Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

Man labai gaila, kad Jums tenka tai išgyventi... Likimo ironija, ne kitaip.. Galiu tik nujausti, kaip Jums dabar sunku...
Jei norėtumėt pasikalbėti, rašykit man el laišką arba asm. žinutę.

taip, likimo ironija. uzsirasiau jau ryt psichologo konsultacijai, pas kuri vaiksciojo mano pazistama, kai ja kazkur 5-ame men. vyras palikes pas kita isejo.
kita vertus, MB nori likti su manimi, tai manau praverstu abiem nueiti i konsultacija. bet sito dar jam nesiuliau.

Taip, siandien galbut tau geriau, bet rytoj gali vel but blogiau, bet neissigask to, taip turi buti. Prades imt abejones, analizuosi kiekviena jo pasakyta zodi, tonacija, na, bent jau as taip dariau, bet tai neduos daug vaisiu, o tik dar labiau galva uzkvarsins. Labai gaila, kad kasdien kazkam tai vyksta. Jei ne man, tai kitam... Galbut tai netgi i gera, kad taip atsitiko, galbut susistatys daugiau tasku ant "i". Bet visa tai tik galbut ir tai teks isgyvent TAU... Nerandu tau paguodos zodziu. Beje, galbut galiu paguosti tave tik tiek, kad tuomet perejau si pragara VIENA, nes visi maniskiai LT... Galejo paguosti ir bandyt is naujo stotis tik per atstuma. Tu irgi is naujo atsistosi. TIKRAI

turiu atsistot ir visu pirma del saves. zinau, kad noriu klijuot tuos santykius toliau, nes meile tam zmogui man yra auksciau uz bet koki patiriama skausma. manau sunkiausia bus isgryninti pasitikejima.

Taip, tai gryna teisybe. Ir nepasitikejimas tave dar ilgai persekios. Privalai suvokti, kad, jei nesugebesi vis tik pasitiket is naujo savo partneriu, tas nepasitikejimas gali vis tiek prazudyt meile, nesvarbu, stipri ji ar ne

RVB,net jei tu ne LT,vis tiek junkis i vilnieciukiu namucius,tikrai mielai priimsim

Sveikos mielosios ,

Taip as LT ir jau po proceduros . Jauciuosi tikrai gerai, gal kad Lietuvoje , jau laukiu nekantraudama rezultato. Abejoniu visokiu tikrai daug maziau, net nzn del ko, gal kad vyras palaikydamas mane rodo dideli rupesti, meile. Gydytoja taip pat nuramino .

Junona123 stiprybes tau.

Tai sėkmės Jums didelės didelės Daug poilsio, ramybės ir gerų emocijų.


Labas vakaras.
Kaip kitos mergaitės gyvuojat?
junona123, kaip Jūs?

laikykis, junona123, laikas užgydys žaizdas arba parodys kelią. Tikrai ironiškai viskas gavosi. Pati kątik išgyvenau MB išdavystę, tik man kiek kitaip, bet vis tiek skaudžiai, visa tiesa išlindo. Aš pasirinkau ne pergyventi dėl pasekmių, bet analizuoti priežastis. Nes pasekmės, deja, paliko žymę visam tolimesniam mūsų gyvenimui. Stengiuosi tiesiog negalvoti, neprisikurti blogų scenarijų, tiesiog tikiuosi per laiką įgyti daugiau proto ir gebėjimo reaguoti ramiai jei šiukšlės išplistų už mūsų šeimos ribų. Didžiausia dabar problema yra nepasitikėjimo. Kartais tiesiog atrodo, kad nepažįstu aš MB, nebežinau, ko iš jo galiu tikėtis, ką iš tikrųjų reiškia jo žodžiai ar tyla. Išlenda kitos baimės. Kol kas jis stengiasi ir tai man suteikia vilties. Jei jis norėtų išeiti, manau būtų blogiau.

Vakar buvau pas daktarą. Kitą mėnesį manęs laukia gimdos nuotrauka, po to turbūt cistos gydymas kontraceptikais, o po to turbūt jau bus laikas IUI, nes ir vyro grikiukai neįpatingi. O iki to laiko galvoju griebtis eksperimentinio gydymo , o gal net vyrą turbūt siųsiu pas homeopatą. Aš tik bandau tikėti stebuklais, gal netyčia ir man pasiseks ir apsieisim be IUI.
O šįvakar po įtemptos darbo dienos taip šauniai su vyru ir šuniu pasivaikščiojom miške, kad net grįžusi nuėjau į žemelę rankų sukišti. Taip smagiai gėlynėlį apravėjau ir nevietoje išdygusias tulpes persodinau. Gryno oro ir žemės darbų terapija

Manau retas kuris ieško santykių už šeimos ribų be priežasties. Aš neskaičiuoju tų atvejų, kada daugiamoterystė yra vyro pomėgis, silpnybė, liga, verslas ar panašiai. Aš kalbu apie vidutinę lietuvišką šeimą.
Dažniausiai tam yra priežastis. Visi mes norime būti svarbūs savo partneriui, galbūt vyras pritrūko dėmesio. Galbūt pritrūko artumo, sekso. Galbūt išgyvena kažkokią vidinę krizę.
Sakot būna tiesiog silpnumo akimirkų? Galbūt, bet aš linkusi manyti, kad jeigu vyras namie jaučiasi gerai, alkoholis ar silpnumas jo neturėtų veikti.

Perskaičiau, ką parašiau, ir pagalvojau - galima pamanyti, kad dėl vyro paklydimo kalta žmona... Na tikrai ne žmona tiesiogiai, bet "kalti" šeimos santykiai. O santykius kuria abu.

Taip, po tokios išdavystės labai sunku atsitiesti... Labai svarbu atvirai, nuoširdžiai pasikalbėti. Pradžioje vyras turbūt jausis labai kaltas, jam bus gėda, todėl jis nuolaidžiaus jums ir prisiekinės amžiną meilę. Užtat rimtą pokalbį verta būtų atidėti vėliau, kada karštis abiems praeis. Laikui bėgant ir paaiškės, ar ši krizė porą sujungė, ar išskyrė.

Glamour, smalsu, apie kokį ekperimentinį gydymą kalbate? Vyrą kaip supratau "siųsite" pas homeopatą, o Jūs pati?

Labas vakaras,

zinot, ka as jau seniai pastebejau? Ogi, kad visos mes kalbam apie savo antras puses:"siusiu ji ten arba pas kita gydytoja, tai ir tai apziurai" ir pan. Visur siunciam savo vyrus, i visokias apziuras, tikrinimus ir toks jausmas seniai susidares, kad viso to MUMS reikia, kad tik MES viso to siekiam, o vyrai dalyvauja, kaip salutiniai dalyviai musu gyvenime, kuri mes su jais kuriame, kad jiems visai neidomu, kad labai norim vaiku, sukames, kaip voveres ir save pamirstam, nors viskas ypatinga sukasi aplink mus. Kartais toks jausmas kyla, kad tempiam juos pas visokius gydytojus, akip mazus berniukus uz rankos. Mes pamirstam save per ta tikslo siekima, jungiam i ta tikslo siekima kitus, nesvarbu arjiems isuo metu tai butina, tinka... Prisipazinsiu, esu ne kitokia, bet tuo paciu zinau, kad pas mus kitaip, nes perlenkiau lazda, stipriai perlenkiau, todel siuo metu sau tik tyliai samprotauju, kadangi siuo metu mb neturi JOKIO noro turet atzalu. Lioviausi iskalbineti, prasyti, grasinti... nes tai klaidingas kelias. Dabar esu tyli, tik laikas nuo laiko ka nors pasakau, be spaudimo, tik kaip pavyzdi. Galbut kuri nusijuoksit is tokio mano poziurio, bet turejau daug laiko mano laikotarpi, kuriame esu masyvu spaudima mb dariusi, uzgniauziau bet koki imanoma kasdienybes bendravima, gyvenimo malonuma. Tai noriu dabar is naujo atgaut. Prisipazinsiu, nezinau, kaip,bet tik tiek, kad musu santykiai pagaliau vel atsipalaidavo, jau neziuri i mane nepatikliai, man pro duris iejus, kokios nuotaikos esu.
Ka jus apie mano visrsutine sio posto dali mastot?

RVB,
galbūt ir susidaro toks įspūdis, kad tik mums, moterims reikia vaikų........
bat tai tik išorinis požiūris, mano giliu įsitikinimu..........
kodėl?
o todėl, kad vyrai tiesiog kitaip tai išgyvena............tyliai.............
jokiu būdu tai nereiškia, kad jiems nereikia atžalų arba kad jie tam turėjimui skiria mažiau dėmesio, laiko ir pastangų.............ne...........
tiesiog jie kitokie, jiems nereikia tiek daug kiek mums, moterims apie tai kalbėt, gilintis, guostis ir panašiai...............
na, aš nekalbu apie tuos atvejus kuomet vyrai apskritai atsisako eiti tirtis ir pan..........
o dėl krizių, tai manau, kad tai normalus reiškinys ir bet kuriuose ilgalaikiuose santykiuose tos krizės ištinka......
man atrodo kur kas svarbiau kaip jas pavyksta arba ne išgyventi.........