Įkraunama...
Įkraunama...

2004 birželio-liepos vaikiukų plepalai

Aš irgi galvoju ką su pirmadieniu daryt, manau -20 C, 7 val. tikrai bus doh.gif
Atsakyti
aš jau sugalvojau, iškeliavo vėl pas mamą, nes abejoju, kad iki ryt ryto ims ir staigiai atšils iki -18 g.gif juokinga, kad kokie -14 dabar atrodo kaip šiluma biggrin.gif

o be to mano mašina pamirė ketvirtadienį nuo tų šalčių, tai aš dar ir be transporto, žodžiu būtų galvos skausmas ryte, kur Kamilę dėt doh.gif
Atsakyti
na, o aš tai asocialė: ar -20, ar -26, vis tiek vežam į mokyklą biggrin.gif net kai savivaldybė ugdymą atšaukė dviems dienoms smile.gif pamokos nevyko, aišku, bet jie ten tvarkėsi, žaidė, gaila, kad tokių asocialių nedaug, tai teko ketvirtadienį per pietus pasiimt (mokytoja paskambino) ir penktadienį nevesti. Bet apskritai, nematau bėdos, iki mašinos nueinant sušalt nespėja, o mokykloje - šilta, tad nėra čia ko dykai namuose tupėt biggrin.gif
Atsakyti
Aš šį pirmadienį nuvežiau, tai pasirodo vienintelis mokykloje buvo. Teko vežtis atgal biggrin.gif
Atsakyti
lotuliukas.gif Viltele tikrai ne asocialė, dažniausiai veža per šalčius tie, kurie dirba ir pirmoką vieną palikt name nesinori biggrin.gif Aš tai nevedu kai taip šalta, nors irgi iki mašinos labai netoli biggrin.gif
Atsakyti
Neturėčiau mamos pašonėje, turbūt irgi vesčiau g.gif arba bent jau vyras namie būtų... o tai užsiknisau lakstyt tarp servisų (mano tel. jau atsirado tokie kontaktai kaip pvz. Pavelas - mašinos nutempėjas doh.gif ), darbo, namų, mokyklos, mamos ir savų reikalų
Atsakyti
Ara, žinau, kad čia užeini retsykiais, didžiausia užuojauta tau ir mergytėms - būkit stiprios netekties valandą..

Atsakyti
Uzuojauta Jums ir nuo musu seimynos, laikykites...
Atsakyti
Ačiū, mergaitės.
Sunku, labai sunku. Nemoku susitvardyt, bliaunu ant kiekvieno kampo verysad.gif
Atsakyti
Ara, stiprybės...
Atsakyti
Ara, užuojauta Tau ir Tavo mergytėms... Stiprybės...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Auxelis: 21 vasario 2012 - 00:29
Žinot, aš visada bijodavau važiuot į šermenis. Bijodavau,kad pati verksiu labiau, nei artimieji. Dabar supratau, koks svarbus tų atvažiuojančių vaidmuo. Artimieji labai tikisi ir laukia kiekvieno, kuris ateina atsisveikint su velioniu, bei pareikšt užuojautą. Labai nuoširdžiai ačiū, jums mergaitės.
Atsakyti