Nėštumas ir vaistukai (antidepresantai)

laikykis tikrai viskas bus gerai patikek pirmus 3 nestumo menesius sienom lipau,ir cia rasiau i foruma,kad nebegaliu taip...........atakavo mane nerimas ziaurus....... paskui aprimo pagerejo...........paskui vel..........sia sav vel nekaip jauciuos,dar plius spaudimas nukrites bet bandom kazkaip,nes pakeisti nieko negalime.naktim nebemiegu (aisku cia budinga nestumo pabaigai)bet prabudus nesamoniu prisimastau,tada toks neramumas sirdy-ismusa prakaitas,kojos kaip medines palieka-lekiu i tuoleta issivemti,ir nukreipiu mintis,kad cia viskas tik del nestumo.........jokios panikos man nera.....aisku padeda toks mastymas tik ne visu 100%

Sveikos mamos, kaip elgetes depresijos atkrycio atveju nestumo metu??? nestumas 7 menesiai. nebegaliu daugiau, smegenis skanuoja pacios baisiausios mintys, kuno drebulys, nieko nenoriu, tik kad visas sitas kosmaras liautusi, bijau pakenkti vaikeliui...per visa nestuma negeriau jokiu vaistu, nzn ar kankintis toliau, ar gert AD...pagelbekit savo patarimais, labai nenoriu nuodyt vaikelio vaistais, bet nebezinau kaip elgtis ir ka daryt...

busimos ir esamos mamytes, kur Jus visos dinge???kiek suprantu su depresija ne viena nesilauket vaikelio??? kiek skaiciau tik su nerimo simptomu cia visos mamytes...

Gal kokių valerijonų pagerti reikėtų, nors neaišku ar labai padės. Pati, nors dar nesilaukiu, bet planuoju, taip pat bijau, kad nebūtų tokia savijauta...

As ilgai sirgau depresija, vaistus geriau beveik du metus ir pastojau. Tik, kad mano nestumui dar nedaug laiko. Taciau pasitarus su gydytoja man ji liepe savus vaistus is karto mesti. Tai jau beveik tris savaites kaip ju negeriu. Mane patikino, jog dar l. ankstyvas laikas, kad sie vaistai galetu pakenkti vaisiui. Tik tiek, kad jauciuosi siaubingai, pats nestumas siaubingas. Tikiuosi, kad taip tik pradzioj bus. Vakar pagaliau gavau homeopatiniu vaistu nuo to slykstaus nulatinio jausmo - sleikstulio ir pykinimo. Geriausia antidepresantu klausimu pasitarti su psichoterapeutu.

sveikutes
i jusu skyreli ikritau pagooglinus tokia fraze ''cymbalta ir pastojimas''.jau du metai geriu cymbalta, man ji kaip dievo isganymas, bet jau 4 menesiai geriu perpus silpnesne doze, nes jauciuos labai sustiprejus.bandziau savavaliskai mesti bet istveriau dvi sav, nuo psihiatres gavau velniu, o vat su silpnesniais skirtumo nepajutau.gal 3 menesius geriu ir KT tad kazkaip nesibaiminu del nestumo.beje auginu 4m suneli ir 2.5 m dukryte.trecio kaip ir taimiausiu metu neplanuoju, nes labai bijau del pacios ligos, as turiu depresija, is kurios jau manau baigiu islipt.bet va paskutiniu metu keistai pagalvoju ar nesilaukiu.ir vis pamastau, kad ir noreciau, myliu as ir nestuma ir gimdyma, o leliukus dar labiau vakar vakare galva svaigt pradejo ir saltis nesveikai odos pavirsium lakste.dabar kaip tik turetu buti mmm(sestad baigiau pask tbl o siandien treciadienis ir dar nieko)..nesirasau i nesciuju hretas dar, bet si tema mane pacia labai domina.vien tik paskaicius jusu zinutes pasijutau pakliuvus tarp savu..mane nuramino siektiek , kad geriami AD nepakenkia nestumui, bent jau kol susigaudai, kad jis yra labai uzjauciu visas, kurios kenciat blogas mintis, tuos nelemtus priepoulius.zinau, ka tai reiskia, ir prisiminus tai atrodo, kad tai buvo ne mano gyvenimas , o kazkoks kosmaras uzsiteses.linkiu visosms STIPRYBES ir viena patarima duosiu is savo karcios patirties sergant sia liga ir pan, kuo maziau pasitiket kitais, nes tik arba labai labai mylintis ir labai gerai jus pazistantis zmogus arba tik tai patyres jus supras. o kitiem zmoniem si liga yra nesuvokiama.o pati buni linkusi i zmoniu draugija, issipasakojimus.tad geriau mazesnis ratelis, bet uztikrintu, kad netektu iskest dar vieno smugio, koki turejau as dar karta STIPRYBES

Sveikos visos mamos, vat butent kad esi linkusi i issipasakojimus, taciau tik tokios kaip Jus visos cia susirinkusios mamos ir nestukes zino koki pragara turi zmogus praeiti su sia liga... aisku po audros ateina sviesus rytas

na va, as jau paskubejau ir testa nuspirkti, pasidaryti, suzinoti, kad nesilaukiu, o vakare ir mmm aplanke
siandien puikus oras, su seima vaziavome i gamta, pasivaiksciojom, vyras pazvejojo, mes su vaikais ant zoles pasivartem linkiu ir jums visoms tokiu dienu!!!!velniop visi aplinkui!!!!reikia save myleti labiausiai!!!jei jau diebulis jus pasiunte zemen, tai neveltui, o jei dar isbandymu dave, tai dar geriau, nes tik kai iveiki juos, gali pazinti tikraji gyvenimo skoni.kad ir daug kartaus buna, bet be kartaus nezinosim, koks istikruju yra saldumas va kaip as cia poetiskai pavariau linkiu kuo geresnes nuotaikeles visoms.
busimos mamytes, kurios visdar jauciat tuos negerulius del depresijos, gal bandykit knyga skaityt, as bandziau skaityt knygas apie savianalize, Merfio ''akimirkos jega'', paskui labai geros tokiu metu skaityti ''vienuolis, kuris pardave savo ferari'' ir sios knygos tesiniai, jei labai ismoko mylet gyvenima, alchemikas taip pat.jei knygos nesiskaito, bandykit pavyzdiui pacios leliukui ka gaminti, megzti, nerti tapciukus, net jei ir nepanaudosit, bet mintys bus sutelktos i miela tiksla.
as vis pagalvosiu, kas man padedavo ir bandysiu jums parasyt, galbut bent kuriai kas nors pades.nes zinokit tikrai niekas nepades kol pacios nepakeisit poziurio i viska.man ta poziuri padejo pakeist mano daktaras, aciu jam

sveikute.kaip cia elgsies kai tas jausmas nepakartojamas ir jo neina nugalet....... buna geriau bet buna ir blogiau......... tik suzinojus kad laukiuos iskart meciau vaistukus.ir nestumas mano jau 36-a savaite.per tuos menesius isgeriau dvi pusikes tabletes (viena tab) kai buvo labai,labai blogai....... nes kartais tikrai geriau ta pusike isgerti nei taip kankintis ir leliukui kenkti o tau irgi nebedaug liko iki finiso,laikykis nes zinau kas tai per jausmas.............

Aciu uz patarimus, bandau laikytis, kad ir kaip blogai jauciuosi... taip noreciau atsigult, issimiegot ir atsikelt blaiviu protu ir be jokiu nerimu ir depresiju... nu gyvate kad prisikabino cia ji man visaip save gelbeju, visaip kaip tik galiu, bet nesitraukia ji nuo manes...diena dar lengviau, kartais net normaliai jauciuosi, bet kai ateina vakaras ir reikia eit miegot prasideda nerimas kad neuzmigsiu, o tada nemiegant prasideda ir kosmarai visokie...kad netureciau po sirdimi vaikelio kalciau sauja vaistu ir praeitu tas laikotarpis, o dabar naktim kankinuosi, sienom lipu...aisku ne kas nakti, bet daznokai aplanko nemigos... labai laukiu, kada palengves...

sudas, noreciau prasmegt skradziai zeme dabar...maniau pasveikau...

pritariu tam sudui, maniau pagimdysiu, bus lengvesni tie idijotiski pojuciai, ne velnio, be vaistu neistveriu, zinau kad kenku ir kepenims , ir kitiems organams, bet man jau tai nerupi, svarbu jaustis zmogum