Kaip išgelbėti vaikus nuo mokyklos įtakos?

Čia noriu padiskutuoti apie tai, kokią įtaką, jūsų nuomone, mokykla daro vaikams ir kaip tai atsiliepia gyvenime vėliau.

Pradėti galime nuo paprastų klausimų.

1. Ar reikia gerai mokytis ir ką tai duoda ateity?
Mano (ir ne tik) nuomone labai geras visų dalykų mokymasis yra kaip devyni amatai. Apie dešimtą visi žino.
Dabar negaliu nurodyti šaltinio, bet kažkur skaičiau, kad patys geriausi mokiniai sunkiausiai prisitaiko gyvenime. Jie yra geručiai, klauso mokytojų, tėvų, galų gale įpranta klausyti visų ir tampa gerais pavaldiniais.

Čia dar noriu pridėti garsiąją Roberto Kijosaki mintį. "Kai jūs norėsite įsigyti būstą ir nueisite į banką kredito, jūsų paklaus ne mokslų baigimo atestato, o finansinės ataskaitos".

2. Ar yra mokykloje kokios nors pamokos (išskyrus piešimo), kurios ugdytų vaikų vaizduotę (t.y. skatintų kurti).
Čia aš negaliu nieko pasakyti, nes paprasčiausiai nežinau tokių pamokų.

3. Ir paskutinis man įdomiausias dalykas yra kalbos. Aš sutinku, kad save gerbiantis padorus pilietis turi mokėti rašyti gimtaja kalba be klaidų. Bėda ta, kad mokykloje to išmokti pakankamai nelengva.
Paprastas pavyzdys. Dukra parašė rašto darbą, kuriame padarė klaidų. Aš klausiu - kur tas sąsiuvinis? Vaikas sako - mokytoja mums tik parodė sąsiuvinius ir vėl surinko. Leiskit paklausti dabar. Kaip vaikui žinoti, ko reikia mokytis? Aš suprantu taip. Jeigu vaikas padarė klaidą, jis išsiaiškina ir ateity jau rašo gerai. Jeigu vaikas nežino, kur padarė klaidą, kaip jis turėtų toliau progresuoti?

Apie užsienio kalbas tai ko gero geriausia bus nieko nesakyti. Vienintelis dalykas ką išsinešė iš mokyklos visi mano žinomi žmonės, tai kad jie yra arba "negabūs kalboms" (totalus nonsensas - net debilai išmoksta savo pirmąją (ir todėl sunkiausią) - gimtąją kalbą) arba įsitikinimą, kad kalbų mokytis yra labai sunku.

4. Ką čia galėtų padaryti tėvai?

Ką apie tai manote jūs, mielosios mamos ir tėčiai?

P.s. aš iš anksto atsiprašau, nes greičiausiai šioje temoje būsiu piktas - apie mokyklą esu labai jau prastos nuomonės.

1) mokykla nelygu mokyklai
2) buvo karštų diskusiju tema "neleisti vaiko į mokyklą"

o as noriu, kad mano vaikas mokytusi gerai. kurti skatina ir lietuviu kalbos pamokose-begale rasiniu ir tt, beda ta, kad dabar vaikai neturi vaizduotes, jie gyvena prie kompo
mokyklu yra geru. yra prastu. yra nuostabiu mokytoju, bet jie isprausti i sistema-planai planai planai...

Mano manymu, kad mokykla tai tik dalis lavinimo. Daug ka ir tevai turetu daryt. Jei norit lavinti vaiko vaizduote, patys uzsiimkit su juo. Jei jus pats neasate labai jau vaizduojantis, leiskite i papildomus meniskus burelius. Daile yra puikus buda lavinti vaizduote. Muzika irgi. Dar vienas be galo geras dalykas- audio pasakos. Mano vaikyste visa praejo prie ploksteliu grotuvo. Del to turiu pakankamai lakia vaizduoti ir galiu be vargo vaizduoti ivairias situacijas i kurias ruosiuos pakliut. Sachmatai lavina strategini mastyma...
Mat be mokyklos turetu buti dar kazkas. Siais laikais mokytojai nespeja arba nenori spet prieit prie kiekvieno ir su kiekvienu aptart visas klaidas. Nors pas mus mokykloje po tokiu rasiniu visada viesai aptardavom bendras klaidas.
Uzsienio kalbos.. Man irgi atrode, kad as anglu visiskai neismokau mokykloje, kol neisvaziavau i uzsieni ir nuo pirmos dienos nesusiduriau su anglu. Is kazkur galvoje atsirado zodziai, kuriu galvojau, kad nezinau.
Ar geresni pazymiai ir elgesys garantuoja geresni darba? Gal but. Visokiu atveju yra. Bet mokyklu padauzom visada ateityje lengviau bendraut su ivairiais zmonem. Klausimas tik tame, ar vaikas gauna geresnius pazymius del to, kad viska atmintinai mokinasi ir gerai elgiasi (mokytojai kaip geram vaikui daro islygas), ar vaikas mokosi biski prasciau, bet puikiai gaudosi tame, ka mokosi. As laikau save gabia mokslams. Pazymiai nebuvo niekada puikus, bet pakakdavo net ir aukstojoje perskaityti medziaga viena karta, kad gauciau 8. Jei perskaitydavau 2-3- gaudavau 10 Pagaudavau esme ir tiek

ir ta planine tema galima pateikti labai idomiai - viskas tik nuo mokytojo priklauso.
Ech kokios lietuvos kalbos pamokos buvo - mokytojas vos ne vaiksciojanti enciklopedija. Kai vaziavome i Kauna, nei gido nereikejo, uzteko klausytis ka jisai pasakojo. O kurinius pasirodo kuo puikiausiai nagrineti galima ir susedus klases gale prie stalo su arbata ir sausainiais
Vien del tu pamoku i mokykla noreciau grizti. Tik problema buvo ta, kad mokyklos kiti darbuotojai ne itin ta mokytoja ir jo diegiama poziuri (pvz atsakinejant nebutina atsistoti, pamoka vykdavo diskusijos forma, kur mokytojos tik nukreipdavo mokinius, net ir suolus mes buvome persistate klaseje) mego.

Aš atsiprašau, nežinau kaip čia žiūrima į kitas kalbas, bet dabar skaitau knygą ir ką tik perskaičiau tokią mintį. Nenoriu versti, nes dings visas kalbos grožis. Jeigu kas nesupras paskui galėsiu paaiškinti savais žodžiais kam įdomu. Bet tai bus jau ne tas. Kiek pastebėjau, vertimai dažniausiai turi mažai ką bendro su originalais - tai tik vertėjų interpretacijos, galų gale yra dalykų, kurių tiesiog neįmanoma išversti.

Taigi štai ką ką tiktai perskaičiau:

Nezinau, su kuom jums teko susidurti, bet noriu pasakyti is buvusios mokytojos patirties
Turejau auklejamas klases, maciau pirmunus, maciau tuos, kuriuos uz ausu tempem pagal programas. Praejus geram desimtmeciui ir susitikus su tais buvusiais aukletiniais pamaciau, kad visi pirmunai uzima vadovaujancias pareigas arba tuo metu dirbo uzsienyje(ne fermose, o bankuose, privaciose klinikose), vidutiniokai, kaip ir jus saket, buvo geri pavaldiniai, savo dalyko zinovai Is tu nemoksu buvusiu pora tik prasimuse i valdininkus(tikrai, mistinis man klausimas, kaip), visi kiti buvo geri statybininkai, tuo metu-labai daug masinu varinetoju( nezinau, ar cia galima vadinti juos laisvaisiais verslininkais ), turgaus prekiautojai.
Taigi, kokios isvadas sau pasidariau? Ogi tas, kad spaudziu sunus prie mokslu, realiais pvz rodydama, jog baigti universiteta-butina. O i ji nepriima zmoniu, turinciu tik pradini issilavinima Pirmunai ismoke per 12 metu siekti aukstumu, jiems i krauja iauge mokslo konkurencija, siekimas kazko daugiau, nei aplinkiniai kad pasiekia. Gabumai tam reikalui tikrai padeda, bet tai nera pagrindas, nedirbant tie gabumai taip sumenka, kad ateityje nesiekia statybininko lygio. Tai jokiu budu nereiskia, kad yra garbingos profesijos, negarbingos, jokiu budu, ne, visoks darbas yra garbingas Bet mes kalbam siuo metu apie eilini darbuotoja bei vadova. Kaip jais tapti

Labai gerai atsake komentatores-visi dalykai yra skirti vaizduotes ugdymui, beda tik ta, kad dabartiniai vaikai jos nebeturi, o tevai neskatina, jiems paprasciau "uzkisti" vaika kompiuteriu
Lietuviu kalba man isimine tuom, kad buvau pradejusi rasyti romana, net recenzijas garsiu lituanistu gavusi buvau,-salygos tikrai buvo sudarytos
Istorija prisimenu is mokytojos sugebejimo "suzaisti" musius ir pabuti karvedziais "Buvau" ir bugnininku Zalgirio musyje, ir kairiojo flango karininkas mušyje prie Vaterlo, teko buti ir knygnesiu Ka ka, bet istorija ir dabar galeciau uzsimerkusi papasakoti, nes mokytoja leisdavo mums, nezinantiems dar musio baigties, bandyti pavadovauti musiams(kiti klasiokai uzimdavo priesininku pozicijas, zodziu, zaidem karus-ir jie isimine visam laikui )
Geografija turejom eiline mokytoja, balbatuojancia knygines frazes, o juk galejo sudominti savo dalyku, juk zemelapiuose galejom "keliauti"-siuo metu galvoju
Chemija-as neismaniau jos
Fizika-tuo labiau Taciau bendras isprusimas isliko, dabar daug lengviau gaudytis maisto papilduose, skiepuose, vaistuose, valikliuose ir panasiai.
Informatika-kurem programas
Matematika man buvo "balti arkliai", ypac, kai tu sinusu, cosinusu nera kur gyvenime pritaikyti Vienok, mano nuomone, tokie dalykai turetu buti palengvinti, nebent vaikai renkasi sustiprintas matematines klases.
Daileje buvau negabi Asmeniskai man tai buvo nereikalingas dalykas, kai mokytoja nemoko, o duoda ka nors piesti.
Muzika-bent jau ismoke mane mokytoja dainuoti, dainavau tuometineje "Dainu dainelej", tapau lauriate, va pasigyriau
Fizinis reikalingas, bet isimintiniausios pamokos buvo tos, kai reikejo rungtis tarpusavy ar begioti miskais(orientavimosi varzybos)
Uzsienio kalbu mokiausi savarankiskai, bet realiai pasiekiau issimokslinima ne mokykloj, ne universitete, bet gyvenime, kai reikejo ta uzsienio kalba kalbeti.

Ir jus teigiat, mokykloj nera daugiau dalyku, kurie ugdo vaiko vaizduote?

Pirmiausia noriu pasakyti, kad lenkiu galvą ir labai gerbiu mokytojus, kurie dirba mokytojais iš pašaukimo ir kurie jaučia pasitenkinimą, matydami, kaip jų mokiniai juda pirmyn. Iš kitos pusės nemanau, kad tarp mokytojų yra aukštesnis procentas aukšto lygio specialistų, negu tarp statybininkų. Kiek pastebėjau tikrai aukšto lygio specialistų yra vienetai tuo tarpu kai vidutinybių - tuntai. Mokytojas, mano supratimu, yra ne tas, kuris išmano dalyką, o tas, kuris sugeba išmokyti. Aš per savo gyvenimą tokių buvau sutikęs vieną. Ta moteris ir beždžionę būtų išmokius matematikos.

Antras dalykas. Mokykla, mano supratimu, turi supažindinti mokinius su įvairiais dalykais, kad užaugę vaikai turėtų iš ko rinktis. Bet tai nereiškia, kad mokiniai turėtų gaišti laiką ir mokytis visus dalykus dešimtukais. Kiekvieną dieną pasaulis darosi vis sudėtingesnis ir tam, kad tapti geru specialistu reikia specializuotis labai siauroje srityje. Turbūt nerasime širdies ir kraujagyslių specialisto, kuris tuo pat metu dar būtų ir geras odontologas arba traktorininkas.

Ir trečias dalykas, temoje parašiau "Ar būtina gerai mokytis?" Noriu paaiškinti ką turėjau omeny.

Nenoriu liesti kitų temų, kur neišmanau, bet yra vienas dalykas, kur galiu diskutuoti. Tai kalbos. Pataisykit mane, jeigu aš kur nors suklysiu.

1. Nė vienas, užbaigęs mokyklą dešimtukais, nesugeba laisvai kalbėti užsienio kalba T.y. mokantis dešimtukais mokykloje 10 metų, tai yra neįveikiama užduotis.

2. Aš tarnavau sovietų armijoje, kur visi aštuoniolikamečiai laisvai, sklandžiai ir svarbiausia - teisingai kalbėjo rusiškai. Visi. Ar kas nors nori pasakyti, kad armijon eina tik vunderkindai ir poliglotai?

Čia noriu paprašyti mielų skaitytojų sustoti ir gerai pagalvoti.
Visi, visų tautų, visų spalvų ir paties įvairiausio pažangumo, įskaitant ir negabius, atsilikusius ir visokius kitokius, puikiai kalbėjo rusiškai. Ar kas nors nori pasakyti, kad atokiausiuose Uzbekijos kišlakuose ir kalnų viršūnėse juos supo rusiška aplinka ir jie užaugo tarp rusų?

Štai kur įdomiausia vieta. Iš to darau išvadą, kad norint išmokti kalbą visų pirma nėra prasmės eiti į mokyklą, visų antra nėra jokio reikalo mokytis nei gerai, nei patenkinamai. Galima mokytis labai blogai, būti antramečiu ir laisvai kalbėti kalba.

Aš nenoriu diskutuoti apie tai, kam gyvenime sekasi geriau, kam blogiau vien dėl to, kad jūs matėte daugiau mokinių nei aš. Bet man byra iš akių ašaros, kai matau, kad du iš trijų geriausių studentų mano grupėje XXI amžiuje negali sau leisti turėti namuose interneto. Koks galų gale skirtumas, kokias pareigas jie eina?


Aš ne teigiu, o klausiu
Tiesą sakant, į mokyklą žiūriu kaip į nemalonią procedūrą, kuri reikalinga tik tam kad vaikų smegenys būtų pastoviai įtrauktos į darbą ir kad nesunyktų kanoniniai neuronai.

Pažįstu ne vieną dešimtukininką, ir ne tik, kurie laisvai kalba užsienio kalba, šiuo atveju anglų, studijuoja užsienyje

Pati mokiausi rusų: buvo klasėj tokių, kurie kalbėjo gerai, skaitė rusiškai romanus, buvo tokių, kurie vos vos suregzdavo žodį (dažniausiai vaikinai), didžioji dalis buvo vidutiniokai.. Keli pažįstami tarnavo sovietinėj armijoj, atsimenu, kaip vienas iš jų pasakojo, kad pirmus mėnesius nesuprasdavo beveik nieko, ką jam sako. Buvom Maskvoj, Peterburge, ne vienas iš grupės nesugebėdavo paprašyt kokio nors daikto rusiškai, ką jau kalbėt apie gido pasakojimo supratimą. Maskvoj gyvenom su tokio pačio amžiaus gruzinais- rusiškai su jais nesusikalbėjom, jei jų mokytojos nebūdavo, nes jie nė vienas nekalbėjo normaliai rusiškai. Tai va, mano visai kitokia patirtis.

Niekas nepasikeitė, tik dabar nemoka rusų, o moka anglų. Ir ne visi. Kiti lietuvių nemoka, tai ką jau apie užsienio kalbą kalbėt

Aš turiu omeny ne tuos kurie studijuoja užsienyje, o tuos kurie paskutinį kartą pakelia savo sėdynę nuo mokyklos suolo ir uždaro duris. Kas įvyksta po to, tai jau yra po to. Mano pusbrolis išvažiavo tęsti aukštųjų mokslų į Vokietiją nemokėdamas nė vieno žodžio vokiškai, kadangi mokykloje, o po to ir universitete mokėsi anglų. Ir nieko. Užbaigė mokslus vokiečių kalba. Dabar dirba Italijoje. Tai yra visai kita muzika.


Tai jau taip. Man tai niekas nieko nepasakojo. Aš pats ten buvau ir mačiau bei girdėjau savo dviem akim ir ausim Žinoma aš neatmetu išimčių galimybės. Išimtis puošia taisyklę.

Jeigu kalbėti ne apie kitus, o apie save, tai aš mokiausi mokykloje ir institute vokiečių kalbos 9 metus ir niekada nemokėjau nei suprasti vokiečių kalbos, nei juo labiau kalbėti. Ir duodu kepurę priš..t, aš iki šiol nepažįstu nė vieno mano kartos žmogaus, kuris būtų ar tai mokykloje, ar tai universitete išmokęs laisvai kalbėti vokiškai. Galbūt mes ne tokie, kaip šiuolaikinis jaunimas, bet iš kitos pusės visi mano kartos antramečiai ir dvejetukininkai laisvai ir gražiai kalba rusiškai ir ne todėl, kad buvo armijoje. Čia buvo kitos technikos, apie kurias nei mokykla, nei valdžia niekada garsiai nekalbėjo. Bet rezultatai kalba patys už save. Sovietų tikslas išmokyti visus rusiškai buvo pasiektas lengvai ir greitai.

Kita vertus po metų savarankiško mokymosi angliškai, žiūriu profesinius seminarus anglų kalba ir klausau audio medžiagą.
Aš nemoku nė vienos gramatikos taisyklės, bet tai man netrukdo konsultuoti The Linguist Institute, esačio Kanadoje, prezidentą Steve Kaufmann interneto marketingo klausimais.
Jeigu man reikėtų atsakinėti anglų gramatiką, gaučiau lygiai du ar nulį, nežinau, kiek ten dabar už tai rašo. Ir galima būtų pasakyti, kad aš esu totalus dvejetukininkas. Bet tai nedaro absoliučiai jokios įtakos mano gebėjimui bendrauti su kanadiečiais ar kitais anglakalbiais.

Kai turėsiu daugiau laiko, parašysiu, kaip mes mokomės anglų ir rusų kalbų su mano dukra ir kokių "perlų" randu vadovėliuose.

Ką tik perskaičiau Vakarų eksprese straipsnį apie vieną tokią "mokytoją".
Mažytis testas mamoms. Atsakinėti nebūtina, bet pagalvokit pačios sau. Jeigu tingėsit skaityti, tai pacituosiu čia trumpai.


Taigi klausimas - ar tai yra (buvo) gera mokytoja?
Jeigu atsakymas būtų "ne". Jeigu ji nebuvo gera vaikams, tai kuo ji gali būti gera suaugusiems?

Aš turiu savo nuomonę apie šią garbią damą ir jos "motyvaciją", bet šiuo atveju pasiliksiu ją sau.

Bloga Pasirinko specialybę, padirbo metus, pamatė, kad tai nėra jos pašaukimas, kad nesugeba susitvarkyt su vaikais ir išėjo. Tėvai turėtų tik džiaugtis. Dirbdama su suaugusiais gaus daugiau, negu dirbdama mokytoja už 1000 lt ir susidurdama su visokiais vaikais. Suaugę mokosi todėl, kad nori, vaikai- todėl kad reikia. Didelis skirtumas. Ir pagrindinis motyvas, kurio ji, aišku, neįvardijo.
Be to yra ir tokių vaikų, kuriems nereikia nieko, bet į mokyklą eina, nes liepia tėvai.