QUOTE(Magnoli@ @ 2010 05 20, 10:53)
Gaja, skaitau viska nuo pirmos tokios profesijos zinutes. Ji tikrai nepasikeite. As jos labai pasigedau, kai nebuvo. Kazkas is pradziu lyg buvo pries ja nusistate, bet savo siltu zodziu ji i si skyrele pritrauke daug mergaiciu ir uzvire diskusijos...siltos, palaikancios viena kita, kas labai svarbu. Nors as cia nerasau, bet perskaitau viska. Kai ciuozia stogas, kartais padeda...
Aciu tokiai profesijai
Aciu tokiai profesijai
ATSIPRAŠAU,tokia profesija,taip aš buvau nusiteikus priešiškai,kadangi teko iš šono klausytės psihologų patarimų tai nusišnekėjimas buvo pilnas,o čia buvo tik pati pradžia nu galvojau prasidės visokios nesamonės,bet smalsumas darė savo,visa laika skaitinėjau kuo tolyn tuo labiau patiko pokalbiai ir supratau ,kad mergaitėms ,daugumai ,jų reikia, labai patiko bendravimas su tėvais ,ypač mamoms. aišku yra mamų su kurioms nepasikalbėsi jei jos rodys vien gailestį ir brauks ašaras ,bet manau kad yra tokių mamų kurios gali padėti patarimais arba ramiai pabendrauti, o gal kai būna atskirai abi ,kiekviena sau nurėkia ,kai liaudis sako po posmelį.Bet taip ir turi būti,nejaugi vaikus mamos augina myli ir rupinasi kol sulaukia ir užaugina,o toliau ,kaip norėtumėm mes pačios?Juk kartais taip reikia pasitarti,vyras gerai ,bet mama -moteris,kai nesigauna nusvyra rankos -viskas atrodo ,daugiau bandymų nei jokių,mama pritaria ,po kiek laiko klausia,kai jau buni žaizdas apsilaižius ,ką toliau dukrele darom ,pasitarkim...Sėkmės tokiai profesijai,dėkui ,kad padedi mergaitėms