QUOTE(Zajza @ 2013 11 07, 23:06)
As irgi vartoju paroksetina. Gerus metus jau galvoju apie leliuka,bet vis delsiu nes nzn ka daryti del vaistu...ka daugiausia galejau padaryti,tai tik susimazinti doze vos vos. Gyvenu airijoje,ejau cia pas gydytojus,sake jokiu budu negalima vartoti vaistu pastojus,klausiau kokios pasekmes,niekas nezino...Lt buvau pas psichologe,tai labai optimistiskai nuteike,sako planuok sau ir viskas bus gerai,gal hormonai suveiks ir nebereikes tu vaistu...zodziu,pasimetusi esu,tai nieko ir nedarau

na kaip nedarau,issityriau skydliauke,pasirodo ji man neveikia kaip turetu,prirase dar vaistu,tai va dar juos pradejau gerti... turiu tokia slapta vilti gal jie man pades kuo nuors
Skydliaukė ir mano paauglystėj šlubavo. Kiek dariausi tyrimų per paskutinius metus, viskas su ja lyg ir gerai (tiroksino hormonas normoj). Tad viskas nuo nervų. Žinau, kad man kyla dėl gyvenimiškų situacijų, kurių šiuo metu negaliu pakeisti. Eisiu kitą sav. pas psichiatrę ir kalbėsiu dėl mažos vaistų dozės ar kitų vaistų, kurie galbūt būtų mažiau pavojingi nėštumui. Tas nuolatinis nerimas kūdikiui kenkia labiau ir kažkaip aš galvoju - gal paskutinius nėštumo mėnesius pavyks visai nutraukti vaistus, jei gersiu mažą dozę, bet dabartinė situacija tikra kančia - nerimas įprastose situacijose, net psichologė sakė, kad mano kūnas labai įsitempęs, tad kaip tokioj būsenoj įtikinti save, kad jautiesi gerai, kūdikis nuolat gaus adrenalino dozę ir tai tikrai negerai nėštumui. Ai kaip bus taip bus, net keletą kartų bandžiau nutraukti vaistus dėl kūdikio, o jaučiuosi vis tiek taip pat, tai kažkaip esu pasiryžusi bandyti pastoti su AD tik mažesne doze ir tikiuosi, kad viskas bus gerai, kaip čia buvo aprašyta kelių moterų.