Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

O cia ne apie LIsa Olson kartais kalba eina, kuri irgi ilgus metus bande pastot, visaip gydesi ir t.t., kol nepradejo studijuoti tyru medicinos ir pati naturaliai pastojo? Bent jau ji pati tvirtina, kad pagal jos sudaryta metoda gali moteris dvieju menesiu begyje pastoti, netgi, kur jau gydytojai ateme seimoms vilti. Skaiciau ir neva pastojusiu ar susilaukiu moteru pagal jos metoda atsiliepimus ir padekas, bet nezinau is tikruju, kaip yra. JI netgi privaciai netu konsultuoja savo "pacientes" ir neva duoda garantija, kad, jei dvieju menesiu begyje laikantis jos metodo vis tik nepastoja moteris, grazinami pinigai uz ta jos knyga. Nezinau ar tokiais stebuklais tiket, bet zinau, kad veinu metu buvau susigundzius vasara, kai visai jau buvo man kai kas nuvaziave

NEVAISINGUMO SINDROMO TESTAS

Šį testą sudarė Dr. Robin Roberts, sėkmingai vedanti individualią ir grupinę psichoterapijas nevaisingoms šeimoms. Testas parodo, kaip jums sekasi įveikti nevaisingumo sukeliamą stresą ir tai, kiek pagalbos šiuo metu jums reikia.
Tai jokiu būdu ne diagnostinė priemonė. Veikiau tai būdas atkreipti dėmesį į savo mintis, elgesį, jausmus, ne tik į medicininį gydymą.

Suskaičiuokite, kiek teigiamų atsakymų surinksite.

1.Mintys apie nevaisingumą palietė beveik visas gyvenimo sritis – darbą, santykius su kitais šeimos nariais, laisvalaikį, santykius su draugas, finansus ir kt.
2.Dėl nevaisingumo vis atidedate kai kuriuos svarbius gyvenimo planus, pvz. buto remontą, stambius pirkinius ir pan.
3.Atsisakote malonumų, atostogų, pramogų.
4.Jums būdingas įkyrus pasikartojantis elgesys, toks kaip kasmėnesinis ciklo sekimas, bazinės kūno temperatūros matavimas ir t.t.
5.Chroniškai skubate, jaučiatės pavargusi, išsekusi
6.Vengiate šeimų susibūrimų ar šiaip vietų, kur gali būti vaikų
7.Perdėtai jautriai reaguojate į moters kūno pokyčius – vis jaučiate apsunkusias krūtis, pilvo spazmus ir pan.
8.Nuolat tikrinate – perkate nėštumo testą, tikrinate ovuliacijos požymius ir pan.
9.Išgyvenate depresiją
10.Jums būdingas verksmingumas, net ir viešose vietose arba pamačius vaikus
11.Gedite po nesėkmingų pastojimų
12.Jaučiatės beviltiška
13.Bijote neigiamų jausmų, ypač pykčio
14.Jaučiate kaltę dėl tariamų nevaisingumo priežasčių, pavyzdžiui dėl to, kad delsėte ir ilgai nesigydėte
15.Jums gėda, saugojate nevaisingumo „paslaptį“
16.Pykstate ant nėščių moterų, ant šeimų, kurios augina vaikus, ant tų, kurie stengiasi padėti
17.Jaučiate įvairius fizinius negalavimus, dažnai sergate
18.Keičiasi nuotaika pagal ovuliacijos ciklą – pakylėjimas ovuliacijos metu, liūdesys pasirodžius mėnesinėms
19.Jeigu gydymo eigoje kažkas pasisekė, gavote gerų žinių - džiaugsmą slopinate, neleidžiate sau mėgautis
20.Vis skaitote apie naujausius tyrimus, gydymo naujoves, ieškote atsakymų į įvairius klausimus
21.Jus dažnai aplanko negatyvios mintys
22.Sunkiai apsisprendžiate
23.Jaučiatės taip, lyg kūnas būtų ne jūsų
24.Sumažėjo lytinis potraukis, suprastėjo lytinių santykių kokybė
25.Jaučiate skausmą kūne; ypatingai injekcijų, gydymo vietose
26.Ovuliacijos stimuliacijos ir hormonino gydymo laikotarpiu priaugote svorio
27.Išaugo įtampa tarp jūsų ir sutuoktinio, padaugėjo tarpusavio konfliktų
28.Mažiau bendraujate, manote, kad tik bevaikės šeimos ar menopauzės amžiaus moterys šiuo metu jums yra „saugiausi“ draugai
29.Stipriai abejojate dėl savo kaip žmogaus, kaip suaugusios moters, gyvenimo draugės vaidmens, paskirties šioje žemėje
30.Keliate įvairius egzistencinius klausimus apie Dievo egzistavimą, gyvenimo, santuokos prasmę.

Kiek teigiamų atsakymų surinkote?

0-4 Jūs taikote veiksmingas priemones stresui įveikti.

5-9 Nežymus stresas dėl nevaisingumo. Išsikalbėkite kitiems artimiems žmonėms, tuomet judviem su partneriu sumažės paslapties krūvis. Lepinkite ir globokite save.

10-19 Vidutinio stiprumo stresas. Kad ir kaip jūs stengiatės, gal būti kad emocijos neigiamai veikia jūsų gydymą. Pats laikas paieškoti draugų, šeimos, ar specialistų paramos. Kuo jūs labiau pasirūpinsite savimi prieš procedūras, tuo didesnė sėkmės tikimybė.

20-30 Sunkus stresas. Jūs kenčiate. Galbūt net sergate depresija. Neigiamos emocijos, pesimistinis mąstymas, įkyrus elgesys išsekina jus tiek dvasiškai, tiek fiziškai. Pats laikas paskelbti medicininio gydymo pertrauką, kad atgautumėte jėgas.
Būtų gerai kreiptis pagalbos į psichinės sveikatos specialistus.

Surinkau beveik maksimalų rezultatą Bet manau visos poros daugiau ar mažiau susidūrusios su nevaisingumu visa tai išgyvena.

Ne visos, aš tik į 5 atsakiau teigiamai. Nu tikrai dėl nepasisekusių nėštumų, nesiruošiu atsisakyti atostogų, draugų, darbų planų. Dažnai bendraujame su draugais, kurie turi vaikų (dabar jau visi turi), labai džiaugiuosi, kai sužinau, kad kitos laukiasi, ypač kai žinau, kad prieš tai sunkiai sekėsi, pvz. kai T.P. Keberiokšt pastojo, tai net garsiai vyrui pasidžiaugiau
Į ką atsakiau teigiamai, tai kad vis viena kiekvieną mėnesį žiūriu, kada ta mano O įvyks ir paskui (ne)laukiu mm pareinant ir, žinoma, po kiekvieno persileidimo, apsižliumbiu Bet labai nemėgstu, kai kiti manęs gaili. Nes tada ir man pasidaro savės gaila O šiaip, negyvenu praeitimi ir tikiuosi, gražios ateities Turi juk ir mums pasisekti
Ir dar -čia nebuvo tokio punkto, bet, žinau, kad taip, kaip elgiuosi nepadeda. Kadangi turėjau jau tris persileidimus, kai sužinau, kad pastojau, apima noras kuo daugiau tyrimų pasidaryt. Galbūt rasiu tą priežastį, kuri atsiskleidžia tik nėštumo metu, ir kurios gydytojai neranda Paskutinį kartą tikrinau ir HCG, ir PRG (o gal tik jo ir trūksta), ir hormonus tyriausi ar geri (nes endokrinologas buvo sakęs, kad būtent jie ir nulemia mano nesivystančius nėštumus). Deja, nors visi tyrimai buvo geri ir aš buvau laaabai rami, kad šykartą pasiseks, tą kartą nepasisekė...

Vadinasi aš iš tų retenybių, kurios turi dėl to rimtų problemų. Na yra kaip yra, ypač 29 ir 30 klausimai man tokie aktualūs ir dažnai neduoda ramybės.

O aš tokių klausimų sau nekeliu (kas iš to) Savo vyrui karts nuo karto pakartoju, kad jam labai pasisekė, kad mane turi Ir jam primenu, jei kartais būtų nuo vakar užmiršęs , ir sau nosį aukštyn pakeliu

Džiugu, kad ne visiems tokie jausmai kyla. Pačioje pradžioje aš irgi į tai žiūrėjau gana laisvai ir pohuistiškai, jei taip galima sakyti, bet jau turbūt atėjo laikas kai nevaisingumas užkniso juodai.
O dabar gąsdina baimės, nežinomybės, nevilties, gyvenimo prasmės nebuvimo jausmai.

Na, as surinkau 10-19 tarpe, bet arciau 10 Nesu dar beviltiska atvejis, bet ant ribos Bet i kai kuriuos nezinojau, kaip tiksliai atsakyt, nes neaktualus man, tai "pazymejau" neigiamai. Bet nemastau tokiu klausimu, kaip 30 punktas, nes esu moteris, patraukli sveika moteris, i kuria ne vienas vyras atsisuka arba ne vieno vyro zvilgsnis buvo man aiskus, kurlink krypsta. Zinau, kad esu sveika fiziskai, bet psichiskai... siuo metu sunkiai sekasi. Dievu netikiu, kaipo visuotiniu, o tikiu, kad kasdien mane kazkas saugo ir padeda, ne karta esu tuo jau isitikinus ir kasdien padekoju, nors ir nieko blogo nenutinka, tai padekoju, kad viskas sklandziai praejo ir paprasau, kad ir toliau mane globotu.
Papildyta:
Ar matot, kiek musu "kabo"?

O man turbūt atvirkščiai -tie etapai jau praeiti. Atėjo suvokimas, kad nuo to niekas nepasikeis -gyvanimas ir toliau eina. Tad reikia mėgautis, tuo kuo turiu. Ir aišku bandyti vėl ir vėl.
Iš kai kurių mergaičių SM galima pasisemti tvirtybės ir vilties. Viena kitą palaikom ir laukiam savo stebebuklų Dar man labai padeda plano susidarymas, sekančių žingsnių numatymas. Dabar darysiu taip ir taip, tada ir tada imsiuos to, o jei ką dar turiu tokį ar kitokį variantą. Bent jau man tai palengvina judėt pirmyn. Nors gydytojai ir pataria atsipalaiduoti ir apie nieką negalvoti. Negalvoti aš negaliu. O tam, kad neužsiiklinčiau ties nesėkmėm, kuriu ateities planus. Bent kol kas padeda...

Va va as irgi beveik max surinkau Manau,kad siuose gandru laukimo skyreliuose visos tokios
Papildyta:

Oi,apsirikau,cia daug daugiau optimisciu negu as maniau

Taigi, suprasti apie savo bėdas ir ką nors daryti su jomis du skirtingi dalykai
Pas psichologą ne tik "šnekama". Priklausomai nuo to, pas kokios kvalifikacijos specialistą pateksit, jums gali tekti ir piešti, ir vaidinti, ir vaizduotės pratimus atlikti, ir sapnus analizuoti, mokytis pažinti savo kūno kalbą, atsipalaiduoti, pozityviai mąstyti... Ir dar daug daug technikų galėčiau išvardinti.
Pokalbio temą renkatės Jūs. Nebūtina kalbėti apie įvaikinimą, jei tai jums neaktualu.
Pokalbio gylį taip pat reguliuojate jūs - atsiverkite tiek, kiek norit. Galit visai nekalbėti, o pvz nueiti tik į relaksacijos grupę
O va tikėjimas - labai svarbu. Jei manote, kad tokios priemonės jums nepadės, tai taip ir bus. Vien iš smalsumo eiti nėra prasmės.
Tik nežinau, kodėl jūs manote kad nepadės - jei gilinatės į egzistencinius klausimus, manyčiau esat imli asmenybės pažinimui ir tobulinimui

Sveikos,
na, visų pirma, tai smagu, kad verda diskusijos, kas tik įrodo kaip tai reikalinga ir aktualu...
kas liečia testą, tai manyčiau jis ganėtinai abstraktus, ta prasme, kad negalima taikyti visiems vieno kurpaliaus.....todėl, kad :
1.visiškai skirtingos emocijos ir potyriai pačioje nevaisingumo gydymo pradžioje,
2.įpusėjus arba išbandžius visus gydymo būdus ir
3. tuomet, kai jau artėja moters fertilumo amžiaus pabaiga.........
deja, bet būtent moterims tai lemiamas faktorius šioje kovoje su nevaisingumu.............
taigi natūralu, kad žmonės esantys skirtingose gydymo stadijose skirtingai atsakys į klausimus...