Nėštumas ir vaistukai (antidepresantai)

as turiu dvieju savaiteliu lelyte, ir ne jokios ytakos nepadare tie vaistai, juk kitokios lelytes gali sulaukt ir tos mamytes kurios gyvena super sveika gyvenima, mes visos esame vienodos , jei zinotumem kur kristumem pagalve pasidetumem, tad siulau nebegalvot apie blogi, nors is patirties galiu pasakyt , kad negalvot neimanoma

Visu pirma, Jus Sileste nuosirdziausiai sveikinu . Saunu, kad nuraminote. Aciu Jums. Geriausiai kai gali pasikonsultuoti su zmogumi kuris yra ta jausma patyres ir zino ka tai reiskia tokiu paciu atveju.

Vilnija, ar buvot pas gyd? Kokios naujienos?

Sveikos, brangios mamytes , siryt pakartojau testa. Juostele truput ryskesne. Susisiekiau su savo psichoterapeute, vaistuku rekomendavo nebegerti. Na, o gine dar 100 proc. negalejo patvirtinti, kadangi praejo dar nelabai daug laiko. Neaisku ar kas galutinai prisitvirtins

viskas bus ok! tik labai tuo tikek

tai jau ir sveikint galima

Sveikos visos busimos ir esamos mamytes , trumpai papasakosiu savo istorija: kiek supratau ir iskraciau visa savo praeiti sustiprinta nerimo jausma turejau nuo vaikystes, tik nelabai supratau kad toki turiu, maniau kad visi kazko bijo...pries trejus metus buvau stipriai isgasdinta, nuo tada ir prasidejo visos nervines ligos: nerimas, depresija...apsilankiusi pas gydytojus gavau vaistu, antidepresantu bei raminanciu reikalui esant, pamazu viskas stojosi i normalias vezias, AD geriau daugiau nei puse metu, raminancius tik ligos "jegu zydejime", pavasari, vasara kartais, retai jausdavau somatinius nerimo pojucius (saltkretis, neturejimas nuotaikos, nenoras ka nors daryti, apetito stoka, nerandimas sau vietos), rudeni pastojau gerdama AD, iskart juos per savaite mazinant doze nutraukiau... kas keisciausia kad pradzioje jauciausi dar geriau nei vartodama AD, veliau islindo arba nesciosios arba sitos praklentos ligos pozymiai, as tiksliai nezinau, tai buvo ar nestumo, ar ligos pojuciai: rytinis pykinimas, sunkumas, nuovargis, nuotaikos kaita... 4-5 menesi viskas susitvarke, taciau dabar, kai prasidejo 3 trimestras, pajutau jau nebe nestumo pozymius, bet kad lenda liga, pasitarusi su gydytojais (ginekologe ir psichiatre) bandau kapstytis su zolelemis, valerijonu, taciau vienas dalykas neduoda ramybes: pradejus gerti zoleles ir valerijona vaikucio judesiai pasidare labai svelnus, ir reciau juos pradejau jausti, ar kuriai pasitaike tokia situacija, jog tai valerijono poveikis vaikuti veikia raminamai, ir jauciate daug reciau ir sipnesnius judesiukus? ir dar norejau pasireirauti, gal kuri esate lankiusi pas psichologa, ir ar Jums pagelbejo??? is anksto dekoju uz atsakymus...

sveika, valerijonus galit gert kiek norit, tik geriau tabletytem, 5 tabletytes iskart. taip pat ir man budavo, maziau kuisdavos lelius. Paskui jau nebegeriau tu valerijonu, nes nieko nepadedavo, kaip budavo tas nerimas taip ir budavo. Nemanau, kad kas pagelbetu, apart raminanciu tableciu, kuriu nevalia dabar vartot, nors tiesa pasakius, kelis kart kai jau roviaus plaukus nuo galvos, nusidejau isgerdavau man padedancia pusike raminancios tabletytes, o ir mane priziurinti ginekologe pasake, jei retsiki isgersi ta tabletyte, tikrai nieko blogo nenutiks,

sveikutes dar karta, buvau nulekusi iki ginekologes, apramino, paklause vaikucio sirdeles, sake kad viskas normalu, kad nuo valerijono vaikelis daug ramesnis, tai dabar siek tiek ramiau... kol kas tfu tfu tfu po savaites gerimo zoleliu bei valerijono lasiuku jauciuosi bent jau antra diena geriau, labai viliuosi, kad saulute ir sylantis oras atstatys jegas, pakels nuotaika ... lasiukus as skiedziu vandeniu, nes negaliu grynu gert, kyla rustys dar viliuosi, kad rytai palengves, nebus to idiotisko jausmo nubudus...ir taip jau laukiu, kada bent jau 32-33 savaites sueis, busiu ramesne...labai aciu SILESTE uz atsakyma...

na va pasiguosiu ir as viskas buvo aprime,jauciausi puikiai ,bet jau trecia diena vel galva plaukioja........... visa kaip apdujus.......issigastu ismusa prakaitas......kojos palieka kaip medines toks sunkumas kazkoks pasijaucia o taip maniau ir tikejaus kad nebeuzeis kol pagimdysiu juolab liko tik kelios savaiteles iki dziaugsmelio ir si naktis bemiege buvo,nejo nei isitaisyti patogiai,uz lango vejas nerealus su lietum.......... oiiiiii kaip negerai jauciuos,nors paimk ir dek su galva i siena

sveikos, ir man si naktis klaiki buvo, visaip bandziau uzmigti, bet idiotiskos mintys neapleido, nors imk ir stauk vilku... po to seke pykinimas, vemimas, ir vietos sau neradimas... as suprantu kad su sita liga reikia ismokt gyvent, "susidraugaut" su ja, bet kuo nusidejo mano vaikelis pilviuke, kad tokius isgyvenimus kartu su mama turi pereit???o dar kai pagalvoji, kad pats sunkiausias laikas bus kai vaikelis gims....baisu...bandau pati sau pakelti nuotaika, pati save drasinti, kad susitvarkysiu, kad viskas bus gerai...

na taip nera lengva su tuo gyventi..........man taip pat pacios blogiausios mintys pacios pradeda lysti,kas butu jeigu butu..............vos ne laidoti visus pradedu nu ir tada prasideda asaros ir ttt........bet dabar galvok tik tai kad mazylis tavo pasauli kai isvys tu neturesi laiko blogom mintim as bent taip bandau nusiteikineti........... o panika man prasidejo kai pasigimdziau savo mazaji pries 4 metus,vadinama depresija buvo ir tada viena nakti panikos priepolis nes mintys buvo per ziaurios......... tikiuosi kad dabar kai psigimdysiu gal mokesiu save biski kontroliuoti,kad tik tos depresijos pogimdyvines nebutu.......... gal tada ir priepoliuku isvenksiu jau vyra perspejau,kad kai leliukas gims pasiimtu atostogu porai savaitikiu,nes jei liksiu viena tada vel pajusiu ta vienatves jausma..........tikiuosi viskas bus ok tu taip pat tikek,ir lengviau gal bus.