Kaip išgelbėti vaikus nuo mokyklos įtakos?

Mielos moterys. Noriu priminti, kad tema yra ne apie mamas ir ne apie mokytojus, o apie mokyklos įtaką vaikams. Mano nuomone, mokykla ugdo paklusnius pavaldinius. Tai yra normalu, nes mokykla yra valstybinė įstaiga, o valstybei ko reikia? Avinų bandos, kuri atiduotų savo balsus už reikiamus asmenis, kurie ir reguliuos tų paklusniųjų gyvenimus.

Tai tiek ir tenorėjau. Aš nematau, kad mokykla ugdytų kūrybiškas asmenybes. Ar bus kitokių nuomonių.

Tai tą patį ir aš rašau, tik kitais žodžiais...Į rėmus įstatytas vaikas negali būti kūrybiškas...Mano brolis daug metų dirba mokytoju dailės mokykloje. Jis pasibaisėjęs, kad nebeliko kūrybingų vaikų...Nemanau, kad čia vien tik kompai kalti...

vaižgantė, man net rasyt nereikia, jus visas mano mintis ir gyvenimo supratima taip graziai isdestet.
Fruzina nurodinejama visada, nuo pat gimimo jau yra kas nurodineja, patarineja, nukreipia, nors to visai neprasoma. Ir tik stiprus, protaujantis zmogus gali nors kiek atlaikyti ta visuomenes poveiki, nes nori but laisvas.

Čia Vaižgantė minėjo antismurtinę programą vienoje mokykloje. Man pati šios programos idėja atrodo idiotiška. Kažkada jau buvo kažkas panašaus - komunizmo statyba. Aišku, kad smurtaujančius reikia bausti, bet išgyvendinti smurto niekam dar nepavyko ir nepavyks. Taip pat kaip ir vagių niekas ir niekada neišnaikins. Net kitados rankų kapojimas nepadėjo.

Kad apsaugoti žmones nuo smurto, kiekvienoje gatvėje reikėtų pastatyti po penkis augalotus policininkus ant arklių. Vaikai užaugs ir pateks į tikrą gyvenimą, kur turės alkūnėmis skintis kelią, nes kitaip bus nustumti į šoną.

Tačiau, jeigu kažkas susiprotėtų padėti nukentėjusiems vaikams atsitiesti - padarytų gerą darbą. Bet atrodo, kad nei mokykloje, nei valdžioje niekam tokių idėjų nešauna į galvą.

Tony Robbins savo 50-mečio proga padarė trumpą video savo mokiniams.
Ten eina toks leitmotyvas How Much Can You Take and Keep Moving Forward? That's how winner is done. Nežinau, kaip pasakyti lietuviškai. Kažkaip neskamba. Būtų maždaug "Kiek dar tu gali gauti (passiimti) ir vis tiek eiti į priekį? Tai yra tai, kaip yra padarytas nugalėtojas"

Pažiūrėkit:
Tony Robbins Celebrates 50 Years With This Inspiration

Ir kaip tik dabar ten apačioj yra komentaras:
My most favorite mantra...DARE TO BE DIFFERENT

Yra toks dėsnis: jeigu prieš ką nors kovoji, to tik daugėja. Pvz., jei kovojama su narkomanija, narkomanų tik daugėja.

Atleiskit, bet tai totali nesąmonė... Nėra tokio dalyko kaip mokykla ugdo ... Ugdo mokytojai - kūrybiški kaip Vaižgantė ar nekūrybiški kaip Fruzina (tai įžūlus palyginimas, šiaip reik skaityt "kūrybiški ar nekūrybiški"), ir labai daug priklausys nuo to, pas kokius mokytojus vaikas pateks...

Nei pedagoginis nei koks kitoks universitetas iš esmės mokytojų nemoko kūrybiškumo, kiek man yra žinoma. Šią savybę žmogus turi arba ne. Jei turi, to iš jo niekas neatims ir jo pamokos bus kūrybiškos, mokykla valstybinė, ar ne ir kokie ten jos tikslai bebūtų...

Jau net tarybiniais laikais buvo pakankamai kūrybiškų mokytojų, kai tai nebuvo skatinama, o dabar manyčiau jų galėtų būti dar daugiau (nežinau, ar yra, nes mokytojo profesija dabar masiškai virto negerbiamo žmogaus profesija, tai neturiu supratimo, ar kūrybiški žmonės renkasi mokytojo profesiją). Bet manau, bent tiek, kiek tarybiniais laikais buvo - išties yra ir dabar.

Be to, be mokytojo, dar labai svarbi pačios klasės atmosfera - kokie vaikai ten susirinkę, nes jei dauguma yra tokių tėvų vaikai, kurie mokyti būti ne sraigteliais, o asmenybėmis, tai vėlgi joks nekūrybiškas mokytojas realiai tos klasės nepalauš, ir ji vis viena bus ne pavaldūs sraigtukai, o asmenybės (80-90 proc. individų, likusius sudarys tie, kuriuos negrįžtamai sulaužė tėvai, o ne mokytojai, mokytojai galbūt tik prisidėjo).

Jei mokinių kaip pavaldinių ugdymas priklausytų nuo mokyklos kaip institucijos, o ne nuo personalo, tai visų mokyklų auklėtiniai būtų vienodi - o taip tikrai nėra, mokyklų abiturientai procentaliai būna labai skirtingi priklausomai nuo baigtos mokyklos - tas akivaizdžiai pasimatė universitete, kai kiekvienos mokyklos mokiniai turėjo tarsi savitą "štampą" - vienos kūrybingi, nes mokykloje dėstė keletas išties kūrybingų mokytojų ir mokykla turėjo kūrybingumo skatinimo tradicijas, kitos - baikštūs, nes mokykloje nuo seno garbinamas autoritarinis valdymas... Ir t. t. ir pan. O institucija kaip tokia - juk ta pati - dvylikos klasių mokymas, mokytojai, direktoriai, pamokos, kontroliniai, pertraukos

Yra tokie dalykai, kaip vadovėliai ir mokymo programos. Paprasčiausias pavyzdys. Apibrėžimas iš matematikos vadovėlio:

Apskritimas yra uždara kreivė, kurios visi taškai yra vienodai nutolę nuo centro.

Mano kuklia nuomone, į mokyklą vaikai eina tam, kad kažką sužinotų ir išmoktų.
Kas man pasakys, kokia yra šio apibrėžimo paskirtis? Jeigu vaikas nemato figūros, ar iš tokio paaiškinimo jam jau pasidarys aišku?
Maža to, mokytojai reikalauja, kad šitus idiotiškus apibrėžimus vaikai mokėtų atmintinai.
Nes taip reikia. Tokios yra mokymo programos, kurias mokytojai turi vykdyti.

Kas man paaiškins, kam vaikams reikia žinoti šitas nesąmones?

Jeigu tikslas būtų paaiškinti vaikui kas tai per daiktas, galima jį paprasčiausiai parodyti ir paaiškinti, kuo jis skiriasi nuo skritulio. Kažkodėl kai aš paaiškinu - vaikas supranta, o kai paklauso mokytojos arba skaito vadovėlį - ne.

Pažiūrėkit atidžiai - apskritimas yra kreivė! Normalūs žmonės įsivaizduoja, kad kreivė turi būti kreiva. Ar dviračio ratas, kurį kažkuria prasme galima laikyti apskritimu yra kreivas?

Nenoriu diskutuoti teorinių dalykų, ne mano tai reikalas, bet noriu atkreipti dėmesį į tai, kad tokie "paaiškinimai" vaikams ne tik kad nepadeda, o tik viską dar labiau komplikuoja.

Kitas dalykas yra kalbos. Ar yra bent vienas žmogus, kuris baigęs mokyklą galėtų pasakyti:

"Taip, išmokti kalbėti nauja kalba yra visai lengva ir tai galima padaryti pakankamai greitai?"

Kažkur šiame forume jau rašiau, kad maniškė turėjo rūpesčių su rusų. Ir ką gi? Išjudinom reikalus per 3 savaites, kai mokytoja to nesugebėjo padaryti per 9 mėnesius? Kodėl?
Todėl, kad mokytoja turi mokyti iš idiotiško vadovėlio, iš kurio nė vienas normalus žmogus ir negali nieko išmokti. Ar mokytoja gali išmesti tą vadovėlį arba sudeginti? Spėju, kad nelabai.

Ir ką gi tokioje situacijoje daryti kūrybiškam mokytojui?
Juk pačios mokyklinės sitemos tikslas nėra išmokyti vaikus kalbėti rusiškai ar angliškai, o paruošti juos egzaminams, kur mokinys gavęs 10 ir įsivaizduojantis, kad jis jau moka tarkim angliškai po to nuvažiavęs į Londoną jaučiasi taip tarsi būtų ne Londone, o Šanchajuje.

Paskaitykit šiame forume žinutes, žmonių, kurie yra išvažiavę į Angliją arba į Ameriką.
Pamatysit ką jiems davė mokykla per 10 metų kalbų studijų.

Duodu paprastą pavyzdį. Parašiau pjesę, skirtą ketvirtokams, kurią bestatydami vaikai išmoktų viską apie daiktavardį. Be jokių vadovėlių. Siūliau siūliau mokytojams- niekas nesusidomėjo. Man aišku, kodėl- juk paprasčiau pasakyti: atsiverskit tą ir tą puslapį, pratimas toks ir toks... Buvau mąsčius tokias pjeses sukurti apie visas kalbos dalis, bet kai pamačiau tokį abejingumą, sumanymo atsisakiau...

Tai yra būtent tai, ką aš padariau su rusų. Tik aš ne parašiau, o nupirkau knygelę iš Blaine Ray (vienos mergaitės istorija), ir dabar du kartus per dieną po 10 minučių skaitau po vieną pastraipą ir po to uždavinėju klausimus. Prieš tris savaites vaikas nesugebėjo net pasakyti "da" arba "niet", nes nesuprato ko aš klausiu. Dabar atsakinėja pilnais sakiniais. Tiek žinių. Ji daro gramatines klaidas, bet taip ir turi būti ir aš į tai nekreipiu jokio dėmesio, tik po to pakartoju atsakymą teisingai ir vaikas visada išgirsta teisingą gramatinę struktūrą.

Visa kita - tik laiko klausimas.

Šaunu, kad tu taip sugalvojai. Aš rusų kalbos namų darbus ruošiu už sūnų. Dabar laukiu, kokį pažymį man išves. Kol kas daugiau septyneto neištempiau. Kitas sūnus pasirinko vokiečių, labai tikiuosi, kad išeis teigiamas pažymys. Jam, deja, niekuo padėti negaliu, nes vokiškai nemoku. O angliškai jis kalba puikiai, pamokos patinka. Ir tai tikrai nėra mokytojos nuopelnas...Tiesiog visiems mano vaikams labai patinka anglų kalba...ir aš tuo džiaugiuosi.

akagintarai, turėjom kūrybišką matematikos mokytoją, kuri niekad nevertė kalt apibrėžimų, išvis pirmąsyk turbūt girdžiu apie tą kreivę, kai jų nereikėdavo, bet klasės matematikos vidurkis per baigiamuosius, manau, buvo pakankamai aukštas - tais laikais 10-balėj sistemoj vienas žmogus gavo 6, visi kiti pažymiai buvo aukštesni, nemažai 10-ukų...
pusę metų ją pavadavo jaunutė, vadovėlį bemylinti moteriškė - tai atsimenu tą pusmetį kaip kažkokį kvailą košmarą, kai išties bombardavo mus tais apibrėžimais, rašliavojo ant lentos kulkosvaidžio greičiu formules iš vadovėlio - ir mes nieko o nieko nesupratom

apie kalbų mokymą jau atsakė vaižgantė. turiu draugę, kuri dėsto lituanistiką ir irgi visad žvelgia kūrybiškai, jau išugdė vaikus iki egzaminų - ir jie juos irgi puikiai išlaikė.

universitetuose juk vyksta tas pats, irgi yra vadovėliai, programos, bet iš vadovėlio moko dar retesnis dėstytojas nei mokytojas mokykloje...

vadovėlis skaityčiau yra pagalbinis gelbėjimosi ratas nekūrybiškam mokytojui, ir tiek, o atitolti nuo jo galima kiek tik nori, svarbu paruošti egzaminam, kaip sakote, ir jei jauti, kad mokykloj už tai tavęs nepagirs, per daug nešnekėt apie savo darbo metodus... ir kas sakė, kad egzaminam geriausiai pasiruoši kaldamas vadovėlius?

Laba diena, jau kuris laikas seku jūsų temutę.
Pritariu Akagintaro mintim. Labai panašiai ir aš galvoju. Žaviuosi Vaižgante . Neatsistebiu Frudzima.

Man mokantis kalbos labai padėjo žodžius susirašyti ant atskirų lapukų. Ir apačioj pilnas sakinys su tuo žodžiu. Kitoj pusėj vertimas. Kai pradedi mokytis naujus žodžius pradžioj korteles vatai tik orginalo kalba, skaitai pavyzdžius ir stengiesi žodžius atpažinti. Ir rūšiuoji į dvi krūveles atsimeni/neatsimeni tol kol visos kortelės pereina į žinomų krūvelę. Tik tada apverčiamos ir skaitoma lietuviškai bandant pasakyti užsienio kalba.
Ir anglų kalba yra tokios adaptuotos tam tikram žodžių skaičiui knygelės. Tai jas skaityti, skaityti ir skaityti.Kitom kalbom dar neprireikė. Bet kaip Akagintaras prisitaikė knygutę rusų kalbai.

Šitu metodu pavyko padėti vienai mergytei kur mokytoja jau ją laikė beviltiška anglų kalboj. dabar jai lengva išmokti.

Beja pas mano sūnų anglų kalbos mokytoja moko pagal vadovėlius. Bet jie perkasi tas adaptuotas knygeles ir aptarinėja. Tikrai ne visi mokytojai beviltiški.

Beviltiškiausius vaikų mokytojus sutikau privačioj Montesori pradinėj mokykloj Kaune. Tokie įsprausti į rėmus ir be fantazijos.