Kaip išgelbėti vaikus nuo mokyklos įtakos?

klausyk, o tu mokykloje mokeisi?
buvo nagrineta tiek odiseja ( per literatura), tiek karas ir taika (tiesa sitos istraukos per rusu kalba, bet uztat originalo kalba), lygiai taip pat kaip ir sekspyro sonetai nagrineti...
O lietuviu literatura, tai is viso gan glaudziai susieta su istorija ( kad ir baltaragio malunas ir simbolizmas, tremtiniu literatura, emigrantu kuryba, sovietinio laikotarpio kuryba..)
Tik aisku tai buvo neziureta (ale kazkoks filmas), o perskaityta ir nagrineta.


net nezinau - dazniausiai tie patys budavo zavadylos, o toliau jau is paskos ir kiti. Tikrai nebuvo taip, kad pas viena mokytoja issidirbineja petriukas, pas kita onyte, o pas trecia jonukas.

1. Jus nesupratot, ka as norejau pasakyt. Maza to, kad skaityt, bet galima pasiulyt ir filma paziuret namuose. Tada ir mokytis tam tikra tema daug smagiau.
2. Ir cia nesupratot. Sakau, kad pas viena mokytoja vaikai per paskaitas duksta ir isidirbineja, o pas kita kazkodel sedi ramiai. Tai nuo ko tas priklauso?? Gal nuo mokytojo? kaip manot? Galit neatsakyt.
Mokyklose tikrai yra sudinu mokytoju, kurie tik inksti, kad alga maza. Tai jei maza, tai eik lauk, o jei jau dirbi, tai dirbk taip, kaip priklauso

Tavo dukra dar labai maža, todėl tu šiek tiek atsilikusi nuo realios situacijos mokykloje. Jei yra klasėse triukšmaujančių tai jie triukšmaus pas visas mokytojas. Daugiau ar mažiau, bet pas visas. Sūnaus klasėje yra gal kokie 5 , kurių matyt ir tėvai taip mąsto , kaip Akagintaras, todėl jie rėkauja, muzikas leidžia, telefonu žaidžia per pamokas, o ko taip nedaryt,jei tėvai palieka viską spręsti mokytojai. O ką realiai gali mokytoja, ogi nieko. Sudominti kažkuo, kad jiems niekas neįdomu. Tėvai nusimeta savo atsakomybės naštą nuo savo pečių ir užkrauna mokytojams. Šiuo metu mokytojas yra visiškai beteisis. O mokinys su tėvų pagalba-visagalis.

Manau, labai teisingai pasakete. Mano klaseje buvo keletas tokiu "lyderiu", kuriem i mokytoja ir dalyka buvo nusispjaut, nepriklausomai nuo to, kas ji desto. Ir reikia pripazinti, kad buvo keletas mokytoju, per kuriu pamokas jie elgesi ramiau, ir tie mokytojai buvo ypac griezti. Taip kalbedami, jus paskatinat savo sunu elgtis issaukianciai, vistiek juk tas mokytojas kvailas, nieko jis neismano ir nesugeba, o tu saunuolis, elkis taip ir toliau, o mokytojo gali nepaisyti.

Mano dukra gal ir maza, bet as pati mokiausi kazkada. Musu "galvazudziai" ramiausiai visada sededavo per fizikos, istorijos, biologijos, chemijos ir dar kelias pamokas. Nezinau kaip tos mokytojos juos uzburdavo. Mokytojos buvo superines. Ir tikrai tie "lyderiai" nesuprasdavo fizikos, chemijos, bet per pamokas sededavo tyliai
Papildyta:
As, beje, dar karta pabreziu, kad vaiko auklejimas ir mokymas yra ne tik mokyklos darbas, bet ir tevu

Ir aš kažkada, bet kad tu žinotum, kaip viskas pasikeitė. Ypač kai tėvai mąsto, kad mokykla ne jų reikalas.
Mūsų laikais kitaip neklausė, na gal šnibždėjosi per pamokas, gal šiaip judrūs buvo, o dabar , štai tau realūs pavyzdžiai-pavyzdžiui žaidžia per pamokas su telefonu, leidžia muziką iš telefono, atsistoja ir išeina iš pamokos, žvengia visu garsu, pasako mokytojai -eik tu durne šikt, pi... nach...., ir t.t.

Mokytis dirbti su auditorija arba pasitraukti. Jeigu mokytoja blogai jaučiasi, tai yra blogai tiek vaikams, tiek jai pačiai. Galbūt kitame darbe ji jaustųsi geriau. Yra daktaro Karsten Bredemeier knyga vokiečių kalba Schwarze Rhetorik. Macht und Magie der Sprache apie tai kaip valdyti priešiškai nusiteikusią auditoriją. Tokių dalykų galima išmokti.




Man atrodo, kad čia ir yra problema. Reikia ne grasinti, o bausti. Man susidarė įspūdis, kad kai kurie mokytojai bijo rašyti dvejetus, nes bijo, kad mokiniai jų po to gali neišsitaisyti. Bet aš mačiau pavyzdį su savo dviem akim. Mano minėta matematikos mokytoja dalino dvejetus į kairę ir į dešinę ir ką gi? Galiu pasakyti tik tiek, kad jos mokinys, kuris turėjo trimestre trejetą, matematiką mokėjo geriau, negu mano klasės mokiniai, kuriems buvo rašomi ketvertai ir penketai (tipo "dešimtukai")

Aš savo vaikui visada sakau, kad svarbu yra ne pažymys, o žinios ir jokio skirtumo, ar vaikas kažką sužinos dabar, ar po savaitės. Svarbu, kad žinotų. Žinoma paaiškinu, kad sistema yra netobula ir pažymiai neatspindi tikrųjų žinių, nes vaikas gali gauti penkis dvejetus, po to viską išmokti ir gauti vieną dešimtuką, bet trimestre jam bus vedamas vidurkis ir, žinoma pasakau, kam gali būti reikalingas geras vidurkis ateity. Bet kai šeštokus pradeda gasdinti miglota ateitim, tai aš pasakau, kad šeštos klasės vidurkis nieko nesprendžia. Man svarbu, kad vaikas būtų ramus ir suprastų, kas vyksta. Tarp kitko jau rašiau, kad mano vaikas turi vieną iš geriausių vidurkių klasėje, bet aš nebijau, kad vaikas nustos mokytis, jeigu aš pasakysiu, kad šeštos klasės vidurkis yra niekinis.

Akagintarai, aš tai niekaip nesuprantu, kam jūs iš viso leidžiat savo vaiką į mokyklą, jei taip galvojat-šeštoko vidurkis yra niekinis, mokytojai blogi, nesvarbu kada ko išmoks, sistema bloga...
Man šeštoko vidurkis pasako koks jo žinių lygis dabar, esant šeštokui. Šeštoko mokslas man nėra niekinis, nes tai yra pradmenys mokintis toliau, jei nemokėsi pagrindų sakykim, kad ir matematikos, toliau nevažiuosi, jei nemokėsi rašyti, toliau nieko nebus. Aišku išmokti galima ir būnant trisdešimt metų taisyklingos rašybos, daugybos ir dalybos, bet aš norėčiau, kad mano vaikai tą mokėtų žymiai anksčiau.
Pavyzdžiui žinau tokių atvėjų, kai tikrai pastai mokėsi mergaitė, paskui pamatė, kad su tokiu vidurkiu, pagaliau su tokiu žinių bagažu niekur neįstos, tai per 10-12 klasę buvo samdomi papildomai mokytojai, mokėsi ir keikėsi ko anksčiau to nedarė, nes pradmenų nebuvo, viską reikėjo išmokti vienu metu, todėl tam ir yra klasės, kad viską vaikas įsisavintų pamažu. Ir laiku, o ne bet kada.

Mes irgi tokie buvom. Tik nesiuntinejom mokytoju. O atsistot ir iseit irgi galejom. Telefonai mano mokyklos laikais irgi jau buvo gerai paplite. Tiesa pasakius musu per daug nespaude ir negrasino. Mes nejautem kazkokios baimes. Del to musu elgesys buvo pakenciamas. O kuo daugiau spaudi vaikus, tuo labiau jie pradeda priesintis

Aš nekalbu apie metus. Turiu omeny savaitę, kitą. Sakykim, jeigu vaikas rašto darbe pridaro klaidų, tai aš nematau tame jokios problemos. Su lietuvių ir anglų mes dirbam papildomai, rezultatus aš matau ir žinau, kad baigęs mokyklą vaikas rašys praktiškai be klaidų. Daugiau man nieko ir nereikia. Senas klaidas mes išsiaiškinam, per tam tikrą laiką išmokstam ir vaikas jų nekartoja, o dėl naujų klaidų tai aš sakau, kad jeigu vaikai iš karto mokėtų rašyti be klaidų, tai kam tada ta mokykla. Klaidos yra mokymosi proceso dalis ir jų turi būti pas normalų mokinį.

Kitas klausimas yra sistema. Sakykim vaikas daro klaidas visą laiką, o po to išmoksta. Kas gaunasi? Ogi tai, kad vaikas visą laiką gaus blogus pažymius (už naujas klaidas) nežiūrint į tai, kad metų pabaigoje viską mokės. Aišku galų gale tų naujų klaidų sumažės ir galimas dalykas visai neliks ir pažymys pagerės, bet tarpiniame etape pažymys gali visiškai neatspindėti realios padėties.

Kaip jau minėjau anos klasės trejetukininkai buvo žymiai stipresni už mūsų ketvertukininkus ir penketukininkus (5 balų sistemoje). Kodėl? Čia net ne prievartoje esmė. Tiesiog jie spręsdavo neįsivaizduojamą kiekį uždavinių. Pratybos, pratybos ir pratybos. Plius kieta ranka. Ir prašau - rezultatas akivaizdus.


Aš pats atestate turėjau vieną ketvertą, bet ne dėl to, kad būčiau labai gerai mokęsis šeštoj ar netgi vienuoliktoj klasėj. Pasitaisiau vidurkį praktiškai per egzaminus - paskutinę minutę. Ir nereikėjo man nei repetitorių, nei pinigų. Ir ką gi atspindi mano aukštas vidurkis? Ogi nieko.

O dėl tos mergaitės, tai kam jai iš viso stoti. Žmogus gali turėti gerą skonį ir auksines rankas ir tapti pavyzdžiui juvelyru, ir jam nereikės nei gramatikos, nei trigonometrijos, nei vidurkio.

manau, cia labai svarbus aspektas.
pazymiai, ypac "gero mokymosi" (kurio "gerumo" lygis nustatomas ziurint i pazymius), gali ismokyti vaika bijoti klysti - ir rinktis pasyvuma, vengima tokiu uzduociu, kurios jam atrodo sunkesnes ir kuriose galetu padaryti daugiau klaidu (nors ir galetu daugiau ismokti).

yra labai geras priezodis - "neklysta tas, kas nieko nedaro".

ir vaikui tai gali reiksti pasirinkima nerizikuoti - nieko nedaryti ir nesuklysti, tokiu budu issaugant nepazeista savigarba. tai ryski "demotyvacij", ypac, jei klaseje skatinama konkurencija del geresnio ivertinimo.

1. Matyt nežinot, kad dažnai filmai savo turiniu laaabai nutolę nuo knygos. Pvz, kad ir tas pats "Dievų miškas" Pusės to, kas yar filme, knygoje nėra, lygiai taip pat "Odisėjos" filmukai, "Velnio nuotaka" nuo "Baltaragio malūno" irgi pakankamai skiriasi ir t.t.

Yra vaikų, kuriems dzin, koks mokytojas dėsto. Net per griežčiausių mokytojų pamokas išsidirbinėja. Turbūt neteko dirbt mokykloj su tokiis paaugliais. O dar kai ateina tėvas ir prie mokytojo ir direktoriaus pasako "o kas čia tokio, tegu nesimoko, nupirksiu jam tuos egzaminus", tai ko jam mokytis

Tiesa, jei 6 klasėj vaikas daro lieuvių k. rašybos klaidų, tai jau blogai. Tie, kurie iki tol neišmoko be klaidų rašyt, sunkiai beišmoks. Čia nekalbu apie skyrybos, gramatikos, žodyno ar stiliaus klaidas.