė galvas, kaip išvaduoti mažylį. Jie nemokëjo kopti į kalnus, nepažinojo aukštyn vedančių takų, kuriais keliaudavo kalniečiai, neišmanė, kaip rasti grobikus, kaip aptikti jų pėdsakus. Tačiau vis tiek išsiuntė būrį stipriausių savo vyrų, geriausių kovotojų, kad šie pasiektų viršukalnę ir sugrąžintų pagrobtą vaiką tėvams. Vyrai bandė kopti vienaip, bandė kitaip. Mėgino eiti vienu taku, po to - kitu. Po daug dienų trukusių varginančių pastangų jie tepakilo gal per šimtą metrų. Įsitikinę savo bejėgiškumu, lygumų vyrai pripažino esą nugalėti ir nusprendė grįžti nieko nepešę namo. Tačiau koks netikėtumas: pasisukę eiti jie išvydo jų pusėn besileidžiančią vaiko motiną! Ji lipo nuo kalno į kurį vyrai įkopti neįstengė! Krepšyje ant pečių moteris nešėsi vaiką. Kaip ji sugebėjo? Vienas vyriškis, pasveikinęs gentainę, paklausė jos:
- Mes labai stengėmės, bet neįveikėme šito kalno. Kaip tu jį užlipai, jei mums, tvirčiausiems kaimo vyrams, tai nepavyko?
Moteris gūžtelėjo pečiais ir tarė:
- Jis nebuvo jūsų vaikas

Geles ziedas net apsiasarojo, kai tik ziogelis pievoj smuikeliu uzgrojo. Isiklausyk i dvelgsma vejo-tai tyliai i Zeme, kudikelis atejo.