QUOTE(MadCost @ 2009 11 09, 04:53)
Sveikute, na pas mane problema yra ta kad as 7 metus geriau antidepresantus ir neuroleptikus, taciau pastojus juos iskarto nutraukiau ir dar atsiguliau i ligonine, jau guliu menesi ligonineje be vaistu, labai blogai jauciuosi, bet kenciu iki 12 savaiciu, tuomet pradesiu gerti vaistus. Siaip kadangi vaisius po 12 savaiciu yra ne toks pazeidziamas, tuomet galima gerti antidepresantus. Siaip nera jokiu irodymu kad antidepresantai sukelia rizika apsigimimams. tyrimai rodo, jog vaikas gali gimti anksciau, gali buti mazas svoris, bei tureti siokiu tokiu problemu su kvepavimu. Tyrimai parodo taip pat, kad vartojant antidepresantus nestumo metu reiketu juos nutraukti pries gimstant vaikiukui 10-14 dienu, jkad vaiko nekamuotu apstinencija, taciau ir ji praeina vaikui po keliu ar keturiu vaiku. Buvo atlikta pasaulyje nemazai stebejimu su nesciomis moterimis kurios gere antidepresantus ir ne, tad sie stebejimai nieko blogo neparode, net yra paaugusiu vaiku tyrimai kuriu mamos gere antidepresantus ir jie niekuo nesiskiria savo sugebejimais bei IQ nuo kitu vaiku.
As taip blogai jauciuosi negeriant vaistu, jog jau net nenoriu gyventi, tad reikia apsispresti...
Sveikute,
Labai Tave uzjauciu ir tikrai suprantu... Laikykis... Taip, is tikruju, kiek pati domejausi tyrimais bei gydytoju, kurie turejo ar turi nestukiu, gerianciu antidepresntus, nuomone, tai tie vaistai (bent jau seroxat) nera tie, kurie sukelia apsigmimus. Tas, siek tiek ramina, bet pas genetikus visvien kreipsiuosi, nes negali zinoti, ka gamta pasius...
Dabar mums eina 9 savaite, ir AD geriu, tik mazesnemis dozemis, t. y. viena diena 20 mg, kita 10 mg ir taip, manau, iki kokio 6 nestumo menesio visai nutrauksiu:-) Tokius "pasimetimus" ar kitaip panikos priepolius esu patyrusi 2 kartus, ir tikrai pasimeciau, nes negalejau suvokti, kaip su manimi taip galejo atsitikti:-( Beje, ir mano sutuoktinis, negali iki siol patiketi, kad as, neva visada atrodanti stipri (beje ir darbe vadovauju buriui vyru), pasak jo, galejau taip "suskysti". Tiesa padsakius, isoriskai niekas ir nesuprastu, taciau tik pati galiu pasakyti, ka jauciau viduje. Aciu Dievui, tai buvo trumpalaike savijauta, ir dabar tfu tfu tfu jauciuosi stipri, pasitikinti savimi, bet visvien nesiryztu staiga nutraukti vaistu (beje, kaip rasiau bandziau, bet pradejo reikstis keista savijauta: be galo svaigti galva, po to seke baime, kad per rytinius pasitarimus pavaldiniams skirstant uzduotis ar vairuojant auto - neisvirsciau, plakti sirgis bei slegti bloga nuojauta ir pan.) , manau, kad geriau juos gerti negu taip jaustis, o gal netgi vel pasiekti ta "kosmara".
Kol nebuvau to patyrusi, maniau, kad yra tik labai maza dalis tokiu zmoniu, taciau, kai pradejau dometis, pasirodo ju labai daug, kurie bent karta gyvenime buvo su tuo susidure ir tai ne liga, tiesiog busena ir kurios iseinama, tik svarbiausia laiku gauti pagalba... ir ji gali nesikartoti, jei pradesi save labiau myleti ir labaiu emociskai saugoti...
Tiesa pasakius esu visiskai tikra, kad musu leliukui viskas puikiai vystosi ir busim visiskai sveikuciai, tiesiog taip jauciu:-)
Tikrai nenoriu tau pirsti vaistu, bet, kai busena pasiekia toki lygi, kai nesinori gyventi, vis delto pasitark su geru profesionaliu gydytoju, ne siaip su bet kokiu, kaip toliau gyventi...
Is tikruju gydytojai nerekomenduoja apskritai jokiu vaistu nestumo metu, netgi pvz valerijonus neuro 3 ir pan., bet gi pagalvok, argi nepazisti nei vienos moters, kuri geria stiprius vaistus visa gyvenima (Pvz. nuo epilepsijos, nuo skygliaukes veiklos, sanariu ir pan. cia vien tik mano pazistamu tarpe), nes ju negerdamos tiesiog mirtu ir neatsisako dziaugsmo buti mamomis ir ju vaikuciai gimsta sveikuciai...:-)
Taigi, brangioji, laikykis. o mes visos Tave palaikom!!!!
Jei ka, rasyk