Na nežinau, man atrodo, kad pamokų eiga iš tikųjų priklauso nuo mokytojos, jos kūrybiškumo... programos yra pakankamai lansčios ir vadovėlių pasirinkimas yra :/
Kitas dalykas - drausmė mokykloje. Man atrodo, kad mokytojams tikrai ne būtų reikę psichoterapeuto pagalbos, jeigu drausmė klasėje ne būtų tik ant jų pėčių, jei tai būtų visos mokyklos reikalas ir būtų visa vaikų drausminimo/kontrolės sistema, kaip tai yra padaryta civilizuotose šalyse... Mano vaikas mokėsi JAV pusantrų metų. Pamatytumet jų mokytojus - atsipūtę, atsipalaidavę, šipsosi. Bet ir darbelių pridarydavo jis ten, ir bausmių gaudavo, bet viskas vyko tvarkingai be įžeidinėjimų ir taip, kad drausmė klasėje buvo palaikyta. Pvz kai jis buvo mažiukas ir nesuprasdavo angliškai, buvo pridirbęs... mokytoja tiesiog susitarė su manim, kad po kiekvienos pamokos ji man rašys e-mailu apie vaiko elgėsi.. tai labai padėjo
. Kitoje klasėje, kita mokytoja jau taip šiltai nebebendravo, ji tiesiog išvesdavo vaiką į kitą kabinetą, kur su jo užsiminėjo kita mokytoja, na su savim jis atnešdavo pataisos lapelį... klasėje buvo tvarka, mažiukai buvo saugūs... mokytoja daugiau energijos galėjo skirti ne drausmei o kūribiškumo ugdymui, idomiai veiklai...