Duok vaikui sparnus,
kad jis galėtų jausti, kurti, džiaugtis ir stebėtis,
kad norėtų laime dalytis su kitais.
Duok vaikui sparnus,
kad jis galėtų skristi jam vienam aiškia kryptimi,
taip aukštai, kai jis pats panorės.
Duok vaikui sparnus
ir pakilk šiam skrydžiui drauge.
Pajusk savo galimybes,
klausykis, stebėk, kurk gyvenimą
ir mokyk šito kitus.
(Eigil Kjaergaad, Rima Martinaitienė ,,Nepaprastas pavasaris")
Papildyta:Sakoma, kad niekas taip gražiai nežydi, kaip šypsena vaiko lūpose, niekas taip greit nedžiūsta, kaip vaiko ašaros.
Ir dar: niekas taip nepasotinamas, kaip vaiko noras sužinoti, pažinti.
(A. Baltrūnas)
Neturime teisės atimti iš vaiko ir jo gyvenimo džiaugsmo - žaidimo, be kurio jis negali normaliai plėtoti ir kurti savo asmenybę.
(K. Dineika)