Nėštumas ir vaistukai (antidepresantai)

Sveikos merginos,
Kaip gerai, kad radau man aktuale temute. Man tas pat, kamuojantis nerimas, priepoliu apturejau iki greitosios pag. Jo busena tai atrodo iseinu i zmones ir galvoji, kad tik nenugriuciau, atrodo nualpsiu visu akivaizdoj. Ir sirdis dauzosi ir galunes tirpsta, be to savo vaika gadinu su ta liga.
Pries du metus prasirgau su antidepresantais ir vel dabar kartojasi
O svarbiausia labai noriu leliuko antro, mintys tik apie tai, o cia gyd. siulo antidepreantus pagert puse metu maz. Spalio men. turejau persileidyma, dabar labai noriu vel pabandyti, bet tie vaistai. As ju dar net nepirkus, vaikstau pas psichoterapiauta, kalbames, bet turbut nepades. Vaistu nenoriu vien todel, kad planuoju leliu. KAI pasiskaiciau, geru patarymu, geriiau pasidare. Dar 23d. eisiu gine, ka pasakys. odiu busena irgi nekokia. Nei ka daryti

tai ar verta klausti, jei nori zinoti tik viena puse?

as pasidalinsiu su jumis savo drauges istorija... ji jau seniai serga depresija, geria vienus vaistus po kitu, kartais pagereja, kartais pablogeja. Turi toki niekam tikusi kavalieriu (bent jau mano manymu) kuris kaip pavasarinis katinas, kartais uzeina, kartais dingsta keliems menesiams.

Kada ir kaip pastojo aisku nezino, planuoti neplanavo, vaistus tuo metu gere stiprius. Kai susigaude, kad jau laukiasi buvo netoli dvieju menesiu vaistu gerti nenutrauke (o ir gydytoja nepatare taip daryti) tik sumazino dozes kiek imanoma, kazkuriuos vaistus pakeite.

As kaip matydavau kokiomis saujomis ji geria tuos vaistus maniau, kad su tuo vaikuciu nieko gero nebus.....
ir aciu Dievui mano prognozes nepasitvirtino (kuo labiausiai ir dziaugiuosi) turi dabar jau keliu metuku nuostabia ir sveika mergaite savo dziaugsmeli. Dar galiu pasidziaugti, kad ir jos sveikata pradejo taisytis, dabar turi tiksla gyvenime ir kazkaip teigiamiau ziuri i pasauli.

Tiesa, daresi visus tyrimus kol laukesi, genetinius irgi.
Taigi, as manau, kad nutraukti vaistu staigiai tikrai nereikia, tiesiog pasikonsultuoti su gydytoja, juos apmazinti, jei yra pavojingu pakeisti. Nuo 13 savaiteliu placenta jau apsaugo kudiki, taigi ir vaistai maziau pavojingi. Ir visados reikia ivertinti kuri gresme didesne - ar kad busima mama blogai jausis, ar kad vartos vaistus.

Labas visoms mamoms
Iš karto visoms linkiu geros sveikatos, teigiamų emocijų ir stiprybės
Turiu nuostabų sūnelį, puikų vyrą...Bet pastovus nepasitenkinimas savimi privedė iki panikos priepuolių.Radau puikią gydytoją, nuostabiai tiko vaistai.Gėriau Ciprelex ir priepuolių metu lexotanil. Ir tada pastojau.Nuostabus, nepakartojamas jausmas.Gydytoja liepė nutraukti vaistus.Taip ir padariau.Buvau tokia laimunga, kad nebeliko jokių priepuolių.Deja.... 13 savaitę pradėjau kraujuoti ir ligoninėje sužinojau kad nėštumas nesivystantis
Po kiek laiko grįžo priepuoliai-stipresne banga.Vėl vaistai, atsigavau.Gėriau virš metų, jaučiausi puikiai, nuėjau mokytis ten kur seniai svajojau ir su vyru vėl pradėjome planuoti dar vieną mažylį .Kadangi priepuolių jau labai seniai nebuvo po truputį nutraukiau vaistus.Tada šiokie tokie nemalonumai, stresas ir nervai kirto dviguba jėga.Prie priepuolių prisidėjo nerimas.Ir vėl vaistai, baisus nusivylimas.Ypač vyro, kuris baisiai nori antro mažiaus.Nuo nervų susigavau 12-pirštės uždegimą, atsidūriau ligoninėje.Buvau taip išsigandus, nuo visko galvojau naturaliai pačiuoš stogas .Pasakiau vyrui ,kad nebus daugiau jokių vaikų, kol nebepastatysiu savęs ant kojų. Didelis nusivylimas.....
Ir štai aš dar tik 3-4 savaitė nėščia.Visiškas netyčiukas.Prieš mėnesines kurių laukiau(bet kurios taip ir nepasirodė) sapnavau kad pagimdžiau dar vieną sūnelį. Kai teste pamačiau 2 juosteles galvojau širdis sustos iš laimės.
Po truputį mažinų dozę.Žiūrėsiu kaip seksis.Jei reikės vartosiu AD ir nėštumo metu.Nenoriu tikėti kad mažyliui pakenks.Viskas turi būti gerai.
Tik kankina begalo didelė baimė dėl nėštumo, o tai nepadeda atsikratyti nervų ligų.
Labai džiaugiuosi, nors kaip negražu, kad yra mamyčių kaip aš.Nes jaučiausi tokia vieniša ir išsigandus.
Na tokia mano istorija ir labai tikiuosi kad galų gale ji turės gerą pabaigą.

labutis po ilgos pertraukos:-)

Kadangi panasiai pries metus pati pradejau sia tema, jauciu pareiga parasyti.
Jau trys menesiai kaip supuoju nuostabu suneli, gime pilnai isnesiotas, naturaliai (be epiduru), beveik 4 kg, 56 cm, visiskai sveikas, pagal APGAR ivertintas 9-10:-)
Labai saunus, ramutis, ne verksnys, bet labai zingeidus, todel beveik visas demesys jam, daug sypsosi, snekuciuoja:-)
Taigi vaistukus (seroxat) teko vartoti kone visa nestuma, pradzioje 20 mg, po to 10, veliau 5 mg (10, 5 mg pagal medikus medicinine prasme nieko nepadeda, tiesiog isgeri ir psichologiskai jautiesi saugi). Paskutinius 2 nestumo men negeriau jokiu vaistu, ir dabar negeriu, nes maitinu suneli, beje maitinimas turi kazkokiu galiu, nes maitinant tokia ramybe apima... nors pirma menesi buvo daug nerimo, asaru, ar uztenka pienuko, o dabar net rezerva turim, priaugom daugiau nei 4 kg, dabar sunelis virs 8 kg persikiukas:-)
taigi, ugniuk, nepergyvenk viskas tavo leliui gerai. Geri maza doze AD, o pagal psichiatrus, ginekolog., genetikus svarbiausia dozuote, jei maza-nera ko nerimauti, svarbiausia ramybe nestumo metu. AD nera teratogeniniai vaistai.
aisku ir mane nestumo metu vis kankindavo mintys, bet labai stengiausi islikti rami.

sekmes ir stiprybes

labas busimos ir jau esancios mamytes, kaip gera sutikt savo likimo draugiu, esu tokia pat nelaiminga , kaip ir jus, laukiuos 13sav. o buvo taip, pries du metus patyriau galvos trauma(truko smegenu aneurizma,kraujagysle)koma, 7val operacija, angelas sargas pakiso sparna, su gyditoju pagalba likau gyva ir sveika,na ir to pasekoje isivyste gili depresija, kuria lydejo panikos ir baimes priepoliai, kurie paliko gilu nerima, visuos siuos baisumus malsinau zooloftu , xanaxu, leksatoniliu, baisybes lyg ir pasitrauke, ADnutraukiau, tik be leksatonilio negalejau, nemaciau sviesios doenos, kol paciupdavau tabletes, ir taip kekviena diena, rytas-leksatonilio tab ir nerimas prapuola, staiga supratau jog laukiuos, 5sav geriau raminancius, tada ciut neisprotejau, kas bus su vaikeliu, ar labai pakenkiau , suskaiciavau viso 15 isgertu tableciu, hormonu kaita pastrino nerima, pradejau sienom lipt, nemiela niekas, tik verkt nors nezinia ko, o tas zinojimas kad negaliu isgert tab dar labiau vesdavo i nerima, ginekologe patare nebegert vaistu, zoliniai tai kaip lavonui kompresas, pasidariau genetini PRISKA1, rodikliai geri, bet vistiek jauciu BET, dabar geriu sukatzoliu triktura, lyg tai nuima ta sirdies virpejima, tik vistiek nerimauju , kaip praeis nestumas, zinau kad atlaikysiu , istversiu, tik kaip isitiknt save kad vaikelis gims sveikas. bet jis ir gims sveikas, o kodel gi turetu but kitaip, juk nesam nei viena nuo nelaimes apsaugotos, kad ir kaip sveikai gyventum, jei zinotumem kur kristume, pagalve pasidetumem. mes turim tai istvert, mes stipresnes negu tie prakeikti jausmai. stiprybes jums

Laba mamytės
Na mano pilvui dabar jau 13 savaitė. Nerimas truputį sumažėjo.Manau visiškai rami bučiau jei galėčiau kas savaitę darytis echoskopą
O taip stengiuosi neprileisti iki savęs jokių blogų minčių. Nesigilinti, nenagrinėti, užimti galvą viskuo kuo tik įmanoma. Nors kolkas geriausiai mintis nuotraukia tuoleto apkabinimas kasdien ir skrandžio skausmai .
Per tą laiką dar šnekėjau su daktarais, tai tikrai visi guodžia, kad nuo AD jokių pasėkmių neturi būti ir nereikia sukti sau galvos. Bet gavau siuntimą į genetikos centrą. Važiuosiu ten kai bus 19 savaičių, tai tada tikrai daug taškų susidės. Dabar vaikštau pas psichologę, kad padėtų kuo lengviau išnešioti vaikutį, nors kalbėjom apie tai, kad tenka ir nėštumo metu gerti vaistukus... na žiūrėsim kaip bus.
O Jums visoms stiprybės. Linkiu kad šalia būtu žmonės visapusiškai palaikantys jus ir geri specialistai, kurie padėtų.


migliukas22 Sveikinu iš visos širdies . Labai džiaugiuosi kad viskas tau puikiai susiklostė. Labai gera skaityti tavo istoriją ir pasisemti dar daugiau vilties

sveikos visos esamos ir busimos mamytes mano nestumui jau 12sav tai yra mano trecias nestumas.ta ligele turiu jau 4 metai,antidepresantu niekada negeriau bet vartodavau kai blogai pasijusdavau xanax ir bromezopama,pastojau juos vartodama,kadangi nestumas nebuvo planuotas kai suzinojau kad laukiuosi vaistukus iskart meciau ir iki siol dar ju nevartojau......... bet labai sunku man....... buvo viskas tvarkoi bet dabar vel jauciu pastovu nerima,ir baime kad priepolis vel gali ateiti,paskutini priepoliuka turejau pries 4men-neuzilgo po jo ir pastojau.jis buvo labai baisus tirpo visas kunas.......nenoriu net prisiminti. dabar bandau nukreipti mintis skaitydama psihologine knyga (mama atsiunte is lietuvos,nes gyvenu ne lietuvoje),irgi labai pergyvenau del tu isgertutableciu nestumo pradzioi kol nezinojau kad laukiuosi,bet dabar manau kad viskas bus gerai ir siaip esu be galo nervuota siuo metu,su manim mano seimyna nebesusitvarko.atrodo ir tu blogu emociju nenoriu bet viskas spontaniskai gaunasi labiausiai tai visom is visos savo sirdies linkiu stiprybes ir daug geru emociju nes musu pilveliu gyventojam ju labai reikia

sveika, suprantu monika tavo nerima, ta netikra ''nerima'', kurio neturi buti, bet deja, turbut jis tau dar labiau paastrejo, nes nestumo eigoje visos ligos paastreja, o tas zinojimas, jog negali isgert tabletes, dar labiau laipina i siena, man tuoj bus 20 sav, zinai aprimo tas nelemtas nerimas, bet iki 12 sav, galvojau gala gausiu, nervai nebetilpo kune, o ir dabar tik turiu buti pilna geru emociju, nes blogis tuoj isprovokuoja nerima, bet pasakysiu, jei bus labai labai blogai, bet tik jei labai blogai, isgerk pusike tabletes, nes tikrai yra blogiau kudikeliui tavo savijauta, nei suciulpta pusike tabletytes, aisku geriau be vaistu apsieit, zodziu saules ir stiprybes tau, laikykis, nors negaliu patart uz ko, nes ir pati laikaus uz oro.

aisku labai noreciau kad ju netektu gerti ,bet jauciuosi sia savaite negerai ziuresiu kaip eisis man susitvarkyti.ypac blogumas man prasideda kai vyras i darba isvaziuoja ir vaikai i mokyklas ir darzelius isvezu........tada tokia vienatve uzklumpa mane pradedu visokiu nesamoniu prisimastyti,ir ligu pripaisyti.o dar tas svoris visai neauga numeciau 4kg irgi pergyvenu.........zodziu vien bedos.......rytoi jau vaziuosiu su vyru ehoskopa darytis ten gal nuramins mane gal grysiu su daug geru emociju arba atvirksciai.aisku labai noretusi kad visa nestuma butu tik geros nuotaikos ir su dziaugsmu vaikscioti iskelus nosi-bet kiek suprantu taip as negalesiu normaliai juo pasidziaugti.o besilaukiancios mamytes man pacios graziausios pasaulyje moterys........ ir su pirmais nestumais taip savim dziaugiausi..........as taip sau patikau........ dabar tik pasidziaugiu i kitas nestukes paziurejusi,o i save demesio per daug nekreipiu.....

nenoriu buti ikiri, bet jum vel rasau, nes mano situacija lygiai tokia pat, laukiuos trecio vaikelio, abu nestumai praejo liuks, na bet kaip sita istvert nezinau, vis sukas mintys , apie lexatonili, ikalciau gera tablete ir kaip gera butu, bet negaliu, geriu valerijonus, ir seip zoles visokias, bet is ju nauda menka. kada suzinojei jog laukies? tai kiek mazdaug tu raminanciu tableciu isgerei? as taip pat nerimauju, nes pastojau vartodama lexatonili, kai pasidariau ehoskopa 12 sav, truputi palengvejo, bet ejau darytis genetini. jis irgi rodo kad viskas gerai, bet vistiek , ikiriu minciu pilna galva. o ka priziurintis gyditojas tau sako? del tu vaistu?

as suzinojau kad laukiuosi anksti,kai man buvo apie 3sav,nes as itariau kad galiu lauktis nuo tos nakties........ per tas 3 sav isgeriau apie 5 tabletes,ir nebegeriau o dar po poros sav pasidariau testa ir jis buvo teigiamas.o kadangi gyvenu ne lietuvoje tai cia tiems daktarams nieko nesakiau-nes jie labai nesupranta isvis kaip mes tookius vaistus galime gerti.cia ju neisrasineja-panikas turi kesti pats be jokiu vaistu tai as tik pasiskambinau savo ginekologei lietuvoje ir ji mane tik nuramino ir padrasino-sako pamatysi niekuom tu nepakenkei,kitos moterys turi visokiu bedu visa nestuma ir arkliskai stipriais vaistais gydosi............ nuo to kazkaip nieko ir nebesakiau savo GP toi salyje.bet ir siaip tikiu,kad viskas bus gerai,neleidziu emocijom pasiduoti,beje kaip bebutu jau 12 sav nieko ir nebekeisciau laukiu tik savo trecio stebukliuko sveiko ir laimingo
Papildyta: