Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

puikiai surasyta, aciu uz grazu patarima bandysiu ir as juo pasinaudot.

Ar negali, ar nenori suprasti jūsų problemos? Jeigu čia kalbam apie vaisingumą. Patikėkit, jai ne mažiau sunku, negu jums. Ji turėtų jaustis kalta, kad pagimdė dukrytę su vaisingumo bėdomis. Jai trūksta žinių apie gydymo kainas, apie procedūras. Ji galbūt mažai žino ir apie judviejų konkrečią padėtį. Ji vieniša, jai trūksta dėmesio, bet ji nemoka artimai su jumis bendrauti ir tą dėmesį pasiimti priimtinu būdu.... Ir dar daugelis "galbūt".


Jei mudvi kalbėtumėm akis į akį, dabar norėčiau paklausti, ko gana? Ką konkrečiai norėtumėte daryti? Kaip gyvenote anksčiau? Ką jis gali ir kuo jūs tikite? Kaip jis jus priverčia suabejoti? ...
Aš norėjau pasakyti, kad man rūpi jūsų savijauta, norėčiau jums pagelbėti, bet štai tokios sąlygos manau yra nelabai tinkamos...


Iš ko jūs sprendžiate, kaip nustatėte, kad jūsų tėčiui nerūpi jūsų jausmai?
Dėl mamos, kokių jūs rūpesčių suteikėt savo mamai?
Draugių, kitų artimų žmonių neturite, kam galėtumėt išsipasakoti? Manau tikrai, labai svarbu "išvėdint" savo jausmus, išsikalbėti ne tik su vyru.. O kad turite nors SM tai labai džiugu. Mergaitės nuostabios, labai palaiko viena kitą, suteikia daug praktinės informacijos, dalinasi patirtimi.... Tai tikrai labai svarbu


Patys nuostabiausi sprendimai tikrai ateina patys. Jie auga auga ir užauga, norim to ar nenorim.
Dėl jūsų IUI, nesigraužkit. Aš jus suprantu, jūs turbūt iš tų žmonių - jeigu jau pasirinkot kažkokį kelią, tai ir žygiuojat juo, nekeisdama krypties, iki galo. Tiesiog kitąkart subręsite labiau. Gal dar ir metai leidžia neskubėti.
Dėl jūsų vyro, na sunku pamatuoti, kada žmogus stengiasi labai, o kada nelabai. Kaip jis turėtų elgtis, kad jūs pasakytumėt "va, dabar jis tikrai stengiasi"?


Gaja, ir jūs stipri
Papildyta:

Sėkmės

Sikart man labai patiko jusu isdestytos mintys Is jusu pradejo sklisti siluma
Man kazkodel atrodo,kad po atostogu (ar kur jus buvote pradingusi?) jus labai pasikeitet i gera O gal cia as anksciau kitom akimis viska maciau..

Gaja, skaitau viska nuo pirmos tokios profesijos zinutes. Ji tikrai nepasikeite. As jos labai pasigedau, kai nebuvo. Kazkas is pradziu lyg buvo pries ja nusistate, bet savo siltu zodziu ji i si skyrele pritrauke daug mergaiciu ir uzvire diskusijos...siltos, palaikancios viena kita, kas labai svarbu. Nors as cia nerasau, bet perskaitau viska. Kai ciuozia stogas, kartais padeda...
Aciu tokiai profesijai

[quote=kristar,2010 05 19, 21:56]
Sveikutes,


o tai kaip ar visgi ryzaisi IUI, o pas tave ar rimtos problemos del pastojimo ar neaiskios? o vyra savo myli? dabar as pati kol kas plaukiu, vis dazniau ateina labai maza ramybe kai negalvoju apie vyra, nezinau ar einu geru keliu, visgi manau kreipsiuos pas specialistus kad susivokciau nes viena esu per silpna.

aciu merginoms: tokia profesija, RVB, Gaja, Zerooo7 uz patarimus bei paguoda, ju reikia, kad pati sau galetum atsakineti i tam tikrus klausimus.

matau yra cia ir daugiau mergyčių ant IUI slenksčio
smagu zinoti kad nesu viena kurią sitas dalykas ismusė iš pusiausvyros,kai matau visas džiūgaujančias ir laukiancias jos rezultatų man baisu,liūdna..visokios mintys iškyla jaučiuosi nepilnavertė...net galėčiau paleisti vyra savo kartais taip pagalvoju kad susirastų sveiką moterį ir nebūtų problemų su ja tokių...bet kad as jo ir nelaikau bet ir nedarau nieko kad pabėgtų vakar klausiau kas butu jei negalėčiau susilaukti vaiku niekas nepadetu,tai liepė nesvaigti..bet taip ir nepasakė daugiau nieko..gal nereikia klausti tokių dalykų net nezinau ka sakyti,daryti o ko ne..o kas dėl draugių tai...neturiu ir nenoriu matyt turėti tokių kurioms galėčiau viską išsipasakoti nes esu uždaras žmogus..nelinkusi pasitikėti niekuo nes manua kad vitiek visi zinos viską varstys zvilgsniai,apkalbės o man nuo to tikrai nebus lengviau...

jus jauciates panasiai kaip ir as per silpna su savo vyru, pas jus truksta pasitikejimo ir savimi ir vyru, na kai jis apie tai nekalba tai sunku, maniskis ir gi nelabai kalba, tai kartasi trukus kantrybei sakiau tai ka gal seima asu tik as viena, vaiko noriu as viena, ir viska del to tik ir darau, tai kam tu reikalingas, na bet cia jau piktumai, o pykciu nepasieksi nieko... , Del draugiu tai jus dalinai teisi, kiekviena is ju turi savo problemu ir maniskes joms nelabai rupi, o jei rupi tai yra du atsakymai, palik arba nepalik nes jie visi vienodi. Jo kai viska issipasakoji tai kartais toks nepatogumas buna kai bunu meili su savo vyru del kurio taip guodziausi, ir zmones labiau linke su tais bendrauti pas ka yra viskas tvarkoje.

Kas, jūsų akimis, konkrečiai pasikeitė? Kas dabar yra kitaip šioje temoje, negu buvo prieš tai?


Man tikrai smagu, kad užvirė diskusijos - ir piktos, ir liūdnos, ir guodžiančios... Smagu, kad yra skaitančių, labai daug skaitančių. Ir smagu, kad randat kažką sau


Jau sakiau, ir darkart pasakysiu, jūs iš tų žmonių, kurie mokat stebėti savo jausmus. O tai labai svarbu ir tai labai padės jums gyvenime. Kartais tik reikia veidrodžio (psichologo, jautraus draugo ar dar kokio žmogaus), kuris pagelbėtų visus jausmus išrūšiuoti, todėl labai sveikinu jūsų norą nueiti pas specialistą.
Deja, pas mus vyrauja nuostata, kad pagalbos reikia ieškoti tada, kai sutrinka psichika. Ne ne ne, pas psichologą galima eiti ir tam, kad tobulintum savo asmenybę, sužinotum apie save ir santykius su kitais daugiau.


Jeigu varsto žvilgsniais, apkalba ar kaip kitaip žemina, jie tikrai ne draugai. Gal pažįstami, bendradarbiai, kaimynai. Tikri draugai yra sielos paguoda, bet ir su jais apie nevaisingumą kalbėti reikia "išmokti", įsidrąsinti. Kolkas matyt vienaip ar kitaip tvarkotės su įtampa savo viduje; kai balionas prisikaups, tiesiog būtinai prireiks pasikalbėti su kažkuo artimu.
Dėl vyro, čia turbūt neišsenkanti tema... Na jie tikrai viską mato kitaip. Moterys gali kartoti ir kartoti tą patį, o vyrai nukerta trumpai ir baigta. Bet tai nereiškia, kad jiems tai nesvarbu... Tiesiog leiskit jiems galvoti, liūdėti, prablaškyti save kitaip, negu jūs. Su siūlymais palikti, aš asmeniškai, manyčiau reikia atsargiai - jei labai primygtinai siūlysit, gali taip ir atsitikti. Nebent to ir norėtumėt.
O kad kyla vidinių abejonių, nerimo dėl judviejų ateities, tai jau taip, tikiu... Pabandykite su vyru apie tai atvirai pasikalbėti, o jei nepavyks, nespauskit labai, jis matyt nenori kalbėtis ir taškas.

Suprantu, kad nereikia pasiduoti neigiamoms mintims, stresui, nes tai tik apsunkina pastojima, tai stengiuosi to nedaryti, bet kartais atrodo, koks skirtumas ar stresuoji ar ne, juk rezultatas bet kokiu atveju butu tas pats, nes nepastojimo priezastis yra aiski (problema vyre), faktas yra faktas - vyro prasti grikiai. Ir atrodo, netgi tuo atveju jei abu su vyru butume laimingi, be itampos, tai juk vistiek nepagerintu grikiu. Bet kazkokia mazyte viltele dar turim, kad gal ir ivyks stebuklas, tik deje, kuo toliau tuo labiau ta viltis mazeja...

Susitikimas su psichologe - šiek tiek patikslinimų

Nevaisingumas daro įtaką visoms žmogaus gyvenimo sritims – santykiams su partneriu, su šeima, su draugais, darbui , karjerai, finansams, laisvalaikiui...


Vaisingumo asociacija kviečia visus norinčius į susitikimą-diskusiją tema „Psichologinės pagalbos poroms, susiduriančioms su nevaisingumu, prasmė ir galimybės“ su psichologe Romena Kačiniene.

Birželio 5 d. 11 val.

Birželio 12 d. 11 val. (pageidaujančioms atvykti su vyrais, rekomenduojame rinktis šią dieną, nes taip jau pasiskirstė, kad šią dieną užsirašė daugiau porų, tad bus smagiau vyrams )

Susitikimai vyks Vaisingumo asociacijos patalpose (Žirmūnų g. 143 - 121 kab., Žirmūnų seniūnija, Vilniuje). Vaisingumo asociacijos nariams paskaita nemokama. Kitiems dalyviams kaina 20Lt.

Pasirinkite Jums patogią dieną ir registruokitės tel. 8683 71632 arba el. paštu: ruta@vaisingumoasociacija.lt

Nuo rugsėjo galėsime pasiūlyti pastovius užsiėmimus, tad labai džiaugsimės, jeigu atvyksite susipažinti ir padiskutuoti apie tai, kas rūpi Jum, apie tai, ką mes galime padaryti dėl Jūsų

Iki susitikimo,

Vaisingumo asociacija
www.vaisingumoasociacija.lt

Paskutiniu metu kaip tik labai daug galvoju, kaip pagelbėti vyrams, ką mes moterys aplamai galime šioje situacijoje padaryti...
Pirmiausia, emocijos, stresas, depresija tiesiogiai veikia hormonų gamybą, o hormonai kaip žinia reguliuoja spermatozoidų gamybą vyrams ir ovuliaciją moterims. Taigi, yra prasmė dirbti su savo emocijomis. Nors tiesa, vyrų reprodukcinę sistemą hormonai valdo ne taip stipriai, kaip moterų...
Tą mažą žirniuką po IVF procedūros įsodina mūsų pilvelin. Mes tuo metu laukiamės ir laukiame pačia ta tikriausia prasme. O moteris įsitempusi iš jaudulio, kaip styga. Raumenys, tame tarpe ir gimdos, stipriai įtempti, žirniukui sunku įsitvirtinti. Nuo streso sutrikęs kvėpavimas, vadinasi organizmas, tame tarpe ir gimda mažiau aprūpinama deguonimi, žirniukui trūksta "maisto". Širdis kala nesavu greičiu, kraujospūdis užkyla, sutrinka kraujo tekėjimas organais, tame tarpe ir gimda, žirniukui trūksta gyvybiškai svarbių medžiagų...
Aš labai primityviai aprašiau patį procesą. Tik norėjau parodyti, kad yra ryšys tarp emocijų ir mūsų kūno. Žinoma, jei būsim atsipalaidavę, tai neduoda šimtaprocentinės garantijos, kad žirniukas įsitvirtins, juk yra rimta priežastis - prasta spermos kokybė, bet turime padaryti viską, ką galime. Laukimas, tas emocinis laukimas, prasideda jau tada, kai pradedam planuoti, vartojam vaistus ir ruošiam organizmą. Tai ir laukim pakylėtai, šventiškai, su meile, šypsena ir aukštai iškelta nosimi kaip kitos besilaukiančios

Ryzausi dviem IUI nes noras tureti vaikeli buna " betkokia kaina". Bet ateina ir tokiu minciu, kad " tai nenaturaliai, tai gal negerai?" Musu nevaisingumo problemos neaiskios, kaip ir nieko neranda. Su savo vyru gyvenu 8 metai, minciu taip pat buna dviprasmisku-visokiu, "gal ne jis man skirtas, kad nesusilaukiam vaiku?", kartais po rimtu barniu bunu jau beveik rimtai apsisprendus, kad grysiu viena i LT ir pradesiu gyvenima is naujo. Bet taip pat labai daznai jauciuosi laiminga su juo . Anksciau jauciausi silpna be jo, kad nesugebesiu viena gyvent, bet dabar taip jau nera. Gyvenu siandien ir laukiu ka atnes rytojus .
Papildyta:


Sveiki, smagu jus cia vel matyti tokia profesija

Na todel, kad visu musu tyrimu, proceduru iniciatore esu as, o ne jis. Jis nieko ta tema nezino ir nesidomi. Nors ji pazystu ir zinau, kad kas jam tikrai idomu jis randa daug geriau uz mane. Paskutis barnis buvo del akupunkturos. Kai as paklausiau , kazin kaip jeigu as eisiu pabandyti, jis buvau aklai nusiteikes pries. Jam atrodo, kad ten tik paims pinigus ir nieko gero..
O del saves as turiu labai daug abejoniu, ar tikrai einu geru keliu?Vis ieskau..