QUOTE(sileste @ 2010 12 20, 19:19)
laba, man 25 sav, ir man trecias vaikiukas ir vel tas pats, trecias pimpaliukas

, kazkur tai pasamonej yra nu kodel ne mergyte, bet iskart nuveju mintis salin, svarbu su rankytem ir kojytem, kuom kaltas tas nabagelis , nu kad neiseina jam but mergyte

, ir nereikia, grazu bus trys sunai

. Dziaugiuosiu kad nevartojat vaistu, apsieinat be ju, nepabegu ir as nuo nesamoningu minciu, kazkaip nemielos nei sventes man dabar, jauciuosi kazkokia nevykele, visi atrodo gali linksmintis , o as cia turiu vargt. O kaip reaguoja vyras i jusu '' nesamones"", as jas taip vadinu, nes juk nesamones ir vyksta viduje. As stengiuos nesirodyt, vienai geriau istvert, vistiek nesupranta, apsimetu kad viskas gerai, o kai palieku viena tada issiblaiunu arba neissibliaunu, paniurau vienumoj ir vel judu i prieki, su ta mintim gal kada bus sviesiau.
as lygiai tokia pati,,,,, su vyru gyvenu 10 metu bet jis manes taip ir nera dar mates verkiancios

visa laik viska savy laikau o kai lieku viena paverkiu ir is sirdies tikrai paverkiu...... siaip nesu dabar isterike didele nu kartais pasako man kad biski nusiramink,ir daznai pedante pavadina

nes per daug mekstu tvarka o juolab kai du vaikai ir trecias didelis vaikas sunku vienai ja palaikyti...... ir siaip paskutiniu metu man labai uzplaukia issikalbejimo momentai.pradedu sneketi apie gyvenima..... vyras daugiausia tik klauso manes

sianakt labai sunkiai uzmigau nes vis vidui kirbejo kirminas blogumo kazkoks,ir vis maniau nu dabar tai jau tikrai turesiu priepoliuka..... bet vyras pradejo masaza daryti nugaros ir iskart dingo tas blogas jausmas ir po 15min uzmigau.o buvo jau 3h nakties

jei istikro sventes siais metais ir man nelabai mielos.juolab gyvenam ne lietuvoje ir negalesime buti savu zmoniu rate

tas labiausiai i nevilti varo....... ir kad nusiraminti pradejau vakar berniukui jau vardo ieskoti

vis mintis tada nukreipi kitur ir mazesne panika aplanko...... tik reikia vis kazkuom uzsiimti.......