''Aš-Jūsų didžiausias džiaugsmas.Gyvenimo prasmė.Aš sugebu atnešti Jums laimę,nes Jūs mano artimiausi,mano brangiausi žmonės.Mano Motina ir Tėvas....
Aš-Jūsų didžiausias rūpestis,Jūsų vargelis,nemiegotos naktys ir ašaros.Sugebu pareikalauti iš Jūsų geriausių valandų,sugebu sugriauti Jūsų planus.
Aš-Jūsų neparašyta disertacija,napastatyti namai........
Bet aš-Žmogus.Mane reikia ne tik prausti,šukuoti,valgydinti.Su manim reikia kalbėti,dainuoti,sekti pasakas.Manyje reikia matyti ir gerbti žmogų.Ir aš juo būsiu.Būsiu didžiausias Jūsų rūpestis,ateitis,Jūsų neišsipildžiusios svajonės,Jūsų didžiausia laimė........''
ingulka_uk gražūs žodžiai 
aciu... 
juos gavau is anytos ,kaip gime mano aukselis....
juos gavau is anytos ,kaip gime mano aukselis....
QUOTE(Pingvinukas @ 2005 10 25, 08:32)
LiniuTe labai gražūs žodžiai 
Jo dar nėra, bet mes abudu žinom,
Kad jis ateis mažytis ir švelnus.
Mes jaučiame trečios širdies plakimą,
Ir kas bebūtų jis - dukrelė ar sūnus, -
Mes nesidžiaugt, nelaukti jo negalim,
Ir šis laukimas dvigubai džiugus -
Ateina naujas, laukiamas žmogus.
Gal saulė švies, gal žvaigždės degs, mirgės?
Ne, niekur, niekada žmogaus gimimas
Dar neturėjo taip gilios prasmės...
Just. Marcinkevičius
Jo dar nėra, bet mes abudu žinom,
Kad jis ateis mažytis ir švelnus.
Mes jaučiame trečios širdies plakimą,
Ir kas bebūtų jis - dukrelė ar sūnus, -
Mes nesidžiaugt, nelaukti jo negalim,
Ir šis laukimas dvigubai džiugus -
Ateina naujas, laukiamas žmogus.
Gal saulė švies, gal žvaigždės degs, mirgės?
Ne, niekur, niekada žmogaus gimimas
Dar neturėjo taip gilios prasmės...
Just. Marcinkevičius
Mancinkevičius ir taip tarp mano mėgstamiausių, o šitas eilėraštis labai
sveikutes.kiek daug nuostabiu eilerastuku! 
o as idesiu vieno,cia jau buvusio eilerastuko originalo versija.
Pirmasis kelias
Tu palauk, Jis jau greitai ateis
Dar minutė, sekundė trumpa,
Dar atodūsis, ilgas, sunkus,-
Nesvarbu, ar sūnus, ar dukra.
Jis jau skuba pasaulin... jauti?
Jis jau greitai, jau greitai pravirks...
Pakentėk! O chalatai balti
Jį pirmieji šioj žemėj sutiks.
Bet minutė pavirto diena,
Ir tas skausmas be galo aštrus.
Nežinos tik sūnus niekada,
Koks tas kelias pasaulin sunkus.
Dar įkvėpk, ir nuščiuvo visi,
Ir tik kūną užliejo liepsna.
Paklausyk, paklausyk, ar girdi?
Savo sūnų, geroji mama?
Tu girdi, tu šypsaisi, verki,
Laimingiausia paliks ši diena.
Ir į sūnų taip godžiai žvelgi -
Panašus, panašus į tave.
Toks mažutis mažutis žmogus,
Su rankutėm, kojytėm, matai?
Išbučiuosi visus pirščiukus
Gal po tūkstantį kartų, tikrai!
Laimingiausia paliks ši diena.
Ir užaugs jis gražus ir stiprus...
Nežinos tik sūnus niekada,
Koks tas kelias pasaulin sunkus.
Papildyta:
Nežudyk, mamyte!
Niekad nežudyk!
Dar tavo lopšinės
Noriu paklausyt.
Noriu pamatyti tas geras akis...
Negi nepražydęs pumpuras nuvys?
Plaka mūsų širdys, juk kartu, kartu.
Negi negirdėsiu aš tavų dainų?
Negi nematysiu saulėtos aušros?
Negi tavo rankos niekad nemyluos?
Negi mano lūpos
- Mama - neištars?
Nežudyk, Mamyte,
Taip maldauju aš!..
o as idesiu vieno,cia jau buvusio eilerastuko originalo versija. Pirmasis kelias
Tu palauk, Jis jau greitai ateis
Dar minutė, sekundė trumpa,
Dar atodūsis, ilgas, sunkus,-
Nesvarbu, ar sūnus, ar dukra.
Jis jau skuba pasaulin... jauti?
Jis jau greitai, jau greitai pravirks...
Pakentėk! O chalatai balti
Jį pirmieji šioj žemėj sutiks.
Bet minutė pavirto diena,
Ir tas skausmas be galo aštrus.
Nežinos tik sūnus niekada,
Koks tas kelias pasaulin sunkus.
Dar įkvėpk, ir nuščiuvo visi,
Ir tik kūną užliejo liepsna.
Paklausyk, paklausyk, ar girdi?
Savo sūnų, geroji mama?
Tu girdi, tu šypsaisi, verki,
Laimingiausia paliks ši diena.
Ir į sūnų taip godžiai žvelgi -
Panašus, panašus į tave.
Toks mažutis mažutis žmogus,
Su rankutėm, kojytėm, matai?
Išbučiuosi visus pirščiukus
Gal po tūkstantį kartų, tikrai!
Laimingiausia paliks ši diena.
Ir užaugs jis gražus ir stiprus...
Nežinos tik sūnus niekada,
Koks tas kelias pasaulin sunkus.
Papildyta:
Nežudyk, mamyte!
Niekad nežudyk!
Dar tavo lopšinės
Noriu paklausyt.
Noriu pamatyti tas geras akis...
Negi nepražydęs pumpuras nuvys?
Plaka mūsų širdys, juk kartu, kartu.
Negi negirdėsiu aš tavų dainų?
Negi nematysiu saulėtos aušros?
Negi tavo rankos niekad nemyluos?
Negi mano lūpos
- Mama - neištars?
Nežudyk, Mamyte,
Taip maldauju aš!..
Kur mano pradžia?
Už tūkstančio mylių,
Už tūkstančio metų,
Motinos įsčiose.
Po širdimi.
Kur mano tąsa?
Ant motinos rankų,
Motinos akyse,
Motinos mintyse.
Tenai mano tąsa.
O kai motinos nebebus?
Prie motinos kapo,
Motinos akyse,
Motinos mintyse.
Po Diemedžiu.
O kur mano pabaiga?
Po tūkstančio mylių,
Po tūkstančio metų,
Motinos įsčiose,
Motinos akyse,
Motinos mintyse.
Pabaigos nėra.
Tėra tik tąsa.
/A. Baltakis/
Už tūkstančio mylių,
Už tūkstančio metų,
Motinos įsčiose.
Po širdimi.
Kur mano tąsa?
Ant motinos rankų,
Motinos akyse,
Motinos mintyse.
Tenai mano tąsa.
O kai motinos nebebus?
Prie motinos kapo,
Motinos akyse,
Motinos mintyse.
Po Diemedžiu.
O kur mano pabaiga?
Po tūkstančio mylių,
Po tūkstančio metų,
Motinos įsčiose,
Motinos akyse,
Motinos mintyse.
Pabaigos nėra.
Tėra tik tąsa.
/A. Baltakis/
QUOTE(meliute @ 2006 05 07, 17:53)
Papildyta:
Nežudyk, mamyte!
Niekad nežudyk!
Dar tavo lopšinės
Noriu paklausyt.
Noriu pamatyti tas geras akis...
Negi nepražydęs pumpuras nuvys?
Plaka mūsų širdys, juk kartu, kartu.
Negi negirdėsiu aš tavų dainų?
Negi nematysiu saulėtos aušros?
Negi tavo rankos niekad nemyluos?
Negi mano lūpos
- Mama - neištars?
Nežudyk, Mamyte,
Taip maldauju aš!..
Nežudyk, mamyte!
Niekad nežudyk!
Dar tavo lopšinės
Noriu paklausyt.
Noriu pamatyti tas geras akis...
Negi nepražydęs pumpuras nuvys?
Plaka mūsų širdys, juk kartu, kartu.
Negi negirdėsiu aš tavų dainų?
Negi nematysiu saulėtos aušros?
Negi tavo rankos niekad nemyluos?
Negi mano lūpos
- Mama - neištars?
Nežudyk, Mamyte,
Taip maldauju aš!..
Baltakio eilėraštis man labai Net apsiašarojau skaitydama...
Net apsiašarojau skaitydama...
Besilaukiančioms.
Dabar, kai surikiuota viskas į vietas,
Ir nebeliko priežasties žiūrėt į juodą naktį
Mane sušildo viduje kažkas,
Kažkas brangaus, ko taip bijau netekti.
Lašelis kraujo, judesio truputis
Širdim suplakusia taip laukiamas vaikutis.
Dabar kai nebegalima žiūrėt atgal
Palietus naują savo kūno išlinkimą
Kai nebeliko; nežinau, ar, gal
Iš miego kitos mintys keltis ima.
Kad tik stebuklas manyje suradęs vietą
Kasdieną augtų ir be abejo - stiprėtų.
Dabar, kai surikiuota viskas į vietas,
Ir nebeliko priežasties žiūrėt į juodą naktį
Mane sušildo viduje kažkas,
Kažkas brangaus, ko taip bijau netekti.
Lašelis kraujo, judesio truputis
Širdim suplakusia taip laukiamas vaikutis.
Dabar kai nebegalima žiūrėt atgal
Palietus naują savo kūno išlinkimą
Kai nebeliko; nežinau, ar, gal
Iš miego kitos mintys keltis ima.
Kad tik stebuklas manyje suradęs vietą
Kasdieną augtų ir be abejo - stiprėtų.
Man patiko sis
Trapi,lyg krištolo lašelis,
Lengva, lyg pūkas erdvėje,
Mažutis spurdantis spurgelis
Karštam likimo lopšyje
Sūpuoja begalinę viltį,
Kad žemė ši - dosni, gera,
Kad ne sušalti, o sušilti
Ji Dievo buvo sutverta.
Mažutis spurdantis spurgelis
Lopšy visus namus talpins,
Kur visos keturios kertelės
Į vieną kupstą susipins.
O laikas bėgs. Tik naktys ilgos
Užtruks lopšinės kelyje,
Dienas sukibusias ant smilgos
Liūliuos birželis savyje.
Sapnus globos mažutės elfės,
Sesutės pasakėlę seks,
O meilėj puoselėtos terpės
Pasaulyje visoms užteks.
Trapi, lengva, švelni, mažutė-
Brangiausia Dievo dovana
Atėjusi į laiko būtį,
Kai vasara tokia lengva.
Autorius EGLĖ
Skirta Kamilei
Trapi,lyg krištolo lašelis,
Lengva, lyg pūkas erdvėje,
Mažutis spurdantis spurgelis
Karštam likimo lopšyje
Sūpuoja begalinę viltį,
Kad žemė ši - dosni, gera,
Kad ne sušalti, o sušilti
Ji Dievo buvo sutverta.
Mažutis spurdantis spurgelis
Lopšy visus namus talpins,
Kur visos keturios kertelės
Į vieną kupstą susipins.
O laikas bėgs. Tik naktys ilgos
Užtruks lopšinės kelyje,
Dienas sukibusias ant smilgos
Liūliuos birželis savyje.
Sapnus globos mažutės elfės,
Sesutės pasakėlę seks,
O meilėj puoselėtos terpės
Pasaulyje visoms užteks.
Trapi, lengva, švelni, mažutė-
Brangiausia Dievo dovana
Atėjusi į laiko būtį,
Kai vasara tokia lengva.
Autorius EGLĖ
Skirta Kamilei
QUOTE(vaida.barauskiene @ 2006 05 17, 20:28)
Man patiko sis
Trapi,lyg krištolo lašelis,
Lengva, lyg pūkas erdvėje,
Mažutis spurdantis spurgelis
Karštam likimo lopšyje
Sūpuoja begalinę viltį,
Kad žemė ši - dosni, gera,
Kad ne sušalti, o sušilti
Ji Dievo buvo sutverta.
Mažutis spurdantis spurgelis
Lopšy visus namus talpins,
Kur visos keturios kertelės
Į vieną kupstą susipins.
O laikas bėgs. Tik naktys ilgos
Užtruks lopšinės kelyje,
Dienas sukibusias ant smilgos
Liūliuos birželis savyje.
Sapnus globos mažutės elfės,
Sesutės pasakėlę seks,
O meilėj puoselėtos terpės
Pasaulyje visoms užteks.
Trapi, lengva, švelni, mažutė-
Brangiausia Dievo dovana
Atėjusi į laiko būtį,
Kai vasara tokia lengva.
Autorius EGLĖ
Skirta Kamilei
Trapi,lyg krištolo lašelis,
Lengva, lyg pūkas erdvėje,
Mažutis spurdantis spurgelis
Karštam likimo lopšyje
Sūpuoja begalinę viltį,
Kad žemė ši - dosni, gera,
Kad ne sušalti, o sušilti
Ji Dievo buvo sutverta.
Mažutis spurdantis spurgelis
Lopšy visus namus talpins,
Kur visos keturios kertelės
Į vieną kupstą susipins.
O laikas bėgs. Tik naktys ilgos
Užtruks lopšinės kelyje,
Dienas sukibusias ant smilgos
Liūliuos birželis savyje.
Sapnus globos mažutės elfės,
Sesutės pasakėlę seks,
O meilėj puoselėtos terpės
Pasaulyje visoms užteks.
Trapi, lengva, švelni, mažutė-
Brangiausia Dievo dovana
Atėjusi į laiko būtį,
Kai vasara tokia lengva.
Autorius EGLĖ
Skirta Kamilei
Labai gražu
QUOTE(gabce @ 2005 11 23, 17:14)
Tuomet as dar daugiau pasakysiu
Si eilerastuka mano mama nusirase nuo stendo antakalnio gim. namuose 1975m, tada, kai as keliavau i pasauly
Ji net koridoryje apsiverke, o viena sesele veliau sake, jog eilerastuka sukure daktare (priiminejanti lelius). Tik va truputi skiriasi ir kai kur zodziai dadeti pateiktame eilerastuke 
