Turiu beda su Kalankem. Vel miltlige puola. Pernai spalio menesi buvau nupurskusi su Neemazal, tai kuri laika buvo ramu, bet dabar ziuriu vel miltuoti lapai .. ka daryt? Ar yra kokiu efektyviu vaistu, kad nupurskei/paliejai ir visam laikui ramu ar taip ir toliau kas kelis menesius reiks vargt su visokiom trucyznom?
Mergaitės, gal galit pasufleruot kokiu santykiu darot Actara tirpalą gėlėm nupurkšt ir perlaistyt nuo kenkėjų? pas mane 20 g pokiukas o parašyta tik kaip bulvėm, kopūstam naudot bijau, kad nepadauginčiau nes pastebėjau skraidžiojant aplink kažkokių museliokų, o ant vienos gėlytės kažkokie mikroskopiniai rudi vabaliukai ropinėja... sakau gal mačytų
Mergaites,man labai reikia skubios pagalbos mano surfiniju daigams.Niekada neturejau problemu su visokiais gyviais o dabar ant lapuku pastebiu kazkokiu mazu sviesiai zaliu vabalu nupurskus dingsta trumpam ir vel ju atsiranda.Kas tai do sveciai gali buti?Labai prasau patarimu,nes gaila gelyciu,jau tokios dideles.Aciu jums labai.
QUOTE(Airem @ 2011 03 13, 09:33)
Mergaites,man labai reikia skubios pagalbos mano surfiniju daigams.Niekada neturejau problemu su visokiais gyviais o dabar ant lapuku pastebiu kazkokiu mazu sviesiai zaliu vabalu nupurskus dingsta trumpam ir vel ju atsiranda.Kas tai do sveciai gali buti?Labai prasau patarimu,nes gaila gelyciu,jau tokios dideles.Aciu jums labai.
Tavo augintiniai - amarai. Nupurkšk su koka kola ir jie daugiau nebepasirodys.
Butinai isbandysiu.Aciu,labai
QUOTE(Smurfiukas @ 2011 03 09, 00:04)
SVeiki,
Reikia pagalbos ir patarimo. Turiu daugiau nei 25 metus sulaukusį laimės medį - crassula. Visada augo labai gerai, o dabar pradejo lapo viduriukas ruduoti, sausėti ir tuomet nukrenta lapas. Ne visi lapai, bet po keleta taip krenta. Nežinau ar perlaisčiau, ar nedalaisčiau, ar ant saulės nudegė, nes stovėjo ant pietinės palangės. Dabar patraukiau gėlę toliau nuo lango.
Reikia pagalbos ir patarimo. Turiu daugiau nei 25 metus sulaukusį laimės medį - crassula. Visada augo labai gerai, o dabar pradejo lapo viduriukas ruduoti, sausėti ir tuomet nukrenta lapas. Ne visi lapai, bet po keleta taip krenta. Nežinau ar perlaisčiau, ar nedalaisčiau, ar ant saulės nudegė, nes stovėjo ant pietinės palangės. Dabar patraukiau gėlę toliau nuo lango.
Gal kas galite padėti?
QUOTE(Smurfiukas @ 2011 03 14, 00:54)
Gal kas galite padėti?
Pažiūrėk,tikrai daug protingos informacijos Pagal Tavo aprašymą pagalvojau,kad perlaistei
Re: Laimės medis (Crassula Ovata)Stori ir tuo patenkinti
Storlapiniai ( Crassulaceae ) - labai gausi (apie 40 genčių ir 1500 rūšių) sukulentų šeima, paplitusi po visą pasaulį - nuo palyginti šaltų iki tropinių zonų, tačiau daugiausia jų randama šiltuose ir sausuose regionuose. Jų ypač daug Pietų Afrikoje.
Savo išvaizda storlapiai labai skiriasi vienas nuo kito - yra vienmečių, žoliniais lapais, visai mažučių, gyvenančių vandenyje ar pelkėje, o taip pat daugiamečių sumedėjusių krūmų ar net medelių storais mėsingais lapais. Storlapiai stebina ir lapų formų bei spalvų įvairove.
Daugelį iš jų galima auginti vazonuose namuose ar šiltnamiuose. Šios gėlės tinka net visai žaliems gėlininkams, nes prižiūrėti jas paprasta, jos visada gražios, o rūšiai būdingą išvaizdą įgauna jau pirmaisiais metais po pasodinimo. Namuose žydi ne visų rūšių storlapiai. Dažniausiai pražysta medėjantis storlapis jo šakelės apsipila baltais žiedeliais mažose kekėse. Storlapiai pradeda žydėti tik palyginti seni ir tik tuomet, kai jiems užtenka saulės šviesos. Jų žiedai smulkūs, pavieniai arba sutelkti į mažas arba dideles kekes. Spalva nuo baltos iki ryškiai raudonos ( Crassula falcata ).
Lietuvoje populiariausias medėjantysis storalapis. Jis vadinamas laimės arba pinigų medžiu. Ypač šis augalas populiarus Vokietijoje. Vokiečiai jiems sugalvoję daugybę keistų ir net juokingų liaudiškų pavadinimų. C. arborescens jie vadina pinigų arba pfenigų medžiu, C. argentea , C. ovata - vokišku ąžuolu, C. ovata - dramblio medžiu, Afrikos beždžionių maistu, riebia višta ir net lašinių medžiu (dėl storų ir blizgančių, lyg riebaluotų lapų). Dauguma šių keistų pavadinimų susiję su tikėjimu, kad ši gėlė į namus prišaukia laimę, turtą, pinigus, finansinę sėkmę. Svarbiausia prie sodinimą į vazoną įdėti pinigėlį!
Monstrozinių formų storalapiai, kuriems būdingi gražiai tarsi dūdele susukti lapeliai, vadinami koralais arba žaliaisiais koralais. Kas domisi įvairiomis Rytų kraštų filosofijomis, turbūt žino, kad šis augalas simbolizuoja medį, yra geros energijos laidininkas, išvalo patalpos orą, užtikrina finansinę sėkmę, primena amžinas žmogiškąsias vertybes, praskaidrina nuotaiką, intravertams neleidžia užsisklęsti savyje, padeda nugalėti nepasitikėjimą ir išlįsti iš savo kiauto. Pagal Feng Shui, trys svarbiausi augalai yra bambukas, storlapis ( C. argentea , C. ovata ) ir bonsai medelis.
Storalapiai, kaip ir kiti sukulentai, yra šviesamėgiai, todėl auginami pietinėje ar rytinėje pusėje prie lango. Kai kurių rūšių žalialapiai storlapiai neblogai auga ir ten, kur šviesos mažiau. Storlapimsi geltonais, raudonais, pilkais lapais ar spalvotais lapų pakraštėliais reikia ne tik daug šviesos, bet ir kuo daugiau tiesioginės saulės. Kitaip spalva nublanksta, ūgliai ištįsta, pažaliuoja, augalas netenka rūšiai ar formai būdingos išvaizdos.
Storalapiai mėgsta šilumą. Vasarą juos galima išnešti į lauką, kur daug saulės ir šilumos. Žiemą laikomi šviesiai ir palyginti šiltai (17-18oC). Minimali temperatūra - 8-10oC, bet tuomet visai negalima laistyti. Jeigu žiemoja per šiltai, ištįsta ūgliai, pradeda kristi lapai.
Storalapius geriausia persodinti pavasarį ar vasaros pradžioje. Jie auginami negiliuose vazonuose, nes šaknynas, palyginti su antžemine dalimi, nedidelis. Šaknys skverbiasi gilyn, bet jos nėra ilgos. Storlapiams tinka kaktusams skirtas žemių mišinys, į kurį galima įmaišyti daugiau juodžemio. Vazono dugne beriamas žvyro ar smulkių akmenėlių sluoksnis drenažui, nes storalapių šaknys nepakenčia stovinčio vandens ir greitai pūna.
Nuo kovo pabaigos iki rugsėjo, kai augalai sparčiai auga, reikia nuolat laistyti ir tręšti, žemė neturi perdžiūti. Laistymoma reguliariai, 1-2 kartus per savaitę, bet negausiai - žemės paviršius turi būti apysausis. Vandenį geriausia pilti ne į vazoną, bet į jo padėklą. Rudenį laistoma rečiau (maždaug kas 10 dienų, jeigu šilta), o žiemą, jeigu patalpoje vėsu, visai nelaistoma. Tręšiama kaktusų trąšomis, vasarą maždaug kas dvi savaitės, o nuo rugsėjo rečiau. Nuo lapkričio iki pavasario netręšiama.
Edita STASIULIONIENĖ, Vilija SNIEŠKIENĖ
turiu gelyte tik nezinau pavadinimo, cia ta gelyte kur lapai dideli vis karesi, nezydi. as ja pasodinau i vazona apacioj nera skyluciu, ir nezinau man ji kartais pavysta, lapukai apdziuna... sakau gal cia ir yra problema reikia gal persodinti i vazona su skylemis dugne ????
Merginos,gal galetu kas nors suteikti info,nusipirkau Actaros 2gr pokeli,kokiu santykiu ji reikia skiesti ? Noriu zemes palaistyti nuo tu juodu muselioku.Parduotuvej sake kad cia toks didelis nuodas kad negalima patalpose naudoti,tai kad nepadauginus...
QUOTE(denaxa @ 2011 03 19, 20:30)
Merginos,gal galetu kas nors suteikti info,nusipirkau Actaros 2gr pokeli,kokiu santykiu ji reikia skiesti ? Noriu zemes palaistyti nuo tu juodu muselioku.Parduotuvej sake kad cia toks didelis nuodas kad negalima patalpose naudoti,tai kad nepadauginus...
Jei neturi atskiros patalpos,kur galit kelias dienas ilgai nebuti,tai geriau vasaros palaukti,nes vistiek kelias dienas zeme dzius,ir smirdes, gerai,kad nors kvapas yra,o tai nepasisaugotumem Del kvapo gal maisau su kitu preparatu
QUOTE(amarrile @ 2011 03 20, 12:16)
]Del kvapo gal maisau su kitu preparatu [/color]
tu visiškai teisi, klysti