Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

#229
QUOTE
O ką daryt, kai galvoji apie tą patį rytą vakarą?
Dirbu kasdien po 10-12 valandų, neturiu nei vienos laisvos minutės, neturiu kada žiūrėti pro langą ir savęs gailėtis. Ir vis tiek tas pats per tą patį į galvą lenda g.gif rolleyes.gif
Čia šiaip, retorinis klausimas biggrin.gif


Pelargonija, matot, diskusija internetu yra tik kalbėjimas apie kalbėjimą, teorinis filosofavimas, aš nežinau, ką jums atsakyti, nes nežinau labai daug aplinkybių...

Pirmoji mintis, kuri man atėjo į galvą perskaičius jūsų žodžius ta, kad jeigu dirbtumėt ir 24 val per parą, šių minčių jums nepavyktų atsikratyti. Tai yra jūsų dalis, jūsų gyvenimas, jūsų tikslas, siekiamybė. Natūralu, kad galvojate apie tai. Aš tikrai sunerimčiau, jei klientas man pasakytų - žinote, mūsų šeima nevaisinga, bet aš nė minutės apie tai negalvoju... Ir taip gerai jaučiuosi..
Ar nenualinsit savo organizmo šitiek daug dirbdama, jeigu pabėgti nuo minčių darbas vistiek nepadeda? Nežinau jūsų nevaisingumo istorijos... Bet jeigu jums taikomas gydymas, galbūt kaip tik reikėtų pataupyti, pasaugoti procedūrų nualintą organizmą?
Turbūt atsirastų psichologų, kurie iškeltų hipotezę, kad jūs šitokiu būdu netgi baudžiate savo kūną...
Svarbu ne tai, kad galvojate, bet kaip galvojate? Koks minčių turinys? Kaip jaučiatės galvodama? Aš "dirbčiau" su jausmais, kurie lydi jūsų galvojimą... Vyniočiau jausmą po jausmo, mokyčiausi juos atpažinti. Kai tik jausmą pavadinsit vardu, jis pabėgs. Aišku, iki kito karto.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo tokia profesija: 18 kovo 2010 - 15:55
#230
QUOTE(Dijav @ 2010 03 18, 16:52)
Aš jaučiuosi analogiškai.....dirbu už du, magistras ....miegu po kelias val.arba iš vis nemiegu, bet tos mintys ištisai .............ir neduok dieve kaškas ne taip vyksta tą dieną ,net mažiausios nepavykę smulkmenos prisipliusuoja prie minčių apie nevaisingumą...............nu tada jau mintys 100 kartų stirpesnės tuo klausimu. Tada naktis praeina apmastymams o ne miegui:ir tas nesiseka ir anas ir t.t.
Gerai,kad sugebu dar kol kas valdyti situacija-kaip minėjo, susidėlioju teigiamus aspekus, suvokiu,kad nieko čia labai blogo ir t.t............deja man asmeniškai tik trumpam tas pavyksta....po to vėl viskas iš naujo doh.gif
Dar man tūrbūt labai sunku,kad aš nešneku tuo klausimu.....tik forume bedrauju...............ta kaukė prieš aplinkinius labai mane vargina.
Papildyta:
tokia profesija aciu uz issakytas mintis, pamastymus ir patarimus, man asmeniškai tai labai naudinga. 4u.gif

Dijav, prašom, kad tik praverstų...

Dėl savęs alinimo aš jau parašiau aukščiau.. "Nebauskit" ir jūs savęs šitaip..

Jūs padarėte labai didelį darbą kad išskyrėte, atpažinote problemą, kuri jus šiuo metu labiausiai kamuoja. Atpažinta bėda tai jau pusė bėdos.
Nešioti paslaptį yra labai sunku. Aš nežinau, kokie vidiniai mechanizmai jums neleidžia pasidalinti savo skausmu su kitais... Bet tai turėtų sukelti labai didelę įtampą. Ir jūsų viduje, ir tarp jūsų su partneriu.
Emocinis krūvis niekur nedingsta, kai jausmų "nepravėdinat" kalbėdama su kažkuo kitu, visa įtampa nusėda tik ant jūsų su partneriu...
Pagalvokite sau, ar yra žmogus, su kuriuo jūs norėtumėte pasidalinti savo skausmu? Kas jums trukdo apie tai su juo/ja pasikalbėti? Ko bijote?
Galbūt manote, kad jus suprasiančio žmogaus aplinkoje nėra? Vėlgi, ar tai tiesa?

Tokioje situacijoje labai gelbėja palaikymo grupės.. Supermama yra puikus, virtualus palaikymo grupės variantas. Tik panašu, kad jums šito nebeužtenka..

O bendrai paėmus, mūsų visuomenėje nevaisingumo kultūra labai menka.. Žmonės nežino kaip kalbėti, ką kalbėti su kenčiančiais žmonėmis. Todėl jeigu jūsų ir nesuprastų, pasakykit sau, kad tai JOS/JO, o ne jūsų problema. Ir tai tiesa.


Atsakyti
#231
QUOTE(Dijav @ 2010 03 18, 16:52)
tik forume bedrauju...............ta kaukė prieš aplinkinius labai mane vargina.

sveikos visos,
labai gerai, kad atradau sia temele...viska perskaiciau, atidziai, letai...
ilgai ieskojau tokios informacijos - butent apie psichologinius vaisingumo faktorius.
Turiu toki klausima Jums visosms. Cia as pacitavau virsuje Dijav zodzius - labai mane vargina kauke pries aplinkinius...
Mielosios, kaip reaguoti i ta nesibaigiancia lavina klausimu ir nenuvaldoma kitu nora dometis reprodukciniais musu seimos reikalais?
As, kaip ir Jus visos, turiu tokia pacia skaudzia patirti...jauciuosi analogiskai, ir isgyvenu slapciomis tokia pat kancia...
nekeliu sio klausimo i viesuma...man geda, baisu ir jauciuosi klaikiai, kai kiti savo netaktu - kada vaiku bus? - spiecia i kampa...
jauciuosi tokia kalta... doh.gif kiti klausinetojai supykdo iki uzslopintos agresijos- atvirai pasakysiu, mintyse noriu trenkt i veida jiems - kai mazdaug pasako - ko vaiku nera - dienas paskaiciuokit, ka nemokat??? doh.gif
suprantu, kad cia mano problema, kad per skaudziai reaguoju, kad gyvenu ilgai su ta mintim it su piktzaizde...
bet antravertus, atsistoti ir pasakyti - as - turiu bedu su vaisingumu - neisdrisciau...
todel nuryju visa nuoskauda, apsimetu, uzsidedu kauke, meluoju....kad tik atsikabintu nuo manes kiti...
todel formuluoju klausima - kaip grieztai ir protingai pasakyti karta ir visiems laikams apie tai netaktiskiems zmonems, kad daugiau niekada nebeklaustu ir nebelystu i akis su savo klausimeliais?
Atsakyti
#232
Man buvo daug lengviau pasakyti artimiesiems ir labai geriems draugams, kad turiu bėdų su pastojimu. Gerokai atkrito klausinėjančių vis tų pačių klausimų, nereikia išsisukinėti. Kitiems pažįstamiems nieko neaiškiname. Nu užklausė kur mūsų vakai, pasakei ką nors nerimto ir tiek..
Nesakau, kad nebūna nuoskaudos, kai pradeda dalinti patarimus - ką daryti, kad pastoti.. bet aš suvokiu - man skauda - nes visa tai yra mano galvoje ir aš jautriai reaguoju skaudžiu man klausimu.
Kai nenoriu kalbėti man skaudžia tema ir klausyti patarimų aš tiesiai ir pasakau: ačiū už patarimus, bet nenoriu apie tai kalbėti. biggrin.gif
Atsakyti
#233
Labas rytas

euforbija, gal dar mergaitės pasidalins mintimis iš savo patirties... O aš manau šitaip..

Didelė dalis klausiančių tik smalsauja, manau tokius jūs pati puikiai atpažįstate. Kita dalis labai rimtai jumis rūpinasi.. Galbūt jie nemoka taktiškai apie tai kalbėti, bet jiems rūpi..
Žmonės klaus ir klaus ir klaus tol, kol jiems bus neaišku. Kad ir kaip jums būtų skaudu, nedrąsu, gėda, pikta, liūdna, jie neatstos tol, kol jiems tiesiai nepasakysite to, kas vyksta.

Smalsuoliams galite tiesiog pasakyti, tvirtai, aiškiai, žiūrėdama į akis: nepriimkite to asmeniškai, bet aš nenoriu su jumis apie tai kalbėti; aš pykstu, kai jūs užduodate tokius asmeniškus klausimus ir su jumis apie tai nekalbėsiu ir pan. Na tekstą parinksite pagal save.

Šeimos nariai, artimi draugai visai kas kita. Jie jus tikrai myli ir jaučiasi turį teisę žinoti "viską". Jūsų nevaisingumas jiems taip pat sukelia skausmą. Ypatingai tėvams.. Dažnai jie jaučiasi kalti, kad pagimdė jus su šia liga ir kad negali jūsų apsaugoti. Todėl kad ir kokie netaktiški jie būtų, jie nėra beširdžiai, jiems ko gero tiesiog trūksta žinių apie nevaisingumą. Kad jie pasijustų "svarbūs", galite karts nuo karto jiems pasiūlyti smulkių "darbelių" : palydėti jus į procedūrą, surasti kokią tai informaciją, gydytoją ar pan.

Jeigu nepaisant visko, ir smalsuoliai, ir artimieji jus vargina, tiesiog venkite jų patausokite save.. Jėgų jums prireiks kitur.


Papildyta:
QUOTE(Rute @ 2010 03 19, 11:26)
Kai nenoriu kalbėti man skaudžia tema ir klausyti patarimų aš tiesiai ir pasakau: ačiū už patarimus, bet nenoriu apie tai kalbėti. biggrin.gif

drinks_cheers.gif
Atsakyti
#234
QUOTE(Rute @ 2010 03 19, 11:26)
Man buvo daug lengviau pasakyti artimiesiems ir labai geriems draugams, kad turiu bėdų su pastojimu. Gerokai atkrito klausinėjančių vis tų pačių klausimų, nereikia išsisukinėti. Kitiems pažįstamiems nieko neaiškiname. Nu užklausė kur mūsų vakai, pasakei ką nors nerimto ir tiek..
Nesakau, kad nebūna nuoskaudos, kai pradeda dalinti patarimus - ką daryti, kad pastoti.. bet aš suvokiu - man skauda - nes visa tai yra mano galvoje ir aš jautriai reaguoju skaudžiu man klausimu.
Kai nenoriu kalbėti man skaudžia tema ir klausyti patarimų aš tiesiai ir pasakau: ačiū už patarimus, bet nenoriu apie tai kalbėti. biggrin.gif

Savo mamai ir artimoms draugems pasisakius esu...
bet va visi kiti??? pazistami, kolegos doh.gif (darbe taip ir laukia to mano dekreto visi, nes etatus norima mazinti doh.gif )...tai ir klausineja - kada dekretas - perspektyvos darbe nekokios- tai tapo kaip ir isgyvenimo startegija skyriui doh.gif
...suprantu, kad tai ne bendradrbiu reikalas, bet kai uzpylavoja po keleta kartu per diena...nusibosta iki skausmo...zodziu, durnoj padety esu...
Siaip esu is tu zmoniu, kurie skriaudai nepasiduoda...atkertu kaip reikiant...bet va tokioje situacijoje - nezinau kaip elgtis...
nenoriu tu apkalbu, gailescio ar pan...ir antravertus, ne ju reikalas, kad savo asmeniskumais dalinciausi...
Uztenka, kad saves pati pagailiu, o dar is kitu jausti, kokia vargse esu...
nu jau, aciu... schmoll.gif

aciu, mielosios, kad isklausot! smile.gif
Atsakyti
#235
QUOTE(tokia profesija @ 2010 03 19, 11:43)
Šeimos nariai, artimi draugai visai kas kita. Jie jus tikrai myli ir jaučiasi turį teisę žinoti "viską". Jūsų nevaisingumas jiems taip pat sukelia skausmą. Ypatingai tėvams.. Dažnai jie jaučiasi kalti, kad pagimdė jus su šia liga ir kad negali jūsų apsaugoti. Todėl kad ir kokie netaktiški jie būtų, jie nėra beširdžiai, jiems ko gero tiesiog trūksta žinių apie nevaisingumą. Kad jie pasijustų "svarbūs", galite karts nuo karto jiems pasiūlyti smulkių "darbelių"

tokia profesija
geras sakinys. As visa tai zinojau, tik pasakyti zodziu nemokejau. Norejimas man padeti ir artimuju ziniu trukumas - kartais tikrai trukdo vesti diskusija ta tema...
Puolama siulyti visokius primityvius variantus kaip pastoti ir t.t. - kurie nieko bendro neturi su mano problema...ir tuomet vyksta kazkoks nenormalus pokalbis - as apie batus, jie apie ratus - finale - niekas nieko nesuprato ir atitolstame - kiekvienas su savo ratais ir batais..
Bet gerai, kad yra sis forumas...
Pasirodo, kad ne as viena tokia esu...ir mano mastymas ir suvokimas visu siu dalyku - niekuo nesiskiria.
Jauciuosi gerai cia tarp jusu...
aciu, Jums kad esate... wub.gif
Atsakyti
#236
euforbija, ir mums gera, kad tu mumis pasitiki ir daliniesi savo išgyvenimais 4u.gif



Vis pagalvoju, kad būtų neblogai išleisti informacinį bukletą artimiesiems? g.gif Gal tikrai kartais nelabai jauku užsiimti tėvų ar uošvių švietimu pasakojant įvairias nevaisingumo smulkmenas?
Tik čia jau nemaži pinigėliai, reikėtų prašyti Asociacijos pagalbos...

Užsienyje vedamos paramos grupės, mokymai artimiesiems. Gal po kurio laiko ir pas mus tai padarysime, o kolkas turbūt užtektų ir bukleto g.gif
Atsakyti
#237
QUOTE(tokia profesija @ 2010 03 19, 12:50)
Gal tikrai kartais nelabai jauku užsiimti tėvų ar uošvių švietimu pasakojant įvairias nevaisingumo smulkmenas?

va, va... doh.gif
butent!...kai zmones absoliut nesusigaudo, tai pasijauti kaip kokioj paskaitoj apie lytiskuma doh.gif
ir dar pastebejau, kad tikrai zodi "nevaisingumas" zmones suvokia kaip impotencija ar dar koki anomalija ar negalia, trukdancia gyventi pilnaverti lytini gyvenima (cia vienas is tu mitu kurie anksciau buvo pateikti).
Tai kur cia padiskutuosi su uosviais, kad su sunum nemokam ar nesugebam "sugulti kaip zmones"! Grubiai pasakiau- atleiskit! blush2.gif lotuliukas.gif

Atsakyti
#238
QUOTE(euforbija @ 2010 03 19, 10:57)
Savo mamai ir artimoms draugems pasisakius esu...
bet va visi kiti??? pazistami, kolegos  doh.gif (darbe taip ir laukia to mano dekreto visi, nes etatus norima mazinti doh.gif )...tai ir klausineja - kada dekretas - perspektyvos darbe nekokios- tai tapo kaip ir isgyvenimo startegija skyriui doh.gif
...suprantu, kad tai ne bendradrbiu reikalas, bet kai uzpylavoja po keleta kartu per diena...nusibosta iki skausmo...zodziu, durnoj padety esu...

Na va tas bendradarbių smalsumas. Kai prieš keletą metų atėjau dirbti į naują darbą tai irgi kiekvieną dieną būdavo užuominos kada jau į dekretą eisiu. doh.gif Neduok dieve blogai pasijusdavau tai iškarto visi supuldavo: tai jau ? biggrin.gif Iš tiesų tai aš kažkaip viską juokais nuleisdavau, sakydavau na kur ir ne, nesulauksit ar kažką panašiai biggrin.gif
Vieną baisią bendradarbę turėjau, jau metuose, netekėjusi, vaikų neturi ir pastoviai pristodavo prie manęs ko laukiu ? Tai vieną kartą ne nuotaikoje buvau tai kai atšoviau, brangioji o tai ko pati lauki, ne tavo čia reikalas, kada norėsiu tada ir planuosiu. tongue.gif Po to karto atstojo, tylu, ramu. biggrin.gif

Ir daugumai klausinėtojų su šypsena veide kažkaip juokais nuleisdavau tą klausimą, net nežinau ar jie ką suprato ar ne. O dabar jau ramu, po tiek metų niekas nebeklausinėja, turbūt atsibodo. biggrin.gif
Atsakyti
#239
Apie tai, ka turetu zinoti tie zmones, kurie nesusidure su nevaisingumu tiesiogiai, bet ju tarpe yra tokiu seimu, Asociacija turi savo puslapyje manau labai teisinga informacija:

http://www.vaisingum...artimiesiems/24

Del bukletu -jie ieina i musu siu metu viesinimo programa, ties kuria siuo metu dirbame. Apie tai mes neskelbiame forume, bet dirbame intensyviai smile.gif

Linkejimai,

Atsakyti
#240
QUOTE(RVB @ 2010 03 13, 20:00)
O cia ne apie LIsa Olson kartais kalba eina, kuri irgi ilgus metus bande pastot, visaip gydesi ir t.t., kol nepradejo studijuoti tyru medicinos ir pati naturaliai pastojo?  bigsmile.gif Bent jau ji pati tvirtina, kad pagal jos sudaryta metoda gali moteris dvieju menesiu begyje pastoti, netgi, kur jau gydytojai ateme seimoms vilti. Skaiciau ir neva pastojusiu ar susilaukiu moteru pagal jos metoda atsiliepimus ir padekas, bet nezinau is tikruju, kaip yra. JI netgi privaciai netu konsultuoja savo "pacientes" ir neva duoda garantija, kad, jei dvieju menesiu begyje laikantis jos metodo vis tik nepastoja moteris, grazinami pinigai uz ta jos knyga. Nezinau ar tokiais stebuklais tiket, bet zinau, kad veinu metu buvau susigundzius vasara, kai visai jau buvo man kai kas nuvaziave  biggrin.gif

Smalsumo vedama, internete pasidomėjau šia "gydytoja" ax.gif
Man patiko, kad ji žiūri į gydymą "holistiškai", t.y. norint įveikti nevaisingumą, reikia pertvarkyti, gydyti visą organizmą: reikia keisti rėžimą, mitybą, mąstymą, daug dirbti su emocijomis, ne vien tik gerti vaistus ir atlikti medicinines procedūras.
Abejonių kelia tai, kad ji žada 100procentinį išgijimą per 2 mėnesius... Jeigu būtų taip paprasta, nusipirktume šia knygą ir išgydytume visas Lietuvos moteris smile.gif
Tokia drąsi garantija man kelia abejonių... Visgi laabai smalsu būtų paskaityti jos knygą, tikiu kad ten yra ir naudingų minčių ar gydymo technikų. Jeigu kas turite, mielai išsinuomočiau paskaityti . Žinau, kad ji žvėriškai kainuoja, užtat ir sakau išsinuomočiau blush2.gif

QUOTE(euromergele @ 2010 03 19, 16:39)
Apie tai, ka turetu zinoti tie zmones, kurie nesusidure su nevaisingumu tiesiogiai, bet ju tarpe yra tokiu seimu, Asociacija turi savo puslapyje manau labai teisinga informacija:

http://www.vaisingum...artimiesiems/24

Del bukletu -jie ieina i musu siu metu viesinimo programa, ties kuria siuo metu dirbame. Apie tai mes neskelbiame forume, bet dirbame intensyviai smile.gif

Linkejimai,

Oj, kaip šaunu, kad ruošiat bukletą... Tokia informacija labiau prieinama... Tikiu kad poros skaito tinklapį, ir informacija labai teisinga, bet artimieji turbūt nelabai ten lankosi ax.gif Nors čia tik mano spėlionės.
Bukletus lengviau platinti smile.gif
Atsakyti