Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

Perskaičiau šios autorės Atsipalaidavimo Vadovą.
Galbūt tos, kurios mažai žino apie atsipalaidavimą, rastų ten ir naudingų patarimų. Bet aš asmeniškai tikėjausi daugiau. Tikėjausi kad bus aprašytos technikos, kažkokios pamokos, pratimai, o radau teorinius patarimus štai tokio panašiai pobūdžio: "susiraskite draugą, su kuriuo galėtumėte pasikalbėti", "susiplanuokite savo darbotvarkę, kad netektų visur lėkti", "vartokite daug maisto, su vitaminu B - šis vitaminas mažina stresą", "darykite vaizduotės pratimus " (kokius?, kada?, kaip? tarkim man yra aišku, apie ką kalbama, bet kitai skaitančiai moteriai - vargu...) ir pan.

Žinoma, tai svarbūs ir teisingi dalykai, bet aš neįsivaizduoju, kaip galima pastoti per 2 mėnesius, perskaičius tokius patarimus...

Jeigu Olson veda gyvas grupes, tai yra visai kas kita. Tuomet ji šių dalykų moko praktiškai. Ir grupės atmosfera labai uždega, tikiu, kad moterys greitu laiku pastoja. Bet štai taip, skaitant knygą... Abejoju.

Turbūt atėmiau viltį, man gaila dėl to , bet rašau tai, ką galvoju...

Galbūt, kituose tekstuose yra daugiau naudingos informacijos. Aš kalbu tik apie Atsipalaidavimo Vadovą. Gal kitus tekstus pati junona123 skaitė, ir galės daugiau pakomentuoti.

kai diskusijose buvo uzsiminta apie ta knyga, as ja vel issitraukiau, bet pakol kas tik pavartau, nes man ji irgi atrodo per daug pavirsutiniska ir siaip pilna bendru rekomendaciju. aisku, tomis bendromis rekomendacijomis sveika vadovautis (maziau rafinuotu angliavandeniu ir pan.), ka ir bandau daryti, bet kazko labai konkretaus ten tikrai nera

Na va man rytoj vizitas pas vaisingumo specialistą. Kas keisčiausia, kad laikotarpis nuo paskutinio apsilankymo man atrodė toks ilgas, o kai atėjo laikas eiti pas dakatarą aš kažkokiu būdu sugebėjau pražiopsoti apsilankymo pas jį datą. Nors atrodo aiškiai buvo parašyta, bet mano smegenys turbūt atsisakė suprasti, kad jau praeito ciklo pabaigoj turėjau apsilankyti VK. Na tai pėdinu kitą ciklą. Turbūt taip reikėjo, reikėjo išlošti laiko sau. Na ir šiandien vėl tokia kvaila situacija įvyko, vėl su vyru apsipykau, bet jis kantriai iškentė mano abejones juo, leido man nurimti, pasakė, kad myli, pasikvietė kartu šunį pavedžioti. Kažkodėl man dabar ypač jaučiasi, kad šuo mūsų vaistas. Ne tik mes pasikeitėm ir šuo kažkoks kitoks, toks lipšnesnis, pastoviai lenda "bučiuotis" ir šiaip prie mudviejų abiejų dažniau prisiglaudžia.
O aš gaudau kiekvieną gero oro akimirką. Veržiuosi kuo greičiau namo grįžti. Nebegaliu pakęsti, jei užtrunku ilgiau kol grįžtu namo. Darbe nebeturiu entuziazmo niekam, viskas erzina, darbas atrodo nemielas ir tooooks sunkus, labai pavargstu. Kitą vertus yra mano darbe ir teigiamų emocijų. Nors suprantu, kad čia tik viskas susidėję ir reikia tik iškęsti tą laikotarpį. Bet vat neramu dūšioj, nes atrodo gyvenu ne taip, kaip noriu, dirbu ne ten ir ne taip, kažkaip viskas ne taip, net baldus perstumdyti pradėjau per Velykas. Bent kuriam laikui palengvėjo

Na, man neatemei jokios vilties, nes vois tiek ieskau SAVO atsipalaidavimo, savo vidaus ramybes, kad, kai ateis laikas, buciau sukaupus jegu ir energijos ir galeciau megautis. Manau, dabar esu tokioj busenoj, kur esu praejus ilga atkarpa, daug kovojau del siekiamo tikslo, dabar galiu atsigrezti ir spresti ir pasverti visus uz ir pries. Manau, tai kiekvienai individualiai, kada tam atsigrezimui ir pasverimui "prinokstama". Paprasciausiai esu nuo visko pavargus ir suvokiau, kad galiu ne tik savo tiksla prarast, bet ir labai brangu man zmogu, kuri, savo tikslo besivaikydama, buvau pamirsus. Mano pusseseriai su antru vyru irgi buvo panasiai (viena vaika turi is ankstesnes santuokos), bande jie metus-pusantru, lesu gydytojams ar tikrinimams neturejo, jau mane, kad vyras negali del tam tikru priezasciu. Tad numojo ranka, tipo uzteks vaiko is pirmos santuokos, yra, kaip yra. Ir ka gi, po trumpo laiko, kai susitaike su likimu, mano pussesere pasijuto ir sulauke antro vaikiuko. Kartais tam tikri dalykai vyksta tam, akd vyktu, nesvarbu, kaip mes juos tuo metu ivertinam. Jie vyksta. Ir, kadangi musu seimoj nebuvo ne vieno nevaisingo atvejo, taigi, turiu ir as sansu, nors ir tik viena sveika kiauside turiu. Lieku toliau optimiste, tik leidziu siuo metu perimti likimui vadzias.
Esu daug knygu, saltiniu apie pastojima skaicius. Bandysiu dar siomis dienomis i akupunktura uzsirasyt, na, manau, nepakenks. Issitirsiu vel skydliauke, nes itariu, kad vel pradejo isdykaut, nors pora metu ramiai tunojo. Kazkaip paskutiniu metu nelabai gerai jauciuos ir panasus simptomai kyla, kaip ir tuomet, pries man skydliaukes negalavimus nustatant. Taigi, nenuleidziu ranku, bet einu tiesiai per aplinkui, bo tu bardzo slapia
Papildyta:

Vat cia as tave labai suprantu. Man vienu metu viskas buvo nemiela, verkiau, net be priezasties, nesinoredavo nei i darba, nei namo. Noredavosi buti kazkur kazkokioj besvorej, belaikej busenoj ir pralaukt, kol tai praeis. Viduje kaukaiu, klykiau ir viriau, nes niekam negalejau atsivert, nes zinojau, kad niekas nebutu galejes manes suprast, nes pati nesupratau, ko noriu, zinojau, kad labai skauda viduj (pilnai suprantu tuos zmones, kurie save visaip zaloja, kad tik nurimtu tas vidinis skausmas, nes tai sunkiai istveriama), bet neleidau sau pasiduoti tam. Aklai keliaus ir laukiau, kada tai praeis, bet to pereit nenoreciau dar karta. Toks jausmas, kad viduj tuscia ir tuo paciu labai pilna, kad net gali sprogt. Sprogt ir visa skausma lauk isliet. Vis laikiau tai savyje, nes bijojau, kad netinkamu laiku tai gali ivykt ir nukentet nekalti zmones, kurie tik pagalvotu, jog man protelis pasimaise. Galvojau tuo metu daugiau apie kitus ir galbut mane tai isgelbejo. Netgi atkakliai per jega namie tavrkiausi, nors rankos visai nekilo, bet esu daug kartu girdejus, kad neissvaistyta enewrgija reiketu fiziskai iseikvoti, bet nereiskia, kad eiti ir aklai musti ka nors. Vienu metu buvo taip sunku, kad net savo megiamuose rankdarbiuose jokios ramybes neradau, dariau atkakliai toliau, sirdyje pykau ant saves, kad verciu save, verkiau (viena karta vaziuojant namo tramvajum tikrai verkiau, asaros pacios liejosi, as net kukciojau), bet gerai, kad labai lijo, tai grizau namo slapia (su mb tuo metu irgi nekokie santykiai buvo). Praejus tokius "kryziaus kelius" pastebiu, kokia vis tik esu stipri, bet su baime nujauciu, kad kai kurie zmones mano aplinkoje vis tiek nukentejo...

Aš manau, kad ir mano nepasitenkinimas šiaip nėra be priežasties. Iš tikrųjų yra ko būti nepatenkintai dėl savo darbo, kolegų, vadovų, dėl vyro darbo, dėl pinigų trūkumo, dėl laiko trūkumo sau... o dar prisideda problemos su vyru ir nepastojimas. Bet pagaunu save, kad turbūt ir niekada nebuvau pilnai patenkinta, visad rasdavau kuom būti nepatenkinta, dėl ko burbėti, ant ko pykti, visad kovojau su kažkokiais vėjo malūnais, bandydama viską pasukti taip kaip, noriu aš, kaip aš suplanavau. Bet , deja, gyvenime taip nėra. Tiesiog gyvenime turbūt niekas nevyksta šiaip sau. Turbūt įvykiai mano gyvenime nori man kažką parodyti, kad pakeisčiau visų pirma savo požiūrį. Nes kas keisčiausia, kai susiduriu su vienais sunkumais, po jų seka kiti dar sunkesni ir vis tenka atrasti stiprybės savyje vis daugiau su jais susidoroti.

Oj, senelis Froidas turėtų ką pasakyti dėl to, kad praleidote vizitą
Jumyse bręsta permainų metas. Jūs stumdote ne tik baldus, bet ir savo asmenybės detales. Aš dėl to džiaugiuosi, gimsta kažkas naujo
Lauksim žinių iš vizito pas gydytojus.

Papildyta:

Kaip jūs gyvenate? Kaip jaučiatės?


Buvau užfiksavusi, kad Jūsų atveju medicininių priežasčių nėra.. Matyt ne taip supratau.. Kas atsitiko kitai kiaušidei?
O skydliaukė taip, pavasarį ne vienam sustreikuoja.

Uzfiksavot teisingai, nes nebuvau to minejus, bent jau siame skyriuje.

Labas rytas!
Einu tyrimu priduot.

RVB,pacioj pradzioj esu skaiciusi,kad kazkuriame skyrelyje taves nesuprato,atstume,kad esi per mazai kanciu kelio nuejus,bet man tai pasirode labai keista..
Noriu pakviesti tave prisijungti su mumis paplepeti ne tik apie psichologines problemas (nors jos,be abejo,svarbios),bet ir apie kasdienybe,ligas,stimuliacijas ir kitus budus sulaukti vaikiuku,bei kartu paliudeti ir pasidziaugti su mumis. Jei esi is Vilniaus,tai turime Vilnieciukiu temute, arba gali prisijungti i Ovuliacijos stimuliacija

na, atrodo tinkamu momentu uzduotas klausimas. kaip laikausi? sudauzyta, sugniuzdyta, su didele zaizda sirdyje. vakar is MB suzinojau, kad vienas jo pasventimas baigesi koleges lovoje, po ko ji tapo nestuke. vat su tokiom nuotaikom ir gyvenu.

kaip matau, tai tapo mano 200 zinute, neblogas post'o pazenklinimas.

Eina sau! Cia tai likimo pasisaipymas! Ypac, kai norisi is mylimo zmogaus sulaukt atzalos ir nesulauki, o cia tik sugule ir bac! Nenoriu jokiu moralu skaityt, kad tipo, taip turejo but ar pan. nes tai skausmo nenuims, o galbut tik dar labiau i zaizda druskos uzbers, nes pradedi mastyt, kad sitiek laiko ir pastangu ideta ir nieko, tik kaip skuduru per veida trenkta. Bet is kitos puses, pabandysiu atsargiai pasakyt, kad tokiose situacijose nera tik vieno kalto. Sakau tai, nes pati panasioj situacijoj esu atsidurus. Kazkada ir pati buvau exui nukrypus nuo kelio ir tam priezasciu buvo. Be priezasties NIEKAD tokiu dalyku neivyksta ir cia netinkamas net pasiaiskinimas, kad, tipo isgeriau, tai susuko galva. Isgeres darai tik lengvesne ranka tai, ka jau pries tai mastai, bet blaivas sau to neleidi.
Deja, nepadesiu turbut tau siuo postu niekaip, nes tau dabar labai skauda ir ta skausma zinau, tikrai zinau, esu ji patyrus ne karta (ne tik is savo mb). Tokiose situacijose svarbiausia islaikyti blaivu mastyma ir suvokti, kodel tai ivyko.

As nesu is Vilniaus, negyvenu netgi LT, o uzsieny. Kadangi mano darbo laikas visai kitoks nei iprastai, sunku man susirasti draugu/pazistamu, su kuriais galeciau atsipalaiduot,nors bandziau ne karta uzmesti kabliuka naujoms pazintims, taciau, kai kiti uzsieme kitomis valandomis, nei as, sunku kazka nuveikt ir taip zmones pazint. Todel sedziu daznai cia, SM, arba kalbuosi telefonu su geriausia mano drauge, gyvenancia tam paciam uzsieny, kaip ir as, tik jai, deja, irgi atsibodusios mano problemos, ji jas kantriai, tikrai kantriai isklauso, bet ji ir zino, kad as vis tiek saviap pasielgsiu. Taciau jos nuomone gerbiu labai, tik manau, kad su laiku tos pacios temos pabósta ir geriausiems draugams
Bet aciu uz kvietima pabendraut

visiskai pritariu, kad be priezasties tokie dalykai nevyksta, ka vakar jam ir pasakiau. kalbesimes toliau, bandysiu viska issiaiskinti ir susidelioti i lentyneles. siandien truputi jau lengviau - vakar tai apsirengiau sportine apranga ir i vakaro tamsa isbegau (ir is tiesu tai padejo, blaiviau mastyti pradejau). paskui ilgai kalbejomes, o nakti tik pora valandu pamiegojau - ejau knyga skaityti, apie kuria, beje, is kazkurios jusu ir suzinojau. kalbu apie "begancios su vilkais". tokiu momentu si knyga isties hipnotizuojanciai veikia.