Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

#493
QUOTE(zeroo7 @ 2010 05 18, 14:29)
nejau tikrai psichologinis nusiteikimas gali pašalinti medicinines problemas ir įvykti stebuklas?...netikiu...

zeroo7, galit brūkštelėti man, jei dar galioja anksčiau parašyta žinutė.

O problema problemai nelygu. Psichologinės priemonės taikomos kartu su medicininėmis padidina šansą pastoti. Čia ne mano sugalvota mintis, o tyrimais įrodytas faktas. Kam bus įdomu, galiu pateikti statistiką - kažkur turiu užsirašiusi skaičius.



Atsakyti
#494
junona123, kaip Jums einasi?
Atsakyti
#495
aciu Jums uz rupesti tik kad nezinau net ka rasyti...
man buvo silpnumo akimirka blush2.gif bet butu smagu pasikalbeti su kazkuo tik nezinau ar tasmanduos naudos o jum kad laiko atims tj faktas smile.gif
Atsakyti
#496
QUOTE(tokia profesija @ 2010 05 18, 00:15)
Labas vakaras visoms, kaip gyvuojat?
Nors turbūt jau nelabai yra su kuo sveikintis - visos miegat  smile.gif

Prince, anąsyk išlėkiau nebaigusi pokalbio su Jumis 4u.gif Perskaičiau visą diskusiją, bet turbūt visi komentarai dabar jau skambės pavėluotai... Jei dar turėsit noro padiskutuoti, aš - mielai  smile.gif
Pasakysiu tik tiek, kad nežinau, ar vaikelio galima norėti per daug... Aš taip nemanau... Aš tikiu, kad meilės ir norėjimo per daug nebūna, užtat tada ir paprašiau pakomentuoti plačiau.


Kartais pagalvoju gal cia viskas eina is vaikystes,nes pacios seima nebuvo ideali,daug skausmo.Gal todel mano noras toks didelis tureti savo vaikeli yra,nes atiduociau jam visa savo siluma ir meile,kurios pati negavau seimoje.
Atsakyti
#497
QUOTE(duniaša @ 2010 05 18, 10:49)
tai taip supratau kad be savo vyro turejai ir kitu, ir su niekuo neisejo? tai gal ir truksta saugumo jausmo, pasitikejimo kad tai tas vyras, kuris yra seimos siena, uz kurios jausies su vaiku nesiblaskanciai.

Labas rytas, taip, mano vyras nebuvo man vienintelis, bet iki JO. BUnant su juo nesinorejo kitu tongue.gif Vienas, pries ji buves, norejo jau su manim tuoktis, bet isvykau metams i uzsieni. Tuo metu supratau, kad tuometinis mane tik zemina ir skaudina, tad nutariau skirtis su juo. Netrukus sutikau mb, kuris tais paciai smetais man pasipirso... Tai jau seniai vykes dalykas
O kad psichologines problemos su fizinem glaudziai susijusios, tuo tikiu, ne vienas ginekologas man tai sakes, ypac, kai esi tik i viena tiksla susikaupus - susilaukti vaikelio - ir viso kito aplinkui nematyti, nes sis tikslas viska uzgozia. Ir netikiu, kad atejusi nauja gyvybe i seima, kuri pradeda irti, gali kazka isgelbet, teigiamai pakeist.
Dabar, atsisukus atgal, tik dekoju, kad musu bendra atzala neatejo pas mus, nes sunkiausiai buna vaikams, kai tevai tarpusavy nesutinka...
Atsakyti
#498
QUOTE(Prince @ 2010 05 19, 08:51)
Kartais pagalvoju gal cia viskas eina is vaikystes,nes pacios seima nebuvo ideali,daug skausmo.Gal todel mano noras toks didelis tureti savo vaikeli yra,nes atiduociau jam visa savo siluma  ir meile,kurios pati negavau seimoje.

Jeigu mudvi kalbėtumėm akis į akį, paklausčiau, ką Jūs atsinešėt iš vaikystės? O gal atvirkščiai, ko taip trūksta, ko negavot vaikystėje? Iš kur tas skausmas? Kas skaudino? O gal vis dar skaudina... Kokie santykiai su mama, kodėl nepavyksta su ja šiltai bendrauti? Ir dar daug daug dalykų...
Aš taip pat manau, kad daug kas ateina iš vaikystės, ir ta meilė, ta šiluma, keliauja iš kartos į kartą kaip grandininė reakcija. Kad ir ką bežadėtumėm, savo vaikams galime perduoti tiek, kiek gavome patys... Todėl niekad nevėlu sušildyti santykius su tėvais...

QUOTE(RVB @ 2010 05 19, 11:49)
Ir netikiu, kad atejusi nauja gyvybe i seima, kuri pradeda irti, gali kazka isgelbet, teigiamai pakeist.

Nebent trumpam..
Atsakyti
#499
QUOTE(tokia profesija @ 2010 05 19, 15:40)
Jeigu mudvi kalbėtumėm akis į akį, paklausčiau, ką Jūs atsinešėt iš vaikystės? O gal atvirkščiai, ko taip trūksta, ko negavot vaikystėje? Iš kur tas skausmas? Kas skaudino? O gal vis dar skaudina... Kokie santykiai su mama, kodėl nepavyksta su ja šiltai bendrauti? Ir dar daug daug dalykų...
Aš taip pat manau, kad daug kas ateina iš vaikystės, ir ta meilė, ta šiluma, keliauja iš kartos į kartą kaip grandininė reakcija. Kad ir ką bežadėtumėm, savo vaikams galime perduoti tiek, kiek gavome patys... Todėl niekad nevėlu sušildyti santykius su tėvais...
Nebent trumpam..

aciu uz patarimus,tikrai stengiuosi tai padaryti su mama,nes tevo jau nebera.Stengiuosi buti geresne,siltesne,tikiuosi pavyks.bet deja mano mama negali suprasti mano problemos.
PVZ:kai ruosiausi dirbtiniam apvaisinimui,j manes paprase paskolinti pinigu ,kad galetu pas dantista nueiti,as tikrai to padaryti negalejau,nes mergaites zino kiek kainuoja ta procedura,todel ir as negalejau jai pinigeliu duoti,ir kaip graziai as jai neaiskinau,kad ji nepyktu,bet deja ji su manimi nesikalbejo apie men.nesuprantu jos kartais tokiu poelgiu,stengiuosi ramiai reaguoti ir padeti jai kuo galiu.Bet deja ji nesupranta
Atsakyti
#500
Prince, esu panašioj situacijoj buvusi pakankamai nesenai su savo mama, bet užuot save graužusi ir pastoviai bandžiusi pakeisti jos mąstymą, pabandžiau nekreipti dėmesio. Kaip sakant pabūti "bloga mergaite", kuri pasakė "ne". Ir mama nei prikaišiojo, nei moralizavo, tiesiog ta tema nebuvo liečiama ir viskas savaime susiklostė, santykiai normalizavosi, dabar bendraujam pakankamai šiltai. Tuo labai džiaugiuosi, nes nemėgstu pyktis su niekuo, ypač su artimaisiais.

O dėl praeito mano pasisakymo... suprantu ir pati, kad neteisingai apšaukiau vyrą. Aš išvis esu dabar kažkokia tuoj sprogsiantis balionas. Tai vis orą nuleidžiu, kad būtų dar kur kauptis. Myliu jį, bet kažkaip man visko gana, nebegaliu tylėti, noriu kažką padaryti, kas mano jėgose, nebenoriu gyventi kaip anksčiau. Aš juo tikiu vis dar, kad jis gali. Nors jis vis priverčia mane juo suabejoti...
Atsakyti
#501
kas del mamu ir tevu tai jus ne vienos merginos,nes mano tevui tai isvis kosmosas net nerupi jausmai vaiku nei kitu zmoniu..o mama..pasak jos vaikai isvis tik jokios naudos tik kruvos rupesciu...ir taip kad nelieka nieko kam gali viska issipasakoti,vyras...vyru lieka pas mane ne is jautriuju pasak jo viskas bus ok ir viskas yra ok,tema uzdaryta su juo...tai lieka tik SM verysad.gif
Atsakyti
#502
QUOTE(duniaša @ 2010 05 18, 10:49)
Bet kai pradejau stimuliacija ir ruosiausi IUI daryti supratau kad tai kazkokia prievarta kad tai  dirbtina, kad gal as einu per prievarta, uzsibrezus tikla, kad reikia vaiko, ne ta linkme.
Nes viduj galvoju kad turi gautis savaime, ir kovoju su savim doh.gif


Sveikutes,

Duniasa, labai panasios mintys ir man ateina, as pries savo IUI rasiau ta pati g.gif. Dabar net nzn ka daryti toliau ir nzn ar is vis noriu ka nors daryti. Tiesiog gyvenu ir galvoju, kad sprendimas ateis pats ir taip pat "plaukiu pasroviui" smile.gif. Tik pas mane situacija kitokia, mano vyras turi vaiku is pirmos santuokos. Kartais atrodo, kad taip gal ir geriau, nes as jo tuo negaliu apdovanoti. O kartais liudna, nes man atrodo, kad jis nepakankamai stengiasi, kad ju tureti kartu, nes jau turi.

Graziu sapnu visoms smile.gif .
Atsakyti
#503
As tai vis ziuriu noriu pasiskusti blogu gyvenimu,neidealiu vyru,bet paskaitau jusu bedas su tevais (ir net nesupratingom mamom!kas man is viso nesuvokiama!),su vyru neistikimybem ir pirmu santuoku vaikais... Ir nebedristu skustis.. Nors kiekvienoje jusu istorijoje randu ir laseli saves..
Mergaites,jus be galo stiprios,RVB 4u.gif Zeroo7 4u.gif Glamour 4u.gif Prince 4u.gif Kristar 4u.gif ir kitos mergaites kuriu nepaminejau 4u.gif
Kartais norisi jus apkabinti ir bent kazkaip palengvinti gyvenima,bet deja.. Gerai,kad turime sia saugia vietele sirdies skausmams islieti,cia niekas musu nenuskriaus,o paguoda ir patarima visada randame..
Stiprybes,ramybes,vilties ir tikejimo visoms 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo *Gaja*: 19 gegužės 2010 - 21:33
#504
Dėl mamų ir dukrų santykių, matomai čia mūsų visų problema - mes norim, kad jos elgtųsi tam tikru būdu, kad būtų tokios ar kitokios (kad mus suprastų, paklaustų, kaip gyvenam, kad mokėtų išklausyti, būtų šiuolaikiškesnės ir pan...). Mes vis dar bandom savo mamas pakeisti, nors joms jau 50, 60 metų ar daugiau... Bet jos yra tokios, kokios yra. Čia mūsų problema, čia mums blogai, kad jos tokios, joms pačioms tai gerai, jos nenori keistis. Taigi, ką mes galime padaryti šitoje situacijoje, tai keisti savo požiūrį ir savo elgesį. Kai pasikeisim mes, tada gal pasikeis ir mamos. Gal.

Jeigu mama suteikė mums vaikystėje mažai meilės, šilumos, matyt buvo tam priežastis... Manyčiau nė viena mama specialiai to nedarė... Galbūt buvo sunki finansinė padėtis, mama turėjo daug dirbti, gal prastai sutarė su vyru, gal jos pačios mama neišmokė jos būti artima su savo dukra... O kiek iš mūsų artimai su savo mama apie tai kalbėjomės?
Įsitaisot pas mamą po šilta antklote, arba paimat už rankos ir einat į pievą pasivaikščiot ir kalbatės. Mamyt, papasakok, kaip Tu mane auginai? Kas Tau buvo sunkiausia? Kaip manai, kaip mes sutariam? Man dabar labai sunku su Tavim bendrauti, nes aš jaučiuosi taip ir taip... Kaip Tu jautiesi? Ir panašiai ir panašiai. Tikrai atrasit daug nuostabių dalykų apie save ir apie savo mamą.... Tokios artumo akimirkos yra neįkainojamos... Norim, kad jos mumis domėtųsi, o kiek mes pačios domimės jomis?
Atsakyti