SAULĖS ZUIKUTISKas gi kutena švelnų veidelį?
Kas už rankytės tampo?
Mažo berniuko saldų miegelį,
Kas gi nutraukti bando?
Paliečia žaislą, šoka ant sienos
Dūksta ir kviečia padėti.
Kalbina gėlę, glosto meškiuką
Jį pabandyk suturėti.
Štai ant pagalvės, štai prie ausytės,
Tuoj pabučiuos į žanduką.
Mažas ir linksmas saulės zuikutis
Kalbina žaist Deimantuką.
MANO SPINDULĖLISTu šviesiaplaukis angelėlis
Akelės ryto žibanti rasa,
Tarytum Dievo skirtas gėris
Tarytum mano laimė nerasta.
Mažytis, bejėgis, toks tyras
Tavęs nepamilt negali.
Pasaulis tau didelis žaislas,
Visi tau vienodai geri.
Mažiausias niekutis tau džiaugsmas.
Vaikuti, iš laimės krykšti.
Tau žemė pilna spindulėlių,
Tu pats spindulėlis esi.
Tu mano paguoda ir džiaugsmas,
Esi man be galo brangus.
Nekaltas, toks vaikiškas juokas
Toks mažas ir mielas žmogus.