QUOTE(baltuke @ 2010 01 13, 22:31)
As irgi sergu nuo 16 (dabar 33). Pasisakem metus ir labai apmaudu, kaip jaunystes, svajoniu laika pavagia LIGA
Manau visu panasios mintys. Nors as uzsibreztus tikslus pasiekiau,(baigti mokslai, patinkantis darbas)
bet labai daznai susimastau, o kaip gyvenimas butu susiklostes jeigu ne IS?
Gal galetumet pasidalinti patirtimi ar diagnoze stipriai pakoregavo Jusu gyvenimo planus
O pas mane viskas pasikeite,truputi i gera puse...Buvau gera mokine mokykloje ir turejau grandioziniu planu.Zaidziau tinklini,turiu medaliu,norejau istoto i ekonomika,bet istojau i matematika,gerai sekesi.Kai suzinojau kad sergu,gyvenau toliau,visus ramindavau kad viskas bus gerai.Bet viskas labai pasikeite po sunkios atakos-paralyziaus
meciau mokslus,sporta,bet daktaras Packauskas vis sake kad esu stipri ir viskas pas mane bus gerai
Buvau labai uzsispyrusi-per asaras vaiksciojau,i sporto sales pradejau vaiksciot,baseina,tevai nupirko automobili,istojau ten kur norejau-i ekonomika
ir mylimasis manes nemete,draugai neatsisuko,pradejau save labiau mylet
dar negaliu sokt,begiot,nesiot aukstakulnius
rasyt,zaist tinklini,daug vaiksciot...Neisivaizduoju kaip bus toliau,kartais net bijau eit miegot...bet Jus taip trikstat uzkreciamu optimizmu,tai labai man padeda,aciu
Karta man daktaras pasake: Esli dolga mucetsa,stonibud palucitsa