Sveikos merginos
Si skyreli skaitau jau kelis metus, bet tik perskaicius busVakare mintis, isdrisau parasyti. Palyginti su tavimi, savo stebuklo laukiu palyginti neilgai - 2 metus. Turiu desimtmeti sunu, bet viduje visuomet turejau nuojauta (psichologini nusiteikima?), kad su antruoju pastosiu labai sunkiai
Nezinau, kodel... Ir netgi nusiteikusi kazkodel, kad prireiks tam 3-ju metu (na, susidurus su pastojimo problemom, gal tai ir nera labai daug, bet tas laukimas
). Ir dar turiu kvaila nusiteikima - kad antrasis vaikelis bus irgi berniukas, naktimis sapnuoju tik vyriskos lyties kudikelius, sapnuose vardus irgi renku tik vyriskus (jau "isrinkau" ir Keju, ir Bernarda, ir Motieju
). Zodziu, esu visiskai apsesta kazkokiu nesveiku minciu ir sapnu, vietoj to, kad atsipalaiduoti ir ramiai laukti.
Nepastojimo priezasciu dar neieskojome, bet pirma zingsni jau zengeme - vakar buvome pas seimos gydytoja, kuri mus nukreipe pas nevaisingumo specialista
Pirmadieni skambinsimes uzsiregistruoti vizitui.
busVakare, buvo labai gera skaityti apie tavo nusiteikima susilaukti stebuklo
Viskas bus gerai, pamatysi