Kaip išgelbėti vaikus nuo mokyklos įtakos?

Ar zinot, kada vaikai pradeda suvokti, kad jiems reikes pinigus uzdirbinet, seimas maitint???? Tik kai baigia mokykla. Ir tai ne visi. Retas atvejis, kai vaikas galvoja apie savo tolima ateiti budamas mokiniu. Vaikam NEGALIMA sakyt, kad vat nesimokai- visa gyvenima gatves sluosi arba kad busi nevykelis nesugebantis seimos islaikyt!!! Jie tokiu dalyku nebijo ir nuo to geriau nepradeda mokytis, bet nuolat tai girdedami ir patys pradeda tiketi, kad jie yra niekam tike!
Ar jus pradinukui isaiskinsit, kad jam reikia ismokti skaityt tam, kad darba susirastu? Ar jam paaiskinsit, kad reik moket skaiciuot, kad galetum prognozuot savo akciju pabrangimus?? Jis to nesupranta. Su jais reikia kalbet ju kalba. Net vyresniu klasiu mokiniai dar nesuvokia to, kad ateityje bus sunku uzdirbt piniga ir ko tam reikia.

Iš pirmo žvilgsnio būtų galima sutikti su tavim, tačiau...
Ką vaikai daro internete, nori pasakyti žinių semiasi, toli gražu ne. Tai žaidimai, one, susirašinėjimai, filmai, pažintys ir t.t. Jie be mokyklos ,,privertimo,, tiesiog niekuo nesidomės, o jei iškals atmintinai tai ir žinos kada Žalgirio mūšis. Kaip jis tas žinias lygins, sistemins, jei nebus pradmenų, nebus mąstymo. Galima viską rasti internete, bet kažkas gi turi būti ir galvoje. Nes augs karta ,,Klausimėlio,, lygio. Kai Lietuva su Afrika ribojasi. Argi didelio mokslo reikia mokėti rinkti informaciją, daug ką reikia tiesiog žinoti. Isivaizduok darbe aš nieko nežinau, nemoku, bet kiekvieno klausimo einu ieškoti, aišku aš rasiu atsakymą, bet aš turiu išmanyti vistiek daug, kad galėčiau pagaliau ir suprasti ar tos mano rastos žinios teisingos. O ne jas radus priimti kaip visišką tiesą.
Papildyta:

Pradinukui tai gal ir nereikia sakyti, bet manau vyresnių klasių mokinys tą puikiai supranta. Tai ką man sakyti, ar tu mokinsiesi ar ne, vistiek galėsi įstoti sakykim į universitetą, norimą jo specialybę, nesimokins, ir bac jo niekas nepriima, ten kur nori. Čia taip reikėtų elgtis. Ta prasme nesimoko vaikas, jokiu būdu nepasakoju kas gali nutikti, paskui baigia ketvertais, nu gal jau pamąsto, kad norėtų ten ir ten, o gi jokių šansų jam ten papult, tai ką daryt, kaip atsukt laiką atgal.
Štai turiu pažystamą, sergantis tas vaikas, alergija, negalės sunkaus fizinio darbo dirbt, kur dulkės, stovint, na tiktų tik protinis darbas tokiam žmogui, bet traukia vos ketvertais, neaišku ar kur įstos, ar iš vis kur eis mokintis toliau, ir ką jam nereikėjo sakykim paaiškint, kas jo laukia, kad darbdavys be mokslo, be žinių, be diplomo nesodins prie kompo, net per pažystamus, nes ne tik išsilavinimo, žinių nulis, elementraus mąstymo, kultūros stoka. Sakiau jo mamai, nuo mažiuko sakyk, kad mokintųsi, nes tik mokslas jam duos darbą.

Tikrai ne. As irgi kaldavau istorijos datas, bet dabar daug ka pamirsau. Istorija reikia ne datom zinot, o ivykiu eiga, pasekmem, priezastim. Tada ir laikotarpiai daug lengviau isimins. Pakaitykit biski Mein Kampf. Tam tikrom prasmem tai gan teisinga knyga. Istorija man pradejo sektis tik tada, kai pradejau ivykius vienus su kitais surist, kai pradejau lyginti istorines zinias gautas ir literaturos, istorijos, dailes, muzikos raidos, darbu ir pan. Tuo paciu yra labai sveika paziureti kai kuriuos filmus pagal tema. Ne butinai dokumentinius. Ar mokytojai per istorijos pamoka pasiulo mokiniams koki istorini filma pasiziuret? Kad ir Gladiatoriu arba Mumija. Nors istoriniu faktu ten ne labai daug, bet ikvepia toliau nagrineti ta laikotarpi. Arba per literatura galetu irgi pasiulyti pasiziureti ta pati Odiseja, Kara ir taika ir t.t. Jetau, juk yra tu visokiu idomybiu. Reikia sudominti vaika tuo dalyku.

Niekas nesako, kad turi žinoti visas datas , bet yra tokių kurias privalai žinoti, mano manymu, kurios yra tiesiog jau būtinos žmogui, kurių jau nežinoti yra gėda.
Kaip ir daugelį kitų dalykų. Manai kad jei ne mokykla, tai mokinys jas išmoks savarankiškai internete.

1. Jusu darbas yra atskleisti vaikui pasauli, o ne prognozuoti jo ateiti. Padekit jiems augti, o ne speliokit, kas bus, ko nebus. Jei vaikas isties nesugeba mokytis, tai ka jus kam padarysit? O gal is jo bus puikus kalvis arba murininkas ir jis tuo bus patenkintas. O tie padauzos, kurie gali mokytis, bet tingi tikrai ras sau kelia gyvenime. Tokie "sustriakai" neprazusta. Pas mus puse klases tokiu buvo, kurie dabar puikiai isikure. Uztat prisimena puikia vaikyste, pauglyste.
2. Ir kas is to? Ar pradejo jis geriau mokytis? Jus mamai nesakykit, kad ji vertu mokytis, bet pacia mama priverskit sudominti vaika kazkokiu uzsiemimu. Gal i muzikos ar dailes mokykla nuvest reik. O kulturos stoka tikrai is tevu eina didziaja dalimi.
Papildyta:

Pvz? Kokias datas as privalau ZINOTI? As zianu datas tiek, kiek moku atsekti ivykiu eiga. Juk ne visos datos, surasytos istorijos vadovelyje yra 100% patvirtintos istoriku. Dabar net del II Pasaulinio karo pradzios diskusijos eina. Mano manymu yra daug svarbiau zinoti del ko jis prasidejo ir kokios jo pasekmes

O čia jau, atleiskit, prasideda klinika. Niekas nežino "faktų", kas laukia vaikų, kurie nesimokins, anei vaikų, kurie mokinsis, jeigu tik ta persona nėra iš debesų nužengęs pranašas.
Pasakysiu pavyzdį. Vienas iš Amerikos top performanso lyderių Anthony Robbins yra nieko nebaigęs (išskyrus Richad Bandler kursus, kurie nėra laikomi išsilavinimu). Šiandien žmonės baigę Harvardus ir Oksfordus jam moka po 5000 dol. už trijų dienų seminarą.
Kitas pavyzdys Einšteinas. Kiek žinau, tie "ateities pranašautojai" kurie jį mokė, laikė jį "nepažangiu". Ir ką gi?
Jeigu jūs parsidavinėsit už kapeikas, jus ir nupirks už kapeikas. Šventam rašte parašyta: "Kur tik bus lavonų, ten sulėks ir maitvanagiai" (Mt 24,28) ir nepadės čia nei atestatai, nei diplomai.

Gera pastaba - darbo rinka - žiauri. Ji nepripažįsta dirbtinių žinių ir nerodo dirbtinės pagarbos. O tikrų žinių mokykla neduoda ir negali duoti. Tikras žinias duoda gyvenimas. Mokykla gali duoti tik popierių, kas realybėje yra tiktai "filkina gramota". Jeigu nori turėti darbą - tu privalai uždirbti savo darbdaviui pinigus. Tai viskas, ko iš jūsų reikalaujama. Jeigu jūs tai sugebate - viskas tvarkoj. Matematikos ir chemijos pažymys jūsų atestate čia nevaidina jokio vaidmens.

Daugiausia uždirbantys Lietuvos žmonės turbūt yra krepšininkai (turiu omeny tuos, kurie parduoda savo darbo jėgą). Jūs tikite, kad jie gerai uždirba dėl to, kad gerai mokėsi mokykloje?


Mes negalime savo vaikams nei įskiepyti, nei implantuoti savo vertybių. Mes galime tik supažindinti su jomis ir parodyti pavyzdį. Bet galų gale kiekvienas vaikas pasirinks pats. Jei tik žinoma jis nebus tas, kuris klauso visų ir visada. Medicinoje tai vadinama "išorine referencija", gyvenime - "nuomonės neturėjimu".


Mano nuomone geras pavyzdys yra 1000 kartų svarbiau, nei geri pamokymai. Bet koks pamokslas turi būti paremtas asmeniniu pavyzdžiu, antraip jis bus bevertis. Labai abejoju ar mama gali priversti žodžiais vaiką būti švariu tuo metu, kai pati nesiprausia.
Kita vertus nemanau, kad kiekvienas yra vertas pagarbos tik todėl, kad dirba vieną ar kitą darbą. Jeigu žmogus yra goželis, tai į jį ir žiūrėti reikia kaip į goželį, o ne į pagarbos vertą subjektą.
Dėl tos nepelnytos pagarbos mes ir turime tokius mokytojus, kurie galbūt geriau tiktų griovius kasti.
Kita vertus idealaus pasaulio vis tiek nesukursim. Tam reikia, kad mokyklose būtų konkursai 10 žmonių į vieną vietą, o taip tikriausiai nebus niekada. Net jei ir būtų, tai vis tiek negarantuotų šimtaprocentinės kokybės, nes mes gyvename realiame pasaulyje, kur yra ir kitokie veiksniai.

1, Taip , uždirba daug. Bet be jokio mokslo, jie tik mėsa, kurią išnaudoja klubai juos pirkdami, gavai taumą, žaist negalėsi , tu niekam nereikalingas, nedirbsi nei treneriu, nei dar kažkuo. Tiesiog žmogus kai turi išsilavinimą , turi ir daugiau galimybių. Jaučiasi saugesnis. Kodėl šaipomasi iš Lavrinovičių, kaip tau atrodo, jiems gavus traumą ar pasenus, jų laukia trenerių ateitis, sporto klubo direktorių, dar kažko, labai tuo abejoju.
2,Kiekvienas darbas yra vertas pagarbos, ir kiekvienas žmogus jį dirbantis taip pat. Kad žmogus goželis tai yra tik tavo subjektyvi nuomonė, kažkam jis sūnus, vyras ar tėvas, o kai kam ir geras darbuotojas. Aš asmeniškai visada gerbiu bet kokį darbą, kurio nedirbu arba neesu specialistė, kurio gal nenorėčiau dirbti dėl tam tikrų priežasčių, gerbiu valytoją, nes jos darbas nėra malonus, gerbiu mokytoją, nes jos darbas sunkus,. ir t.t. galiu išreikšti nuomonę apie žmogų kaip specialistą, kurio profesija sutampa su mano, ką aš pati gerai išmanau. Kitur pagarbiai patyliu.
3, Nežinau, ką tu dirbi,kokios srities save specialistu laikai, bet nepagalvojai, kad gal tu pats daugeliui atrodai tik grioviams kasti tinkamas.

Neabejokit. Ras jie sau vieta. Gales ir treniruot ir savo klubus steigt. Atsiprasau, bet krepsininkai daznai net sakinio suregzt nemoka gerai, nes jiems TO NEREIKIA.

Turėjau omeny, kad būna situacijų, kai tokią nuomonę susidaro dauguma. Ir ne iš laikraščių, o iš to žmogaus elgesio.


Čia vėl gi aš nekalbu apie profesijas. Aš kalbu apie žmonių ELGESĮ. Galbūt netiksliai išsireiškiau... Aš žaviuosi žmonėmis, kurie dirba mėgstamą darbą ir daro tai gerai. Aš kalbu apie tai, kad yra specialistai ir yra goželiai. Tik tiek


Pagalvojau. Dėl to ir neparsidavinėju

Aš neatsimenu ar sakiau, bet gerus mokytojus lygiai kaip ir darželių auklėtojus ar tiesiog aukles labai gerbiu. Aš nesuprantu, bet galiu įsivaizduoti, kad tai yra be galo sunkus, reikalingas ir, atleiskit už sentimentalumą, kilnus darbas.

Kalba ne apie tai. Kalba apie tai, kad šaukštas deguto statinę medaus gadina. Ir klausimas/pasiūlymas buvo pasidalinti, kaip nuo to gintis.

Mano variantą jau rašiau. Jeigu man vaikas pareina ir sako, kad "mokytoja sakė, kad visai klasei surašys dvejetus už blogą elgesį", tai aš nesakau "vaikeli, mokytoją reikia gerbti ir jos klausyti". Tai ne mano problema. Tai to mokytojo problema ir ją spręsti turi jis pats. Aš sakau "nesurašys, pamatysi" ir dar pakalbam apie galimas priežastis, kodėl mokytoja taip elgiasi, vaikui suprantamais žodžiais.
Suaugusiems galima būtų pasakyti, kad ta mokytoja tiesiog neturi rango ir jai nepadės nė pats ponas Dievas. Jau nekalbant apie tėvus.

Kaip motyvuoti vaikus aš nežinau. Ačiū Dievui yra stiprių ir įdomių mokytojų, kurie kažkaip sugeba vaikus išmokyti. Aš žinojau tik vieną tokią (iš tikrųjų buvo ir daugiau, bet ta buvo ypač galinga), ji dirbo prievartos būdu, nieko negąsdino, o tiesiog kiekvieną dieną visiems nemokantiems rašė dvejetus.
Lankiau pas ją matematikos fakultatyvą ir jūs nepatikėsit tuo ką dabar pasakysiu. Tuo metu kai kiti mokytojai iškviesdavo atsakinėti po 3 vaikus per pamoką, ta moteris per 45 minutes apklausdavo prie lentos 30 ir dar likdavo pakankamai laiko naujai medžiagai išdėstyti. Kas mane pribloškė - tai greitis. Pirmom dienom aš nespėdavau nuo lentos nurašinėti, kaip greitai tie "dvejetukininkai" sprendė uždavinius. Tai net buvo ne uždavinių sprendimas, o kažkoks greitaraštis ant lentos. Jie sprendė uždavinius negalvodami - kaip riešutus gliaudė.

Po tokios patirties aš tikiu, kad ta moteris ir beždžionę išmokytų matematikos. Bet tokių yra vienetai. Kaip Sabonių krepšinyje - 1 per 100 metų.

Beje, mūsų matematikos mokytojas kaip tik ir buvo žmogus, kuris neturėjo rango. Todėl mūsų klasės pirmūnai lankė fakultatyvą, kur mokėsi iš "dvejetukininkų", kad išlaikytų baigiamuosius. Tai buvo reali grėsmė. Ir tai ne paradoksas. Tai yra pasekmė to mokytojo darbo. Tarp kitko, jis buvo puikus specialistas ir nuostabiai aiškindavo medžiagą. Problema - jo niekas neklausė.

Dabar pagalvok, pats sakei, kad tau nesvarbu ką tavo vaikas daro mokykloje, tai tik mokytojo bėda, ne tavo, sakykim taip galvoja kokių 15 vaikų tėvai, iš 25 mokinių klasės. Tie 15 vaikų, žinodami savo tėvų nuomonę, labai abejoju,kad bus drausmingi, labai tuo abejoju. Reiškia mokytoja negali kreiptis ir kalbėti su taip 15 mokinių tėvais, nes gaus atsakymą -kad tai jos bėdos. Ir kas jai belieka. Taigi, kad ir kiek mokytoja tildytų , prašytų, vaikai triukšmauja, trukdo vesti pamoką, atsikalbinėja, tie 10 norinčių mokintis, per juos negali. Mokytoja pagrasina dvejetais, kad tėvai gal nors tokiu būdu atkreips dėmesį į savo vaikus, jų elgesį.
Reiškia taip-tėvui dzin ką daro jo vaikas mokykloje, dar pasako, kad nesurašys dvejetų, nu tai ko tam vaikui stengtis klausyt, jei jis nebaudžiamas.

Tau labai būtų naudinga pabūti musele klasėje ir pastebėti savo vaiką, manau tavo nuomonė pasikeistų visu 100 procentų.

Dažniausia vaikas mėgsta skūstis mokytoja kai pats dėl visko kaltas-neklausė, triukšmavo, nesekė pamokos, neparuošė namų darbų ir t.t., labai tada paranku turėti taip mąstantį tėtį kaip tu. Aš visada sakau sūnui, gerai mokytoja rėkė, grąsino dvejetu, ar jį jo nuomone neteisingai įrašė, einam pasiaiškinti, kad ji neteisi, ir kažkaip staiga atsiranda abejonė, lyg jie ir triukšmavo, lyg ir namų darbo iki galo gerai nepadarė, pamiršo, nors jis irgi gana geras mokinys.

kad surašys dvejetus visai klasei -- yra blefas. kitas klausimas -- ar dera mokytojui šitaip elgtis?

Fruzina, rašėt, kad jei vaikas drausmingas ir mokosi, tai jam nėra ko bijoti mokytojos agresijos. iš dalies... bet kiek aš pati prisimenu -- nu mėgo mokytojos išsirėkt tiesiog ant visų, tiesiog išsirėkt -- nesvarbu kad ją gal užpykdė TIK Algiukas ir Antanukas. bet kriokia jinai vistiek ant visos klasės. nors toj klasėj ir Marytė, ir Sigutė, ir Kristinutė labai pavyzdingos mergytės, bet jos irgi atsiima savo dalį mokytojos nenuotaikos. kaip jums tai?

TAI KODEL tiek patys 15 mokiniu ir visi likusieji per kitu mokytoju pamokas elgiasi labai gerai, o per kitas pamokas baisiai?