Nu vo, radau laisvą pusvalanduką, tai dėstau.
Iš Vilniaus pajudėjom penktadienį ryte į Varšuvą, visą dieną ten prasibaladojom, skrydį atidėjo valandai, ale baika, Londono oro uostas baisus žiauriai, visur purvina, visokie turkai šmirinėja, kažkaip slogiai pasijutom, tadum pernakvojom svečių namuose, pusryčiai ir skrydis į Montego Bay. Pirkom mokamas vietas su daugiau vietos kojoms lėktuve, mokėjom 60 svarų už abu, pasiteisino labai, nes ne tik vietos užteko (maniškis 2 m ūgio), bet ir sėdėjom dviese trijose vietose, filmus rodė apynaujus, kišo vieną po kito visokius užkandžius, žodžiu, neprailgo. Nusileidom ir patekom į tokią tvankumą, kad šakės - tokios nei Turkijoj, nei Egipte nerasi. Baisingai dušna ir drėgna. Vakare jau sutemus atvarėm į viešbutį Sandals Royal Caribbean, buvom užsisakę kambarį pirmame pastate nuo paplūdimio, jis stovėjo šonu ir mes gavom patį kampinį kambarį.
Žodžiu, iš terasos visas paplūdimys kaip ant delno, jūra už poros metrų nuo terasos. Susiradom, kur duoda pavalgyt ir pirmąjį vakarą mėgavomės steikais su omaro uodegom ir užkandžiais su krevetėmis. Nutrūkom anksti, ryte atsikėlėm ir pradėjom vykdyt programą "kas čia kur šitame rojuje". Greit susiradom tinklinius, dartus ir pirmuosius draugelius. Žodžiu pirmas dienas nieko veikt nenorėjom, tik čilinomės prie baseino ar pajūryje, maniškis su stakanu alaus, aš su šampanu.
Susitikom su vestuvių planuotoja, pažiūrėjom video pvz ir nusprendėm, kad 500 dol už tokį šlamštą nemokėsim, išsirinkom tortą (tiksliau ten net ne tortas, o pyragas, tik dekoruotas kaip tortas). Tuoktuvės buvo numatytos antradienį, o pirmadienį prie mūsų priėjo porelė ir pasiūlė kartu kokteilių pagėrelioti, taip su jais susibendravom, kad jie mielai sutiko pabūti mūsų liudininkais ir pafotkint bei pafilmuot ceremoniją. Fotografą užsisakėm tik minimaliam foto paketui (6 foto už 150 dol) ir labai džiaugėmės, kad iškart neėmėm daugiau, nes fotografu žiauriai nusivylėm ir iš tų daugybės kadrų, kuriuos jis fotkino buvo sunkus išsirinkti tas nelemtas 6 nuotraukas. Žinoma, kaip gi be nesusipratimų, likus 15 min iki ceremonijos, užlūžo mano plaukų tiesintuvas, aš - į isteriją, maniškis - razetės ardyt, jau norėjo pjaut laidus tiesintuvo ir kišt tiesiai į razetę, ale neleidau (ir gerai padariau, nes Lietuvoje tiesintuvas puikiausiai vėl veikia), nusiraminau, apžiūrėjau save veidrodyje ir susitaikiusi, kad yra kaip yra, rengiausi suknelę, atvarė planuotoja, padėjo man apsirengti ir atnešė puokštę bei marškinėlius. Išėjom į lauką, visas paplūdimys pradėjo plot mane pamatę, muzikos visai nesigirdėjo, ceremonija praėjo sklandžiai, nepaisant to, kad priesaiką sakėm angliškai, o maniškis angliškai nekalba (mum buvo pasakyta, kad reiks sakyti tik "I will"), reikėjo kartoti paskui taikos teisėja, buvo vėjuota, bet bendrom pastangom įveikėm tą priesaiką. Pasirašėm, išgėrėm šampano, liudininkai pavalgė ala torto (mes saldumynų nemėgstam) ir nuvarėm baliavot. Grįžę į kambarį lovą radom visą nuklotą žiedlapiais. Pusryčius atnešė į lovą su buteliu šampano. Toliau pramogavom visą laiką, buvo nuostabios atostogos ir vestuvės. Ceremonija gal ir nebuvo kažkuo žiauriai ypatinga, bet buvo viskas dzin, toks atsipalaidavimas, tokia natūrali šypsena ant veidų buvo visą laiką, nu Lietuvoj gyvenime taip nebūčiau be jokių rūpesčių ištekėjusi.
Alkoholio visai nepirkom, ką parsivežėm, tai viską ėmėm buteliais iš baro, dėl to nėra jokios problemos, atvarai, sakai, noriu šampano butelio ir gauni.
Servisas žiauriai geras, niekur taip dar nebuvo, visas personalas dirba tik tam, kad išpildytų visus tavo poreikius ir užgaidas.
Susituokėm nerealioj vietoj tarp nerealių žmonių, susiradom krūvą naujų pažįstamų ir parvažiavom su prisiminimais visam gyvenimui.
Žinokit, nežinau, ką pasakot, klauskit, taip bus lengviau.
Nesąmonė, pasakyta užtikrintu tonu, vadinama "asmenine nuomone".
planuojam su MB, tik truputį vėliau - 1/2 metų laikotarpyje...
