Merginos, dar vieną mintį noriu pas jus atnešt... buvau kažkada minėjusi, kad mėgstu paaksperimentuot su visokiais invertuoto cukraus variantais (sirupai, karamelės ir t.t.). Tai gal kam bus įdomu dėl apdengimo masės... Pastaruoju metu ją gaminu ne su kristalinio cukraus sirupu, o išsiverdu iš gliukozės miltelių. Naudoju va tokius:
Jų būna praktiškai visose parduotuvėse, cukraus skyriuje, ir yra jie GEROKAI pigesni, nei pardavinėjami pvz. vaistinėse.
Apdengimo masę dažniausiai darausi iš dvigubos produktų normos, tad naudojant gliukozės miltelius, proporcijos atrodo taip:
½ st. Gliukozės miltelių (t.y., lygiai tas pats tūris, kiek pagal pirmą recepto variantą reikėtų imti cukraus sirupo virimui)
Vandens (3-4 v.š. sirupui, ir dar kokie 3-4 v.š. želatinai brinkyti)
1 v.š. želatinos granulių (naudoju Klingai).
~1 kg cukraus pudros "Dan Sukker".
2 v.š. 100% riebumo šalto spaudimo alyvuogių ar riešutų aliejaus.
1 v.š. glicerino
Žodžiu, receptas iš esmės toks pat, tik sirupui naudoju žymiai mažiau vandens, nes gliukozė neturi polinkio taip kristalizuotis, kaip cukrus, o ir virimas jos visai kitas. Sirupą šiuo atveju verdu taip:
* Visą gliukozę suberiu į nedidelį indą ir statau ant kaitlentės (naudoju tą kavai virti skirtą puodeliuką).
* Užpilu ant gliukozės 2 v.š. vandens ir pradedu intensyviai maišyti. Indas kaista, gliukozė nesilydo, tik sugeria užpiltą drėgmę bet taip ir turi būti.
* Kai indas įkaista, įpilu dar vieną šaukštą vandens kažkurioje vietoje. Ten tuojau pat pradeda darytis balkšva gliukozės balutė: ji tirpsta įpiltame vandenyje. Intensyviai maišau būtent tą balutę, po truputį leisdama balutei plėstis, kol galiausiai visas indelio turinys virsta kunkuliuojančia balute. Jei vieno šaukšto neužteko padaryt balutei, galima supilt ir du.
* Mažinu ugnį, leidžiu sirupu virti, kol jo spalva iš balkšvos tampa visiškai skaidri, ir tada dar paverdu kokį porą minutėlių, kad nugaruotų daugiau vandens ir kad sirupas geriau susirištų dėl to cukraus invertavimosi.
Kadangi želatinos granules pastatau brinkti prieš pradėdama virti sirupa, tai kai jį išverdu, želatina jau būna pilnai paruošta lydyti. Todėl tiesiog supilu sirupą ant želatinos, gerai pamaišau (granulės nuo karščio kaip mat išsileidžia), supilu aliejų ir gliceriną, ir visa tai gerai išmaišiusi išlieju į dubenį su trečdaliu išsijotos cukraus pudros. Gerai išmaišius dedu dar cukraus pudros, galiausiai išminkau ir leidžiu kiek pailsėti maistinėje plėvelėje.
PORA PASTEBĖJIMŲ:
* Masė su gliukozės milteliais daug elastingesnė, nei su cukraus granulių sirupu, daug lėčiau džiūna ir praktiškai netrūkinėja. Kita vertus, neturi savybės taip šlapiuoti, kaip kad būna naudojant dirbtinį medų ar kt. pakaitalus. Žodžiu, šita masė pasidarė mano favoritė nuo pat pirmo karto, kai pabandžiau ją taip gaminti.
* Pastebėjau, kad ruošiant masę šitokiu būdu, nėra būtina duot jai pastovėt per naktį galima drąsiai imt ir dengt iš karto. Priešingai, nei naudojant cukraus sirupą, pastovėjimas daro mažesnę įtaką kokybei.
* * * * * * * * *
O čia gal bus įdomu bezo aukoms... Kadangi sirupas, virtas su gliukozės milteliais yra daug labiau surištas bei turi nepalyginamai mažesnį potraukį kristalizuotis, išbandžiau tokiu būdu išvirtą sirupą panaudot bezė kremui. Gliukozės miltelių dėjau tiek pat, kiek būčiau dėjusi cukraus (TŪRIO prasme), o vandens proporcija ir virimo principas buvo tokie patys, kaip aprašyta aukščiau. Bezas gavosi super. Net kilo mintis, kad kažin, ar naudojant šį sirupą įmanoma padaryt taip, kad kažkas nesigautų, tad jei nesiseka su cukraus sirupu, siūlau išmėgint.
Na, tai tiek...
P.S.: reklamos pavarysiu, gal neužpyksit labai Šią sav. Maximose vyksta akcija - 20 proc. nuolaida uogienėms ir džemams. Paprastai uogienes verduosi pati, betgi yra vienas vertas grieko pirktinis džemas Gerovės abrikosų, ant kurio būna prierašas tinka kepiniams. Jis puikaus skonio, su švelniu ciberžolės prieskoniu, idealios tvirtos konsistencijos, su pektinais, be jokių sintetinių priedų išskyrus vieną nepiktybinį dažiklį. Labai rekomenduoju pasinaudot proga ir išmėgint jis tikrai labai tinka tortams, bandelių ar keksų įdarams, ar netgi įmaišyt į šviesių biskvitų tešlą, kad ji būtų aromatingesnė ir sultingesnė.
Papildyta:
QUOTE(Olesta @ 2009 11 02, 15:24)
man jis gaunasi trapiai kietas kai sustingsta, nenusilauš tie žmogiukai dantų, dar ne tokius fintus žmonija suvalgo
gal ir cp daugoka, bet aš visada dedu tol, kol man dzibai gaunasi gražūs, neimu į galvą
dar niekas nesiskundė ir odontologo paslaugų neliepė apmokėt
Labai taikliai pastebejo Olesta - jis tikrai gaunasi "trapiai kietas"... dantu nelauzo...
Padima, o ar negali but, kad ir tau viskas gavosi taip, kaip ir turi but, tik tiesiog tikejaisi kazko panasesnio i "minksta" beze?