Niekada nebuvau iš mažyčių ir smulkučių, bet svoriu rūpintis pradejau tik devyniolikos metų. Visada buvau patenkinta juo, o pasilaikyt dietos man net patikdavo (šiokia tokia sado-mazo forma
).Bandžiau angliavandenių, dieta, po kurios išdidžiai vaiščipjau atstačius krūtinkaulius
na, ir daugybę kitų.Valios laikytis visada užtekdavo.. prieš nėštumą nr.1 pamėgau polį bregą ir išbadaut tris dienas buvo vienas juokas. Nėštumo metu priaugau 15 kg. 7kg pasiliko 
su kuriais kovojau bandudama 90 maisto derinimo dienų.Antro nėštumo metu priaugau 7 kg (proto neėst buvo matyt
)suma sumarum šiuo metu mano planuose yra numest n kg skaičių (kuris yra dviženklis).
o ši tema užvesta psichologinei motyvacijai, kuri su amžium kažkur dingo. Visi planai nuo pirmadienio, o pirmadienį nuo rytojaus.kiekvieną dieną atsibundu su mintim ko čia prisikimšt (savotiška priklausomybė matyt
).o pradėjus kimšt pojūtis, kad mano pilvas- juodoji skylė, kur gali sulįst viso pasaulio visas maistas aišku aš galbūt šiek tiek perdedu, nes nestokoju nei fantazijos nei jumoro bet noriu leistis į kelionę atsikratant svorio ir susigrąžinant valią bei savigarbą, nes jau negaliu savęs tokios mylėt...o visa esmė ir yra tame, nes vyras sakė mylės mane storą, didelę ir riebią, bet esmė juk ne tame...jei negaliu žiūrėt į veidrodį ir nuotraukas tai pats laikas imtis veiksmų, ane?
susirenku paskutinius savigarbos likučius ir valios trupinius ir startuoju nuo rytojaus (nuo rytojaus nes šiaip ar taip šiandien jau per vėlu- nebeėsiu
)kolkas jaučiuosi kaip viena iš šios trijulės:
ryt pradedam nuo iškrovos dienos, o jai reikės kefyro
