Cia kazkoks sutapimas ar siaip kas, gal menulis koks. Man taip pat sianakt ne kas buvo... Taip negalejau uzmigti. Man vos suzinojus, kad laukiuosi gydytoja liepe nutraukti vaistukus. Jauciuosi klaikiai, bet gal greiciau nuo nestumo. Nemaniau, kad tai toks nemalonus dalykas: istisa para pykina, valgyt nieko negali, silpna, kosmaras. Taip blogai nesijauciau per visa savo gyvenimeli. Net sirgdama depresija, nerviniu issekimu. Zinoma, prie viso to silpnumo prisideda ir vaistu nutraukimo poveikis. Praejus nepilnai savaitei po nutraukimo buvo taip negera, kad norejosi klykti. Siaubas.. Kaip iskest toki baisu laikotarpi Antra karta tokiam zygdarbiui nesiryzciau...
Zinok man irgi pacioje pradzioje buvo klaikiai negera, nestumo pradzia buvo saltuoju sezonu, buvau persalus, toks klaikus jausmas, kai norisi tik guleti, o dar tas pykinimas, bet veliau praejo, vaistuku nutraukimo nejauciau, tik dabar islindo visi tie klaikus pojuciai, kokie buvo sergant...klaikiausia tai tas rytinis nubudimas ir tos idiotiskos mintys,ais toks jausmas kad negali kontroliuoti minciu, pacios klaikiausios lenda i galva, sutikdama toki ryta tada isbalansuota buni visai dienai... veliau lengveja, man labiausiai padeda bendravimas su zmonemis, nebuvimas vienai, nes kitaip isdurneciau...labai viliuosi kad sylantis oras tokioms kaip mums bus geras gydytojas ir diena po dienos lengves...dusioje svieses ir vel grisim i normalu ritma, nenukabinkit taip baisiai nosies... dar norejau pasiteirauti kaip jums tomis baisiomis dienomis su apetitu buna??? man tragedija, valgau tik prisivertus, o tas vaikelui labai kenkia, kaip didinat apetita???
[quote=drugelis112233,2011 04 05, 20:14]
Taip taip.. Tas pykinimas istisa para gyva beda. Pykina, nevalgau, pradeda skaudeti skrandi, uzvalgau, rodos pasidaro geriau, bet tas jausmas tooooks trumpalaikis ir vel viskas is naujo. Pykina net nuo paprasciausio salto vabdens. Gydytoja liepe valgyti po labai nedaug, gerti taip pat po truputi. Gerti imbiero arbata. Zinau, kad kai kurios busimos mamytes lyg citrina bando valgyti. As negaliu - visa laika kovoju su rugstingumu. Ir dar tokia paguoda - nuo 12 svaites bus lengviau O su liga nzn kaip bus - tikiuosi atsitrauks, bet gali ir atsinaujinti ta depresija. Nors ir dabar baisu kai pagalvoji kas bus, o jeigu ir pan...
Taip taip.. Tas pykinimas istisa para gyva beda. Pykina, nevalgau, pradeda skaudeti skrandi, uzvalgau, rodos pasidaro geriau, bet tas jausmas tooooks trumpalaikis ir vel viskas is naujo. Pykina net nuo paprasciausio salto vabdens. Gydytoja liepe valgyti po labai nedaug, gerti taip pat po truputi. Gerti imbiero arbata. Zinau, kad kai kurios busimos mamytes lyg citrina bando valgyti. As negaliu - visa laika kovoju su rugstingumu. Ir dar tokia paguoda - nuo 12 svaites bus lengviau O su liga nzn kaip bus - tikiuosi atsitrauks, bet gali ir atsinaujinti ta depresija. Nors ir dabar baisu kai pagalvoji kas bus, o jeigu ir pan...
Vilnija, bandyk Renie sučiulpt. Mano antras nėštumas toks buvo. Bet su 12-ta savaite kaip ranka nuėmė. Valgiau irgi po labai mažai ir dažnai. Bet.. uch.. bet guoskis mintim - tikrai praeina. Man dar sausainiukai padėdavo
QUOTE(monikaie @ 2011 04 04, 20:59)
na va pasiguosiu ir as viskas buvo aprime,jauciausi puikiai ,bet jau trecia diena vel galva plaukioja........... visa kaip apdujus.......issigastu ismusa prakaitas......kojos palieka kaip medines toks sunkumas kazkoks pasijaucia o taip maniau ir tikejaus kad nebeuzeis kol pagimdysiu juolab liko tik kelios savaiteles iki dziaugsmelio ir si naktis bemiege buvo,nejo nei isitaisyti patogiai,uz lango vejas nerealus su lietum.......... oiiiiii kaip negerai jauciuos,nors paimk ir dek su galva i siena
sveikute, dar palauk nedek su galva i siena, juk tik kelios savaiteles liko iki finiso, paskui jau dek i ta siena , bet is dziauksmo, ir nepamirsk parasyti kai jau turesi lelyte
QUOTE(sileste @ 2011 04 05, 18:33)
sveikute, dar palauk nedek su galva i siena, juk tik kelios savaiteles liko iki finiso, paskui jau dek i ta siena , bet is dziauksmo, ir nepamirsk parasyti kai jau turesi lelyte
na gal nedesiu i siena,seimyna neleidzia sako tu mum reikalinga butinai pranesiu,kaip nepasidalinsi tokiu dziaugsmu su likimo draugem siandien buvau labai uzimta,kambarius apkeitem savo su vaiku,nes musikiam nebuvo patogi vieta lovytei mazyliui pastatyti,tai ir blogos mintys nelindo-ir juolab jauciuosi ziauriai pavargus duok dieve kad kai krisiu i lova,ir pagalvot nieko nespesiu
Sveikos visos likimo drauges, norejau Jusu paklausti, kaip Jus sau pakeliat upa ir nuotaika??? atrodo nieko nenoriu, viskas nemiela... Kaip iseinat is sitos busenos??? man jau atostogos cia pat, o paskui ir dekretas, bet vis neduoda mintis, kad namie sedint is neturejimo ka veikt isprotesiu,vienai sedint tiek prisigalvoji nesamoniu, kad baisu... visos drauges dirbancios, seima irgi...
QUOTE(drugelis112233 @ 2011 04 07, 05:28)
Sveikos visos likimo drauges, norejau Jusu paklausti, kaip Jus sau pakeliat upa ir nuotaika??? atrodo nieko nenoriu, viskas nemiela... Kaip iseinat is sitos busenos??? man jau atostogos cia pat, o paskui ir dekretas, bet vis neduoda mintis, kad namie sedint is neturejimo ka veikt isprotesiu,vienai sedint tiek prisigalvoji nesamoniu, kad baisu... visos drauges dirbancios, seima irgi...
mane visad kamuodavo ta baime buti vienai........... visda uzsiemi kazkuom,pagrinde pestute eini pas draugu,siaip pasivaikscioti.stengdavausi namo gryzti tik pries vyrui gryztant is darbo-kad vakariene pasidarai ir jau vyras gryzta...... kad ir po parduotuves paslankineti........greiciau diena preina pries tai gyvenom atskiram name,kur nei kaimynu salia nebuvo nieko.......... tai istempiau 3menesius ir issikraustem i kita nama kur daugiau aplink kaimynu zmoniu................... nes pries tai kur gyvenom - nuvezus vaikus i mokyklas isukdavau i kiema ir iskart silpna budavo,didele baime uzpuldavo..... ten ir labai stipru priepoli turejau.o dabar kai issikraustem i kita vieta 7menesiai tai priepoliuko dar nebuvo,tik kad baime atakuoja truputi.bet namo gryzti zymiai mieliau.labai daug turi daryti,kad nebutu priezasciu sukelti tom panikos bangom.... aciu dievui seimyna mane supranta,ir darom viska kartu.kas man blogai savijautai-bandom tada ta panaikinti.
Mielos mamytes, tikiuosi manes nepasmerksite, bet galbut taip kam nors is Jusu irgi buvo? Taip noreciau kokiu nors savo ankstesniu vaistu, gal man jie pagelbetu... Situacija tokia, kad jauciuosi klaikiai - siaubingai pykina istisa para. Jokie imbierai, sausainiukai negelbeja. Nebezinau ka daryti. Nestumas man pats slyksciausias ir bjauriausias dalykas koks tik galejo nutikti. Nors jau nesu jaunikle. Vyras vaiku nori, bet gerai jam kalbeti kai nereikia patirti to ka patiriu as. Nebegaliu daugiau sitaip, ta prakeikta savijauta mane taip isvargino, kad net nenoriu pagalvoti apie jokius vaikus. O dar palyginus nedaug laiko praejo. Kvapai, vaizdai... nuo visko pykina. Vis dazniau pagalvoju "arba tai tegu liaujasi, arba nenoriu as tu vaiku", nei sito, nei kokio nors kito..Kad buciau zinojus kaip tai nemalonu. Dabar nesuprantu ne vienos, kuri sako "koks nuostabus tas gyvenimo ivykis - nestumas". Tai pats nemaloniausias, slyksciausias ivykis mano gyvenime... Ir jei kuri nors manes paklaustu ar verta, atsakyciau, kad "tikrai ne" ir siulyciau to bet kokia kaina vengti.. Kad tik pati galeciau laika sugrazinti atgal..
sveika, bandyk kreiptis i savo ginekologe , gal pastatytu laselines nuo pykinimo, ar kazko, esu girdejusi kad nesciosioms tokius dalykus daro...o pykinima nuo ryto iki vakaro as ta jausma esu perejusi, zinau kaip tai klaiku, bet jis tikrai praeis, tik iskenteti reikia ta laika, zinau kad nieko nesinori absoliuciai tik kad tas pykinimas liautusi...bet tikrai ateis laikas ir jausiesi geriau...pabandyk pasikonsultuoti su savo ginekologe, kai tik pastojau mane ginekologe informavo, kad tas, kurias klaikiai pykina stato laselines ir palengvina ta laika...o paskui jis liaujasi...
QUOTE(Vilnija @ 2011 04 08, 16:20)
Mielos mamytes, tikiuosi manes nepasmerksite, bet galbut taip kam nors is Jusu irgi buvo? Taip noreciau kokiu nors savo ankstesniu vaistu, gal man jie pagelbetu... Situacija tokia, kad jauciuosi klaikiai - siaubingai pykina istisa para. Jokie imbierai, sausainiukai negelbeja. Nebezinau ka daryti. Nestumas man pats slyksciausias ir bjauriausias dalykas koks tik galejo nutikti. Nors jau nesu jaunikle. Vyras vaiku nori, bet gerai jam kalbeti kai nereikia patirti to ka patiriu as. Nebegaliu daugiau sitaip, ta prakeikta savijauta mane taip isvargino, kad net nenoriu pagalvoti apie jokius vaikus. O dar palyginus nedaug laiko praejo. Kvapai, vaizdai... nuo visko pykina. Vis dazniau pagalvoju "arba tai tegu liaujasi, arba nenoriu as tu vaiku", nei sito, nei kokio nors kito..Kad buciau zinojus kaip tai nemalonu. Dabar nesuprantu ne vienos, kuri sako "koks nuostabus tas gyvenimo ivykis - nestumas". Tai pats nemaloniausias, slyksciausias ivykis mano gyvenime... Ir jei kuri nors manes paklaustu ar verta, atsakyciau, kad "tikrai ne" ir siulyciau to bet kokia kaina vengti.. Kad tik pati galeciau laika sugrazinti atgal..
niekas nesmerks,bet galiu tik uzjausti kad besilaukdama stebukliuko mazo negali to dziaugtis beje nestumas tikrai yra mielas grazus dalykas siam pasaulyje (aisku neskaitant paskutiniu sav nestumo,kurie lieka kaip labai prailges laikas) bet laukiuosi trecio vaikiuko ir esu labai laiminga.gal tu per daug nusiteikusi priesiskai nestumui ,pabandyk galvoti tik gerai apieji......... nes jei ne nestumas gal jau buciau maziausiai 10 priepoliuku turejusi,o dabar uzeina blogumai-bet ne taip stipriai taip kad laikykis ir dziaukis kiekviena diena
Aciu, Monikae uz palaikyma Gal kaip nors isgyvensiu si baisu laikotarpi. Kas man daugiau belieka.. Bent jau dabar - kazkoks siaubas