Gražios mintys apie vaikus

Šitus irgi radau SM, tai perkėliau čia. AČIŪ LABAI TAU ERINA


1. Tas mielas riksmas šaltoje nakty,
tu jo dėka - mama esi.
Kas išmatuot išdrįs tą jaudulį širdy?
ir kas pasvers vargus, kol vaiką augini?
stiprybės laimės ir sveikatos,
naujos gyvybės susilaukus.

2. Kai meilės jausmo apimti
sukūrėt žemiškąjį kūną,
krito žemyn žvaigždė šviesi
ieškodama tėvų švelnumo.
nekalto kūdikio riksme
dangaus palaima nuskambėjo.
nuo šiol privalot būt drauge,
vardan žmogaus, kurį pradėjot.

3. Tau šiandien gieda angelai
ir džiūgaudami laimės meldžia
tau šypsosi visi žiedai
ir švelnų aromatą skleidžia.
tau groja vėjas už langų,
o debesys padangėj šoka.
tau šiandien dėmesys visų,
nes atvedei į žemę žmogų.

4. Besparnis angelėlis priglusta prie krūties,
švelniausios žemėj rankos jį glaudžia prie širdies.
ir motiniška ašara išnyksta vystykluos,
na, štai ir susitikot gyvenimo keliuos.

I. BUMBLAUSKIENĖ

Garsus pedagogas ir psichologas Š.Amonašvilis
"Šypsena mano, kur tu " (2004 metai ,leidykla Andrena)

----
Išminčiai sako: ,,Druska jūros gelmėje, tačiau tik srovių judėjimas ja išplauna".
Išminčiai rašo: ,,Lakštingalos kiaušinis turi savyje giesmininkę, bet giesmė
suskambės tik įsižiebus gyvybei".
Pasakysiu nuo savęs: kiekvieno vaiko širdyje slypi Kūrėjo Paveikslas, bet Kūrėjui
reikalingas pagalbininkas, kuris padėtų tam Paveikslui pasireikšti.
Argi lakštingalos kiaušinis gali pats sau sukurti esmiškai savo Paveikslą
atitinkančias sąlygas, kurios leistų atskleisti ir išlaisvinti viduje slypintį
giesmininką?
Taip ir vaikas: jis nepajėgus sukurti sau esmiškų sąlygų, kurios atskleistų ir
parodytų jo Paveikslą.
Reikalingi Kūrėjo pagalbininkai - tėvai, mokytojai, auklėtojai, jau suaugę žmonės.
Vaiką gali išauklėti tik auklėtojas, kuris pats jau yra išauklėtas. Be auklėtojo
vaikas žmogumi netaps, nes pats save auklėti nėra pajėgus. Vaikas ir šalia
suaugęs - tai esmiškai Paveikslą atitinkančių sąlygų pagrindų pagrindas.
Atiduokite kūdikį vilkams, ir iš jo išaugs vilkas.
Vaikas prisiriša prie suaugusiojo.
Bet suaugusiųjų būna įvairių: malonių ir piktų, širdingų ir beširdžių, gerų ir blogų,
besišypsančių ir nesišypsančių.
Jei suaugęs apdovanoja vaiką pedagoginėmis meilės ir supratimo šypsenomis ir
kartu su jomis veržiasi aukštyn, tai drauge padeda vaikui atskleisti, parodyti ir
tobulinti savo Dieviškąjį Paveikslą.
Tačiau kas bus, jei vietoj tokių šypsenų vaikas pateks į jų antipodų laviną?
Aš žinau, kas bus.
Ar matėte, kaip kruša sunaikina vynuogynus?
Aš mačiau.
Štai kas bus: žus derlius, ir Paveikslas nebegalės pasireikšti.
Surogatas kuria surogatą.
Šypsena daro vaiką imlų Šviesai.
Grubumas trukdo jam priimti Šviesą.

Baltam lape - tuščias apskritimas,
mažylis motiną piešti mėgino...
Gal jam neišėjo, gal jam nepavyko,
Ir nupiešė skaisčią saulę lape.
Paskui dar saulei nupiešė rankas ir kojas,
Šypseną veide;

Ir vaikščiojo po keistą piešinio pasaulį
Mamytė - saulė,
Šypsodama iš lapo savo vaikui.

zuza, nematoma - labai gražu

Šis eilėraštis mano parašiau sūnui 6mėn proga

Šaunuolė SAULELYTE, labai gražūs žodžiai Sūnus džiaugsis, kai užaugęs skaitys šiuos žodžius

Ačiū, Pingvinuk Tikiuosi sūnus įvertins

AIŠKU, KAD ĮVERTINS

Dabar iš tisų truputį gailiuosi, kad šis eilėraštis yra internete, bet ką jau padarysi

O kaip jis į internetą pakliuvo

Pati įdėjau tik paskui pamąsčiau, kad dabar kas norės kopijuosis, savinsis. Kažkoks savininkiškumo jausmas užgimė man. Bet kaip sakoma... protas paskui eina

Pagimdę vaiką tampame Dievais...