Psichologinės problemos ir įtaka pastojimui

#121
Labas RVB smile.gif

Jūsų jausmai susisukę į painų kamuolį, aš net nežinau, už kurio siūlo pirmiausia timptelėti... Pasakysiu, ką aš perskaičiau. Galbūt kitos mergaitės dar papildys savo mintimis..

"Gydytojas nieko negali nustatyt anatomiskai". Tai puiku. Bet man pasirodė, kad jūs tai pasakėte su neviltimi...

"buvom atostogose ir nepatingejau iki ten nusitempti TOS temos"; "apie atsipalaidavima nera kalbos" Kaip Jūs suprantate, kas tai yra atsipalaidavimas, tikras atsipalaidavimas? Nes man panašu, kad jūs tiesiog bėgate nuo savęs.
Aš manau, kad negalvoti apie svarbius dalykus yra labai sunku. Man tai primena filmuką, kada Karlsonas Mažylį barė: "nežliumbk, tiktai nežliumbk". Kaip gi nežliumbsi, jei skaudu?
Nuo jausmų pabėgti neįmanoma. Tikras palengvėjimas ir atsipalaidavimas ateina tada, kai išmoksti juos pažinti. Aš manau yra neįmanoma supakuoti savo nevaisingumą į lagaminą ir išvažiuojant palikti jįnamie.

"man stogas vaziuoja" Ar bandėte ieškoti specialisto pagalbos? Su psichologo ar psichoterapeuto pagalba iš painiavos išbristi būtų lengviau.

"Bandziau prisisaukt leliuka, tipo jam papasakot, ka veiksim, kai atsiras musu seimoj, kaip ji/ja myluosim ir t.t. Sapnuodavau panasius sapnus". Štai tokie vaizduotės pratimai, sapnų analizė manyčiau yra puikios priemonės. O Jūsų situacijoje ypač, nes nerandama anatominių nepastojimo priežasčių. Tik reikia surasti gerą mokytoją, kuris padėtų šias technikas įvaldyti.

"manau panasiai jausciaus jo vietoj", "manau, jis nenori myletis su manim", "matau, kad jis noretu" Pastebėjau, kad Jūsų galvoje daug frazių "aš galvoju, kad jis galvoja". Čia tik Jūsų fantazijos, realiai Jūs negalite atspėti, ką kitas galvoja, kol to nepaklausiate. Taigi, kada paskutinįkart nuoširdžiai kalbėjotės su vyru?
Spėju, kad į šį mano klausimą mintyse turbūt atsakėte: "man nepavyksta su juo pasikalbėti". Ir aš pasakysiu kodėl. Na Jūs jau pati pasakėt kodėl: "savo spaudimu", "mano zyzimui, mano isteriniams priepuoliams", "daznai stresuojam kai apie ta pati varau". Kitąkart tiesiai ir sakykite vyrui - kaip manai, kodėl mums nepavyksta nuoširdžiai pasikalbėti? Aš jaučiuosi taip ir taip... Kaip šiandien jautiesi tu? Stebėkite savo elgesį, kas suerzina vyrą ir bandykite keistis.

"Bandziau rasyt ir i kitas temas vasara, bet likau nesuprasta", "Nedristu jau su niekuo apie tai kalbetis, nes visiems jau bloga nuo mano tu kalbu". Čia vėl tik krūva Jūsų fantazijų... Ar kas nors iš kitų temų Jums taip tiesiai ir pasakė - aš Tavęs nesuprantu? Man bloga nuo Tavo kalbų? Abejoju. Na pavyzdžiui man tai tikrai nebloga. Perskaičiau Jūsų pasakojimą kokius 20 kartų bandydama Jus geriau suprasti, ir man nebloga. Ir jeigu šaus dar kokia nauja mintis, dar perskaitysiu kelis kartus.

Manau, kad kalbėjimas, galvojimas apie savo bėdas, jau yra pradžia, gera pradžia. Turbūt tupi dabar Jūsų vaikelis kažkur ant šakos ir galvoja - oj, mamyt, ateičiau aš pas Tave, labai norėčiau ateiti, bet tu tokia susipainiojusi. Man truputį baisu. Gal palauksiu, kol tu nurimsi 4u.gif

Sėkmės smile.gif

P.S. Naktimis reikia miegoti

P.S.S. Arba mylėtis ( ne žinutes supermamoje rašyti ax.gif )
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo tokia profesija: 11 kovo 2010 - 17:07
#122
QUOTE(RVB @ 2010 03 11, 03:29)
Labas vakaras,

pries pusmeti ieskojau kazko panasaus i sia tema, bet neaptikau. Vengiau nuo to laiko temu apie nestumus, kaip susilaukti vaiko. Lioviausi narsyti po neta apie nepastojimo priezastis, daznai varsciau gydytojo duris. Laukiausi, turejau persileidimus. Su kiekvienu zinojimu, kad vel kazkas beldziasi po sirdele, blizgejo musu su mb akys, bet su laiku, su kiekvienu zinojimu atsirado ir baime mumyse, kad vel gali nepavykti. Niekad negalvojau, kad tai sunkus ir psichologinis darbas, isbandymas seimai, nes esu saviskiui savo spaudimu ir naujais "atradimais", o dar galima griebtis isdurinus galva, kol jis liovesi myletis, gal is protesto mano zyzimui, mano isteriniams priepuoliams, kad vel nesigavo ar pan. Nera taip, kad mes visiskai nesimylim, matau, kad jis noretu, bet tuo paciu ji lyg kazkas sulaikytu, o ir man kaskart, jums pazistamos mintys sukasi galvoje. Apie atsipalaidavima, TA tikra atsipalaidavima nera kalbos. Spejau savo vyrui ant tiek igristi spaudimais ir zyzimu, kad jis nusiteikes jokiu vaiku neturet. Bandau save uzimti visaip, kaip galiu. Tam laikui, kol esu uzimta, padeda. Gydytojas nieko negali nustatyt anatomiskai, kas pastojimui kelia apstotu, o ir is mano savijautos spejo spresti, kad man jau stogas vaziuoja, tad irgi patare atsipalaiduoti, negalvoti apie tai, nes kitaip nepastosiu. Taigi, gaunasi, kad nuo vieno streso pereini i kita stresa - ieskai budu, kaip atsipalaiduot ir uzsimirst. Tai kaip uzburtas ratas! Is tevu, aplinkiniu irgi vyksta spaudimas, tipo, vaikeli, pagalvok, laikas bega, tu jau nebe jauna ir tai sukelia papildoma stresa. Su mb paskutiniu laiku daznai stresuojam namie, ypac, kai ta tema palieciu ir vel apie ta pati varau. Manau, jis nenori myletis su manim dar ir todel, kad jauciasi man tik TAM reikalingas.
Bandziau rasyt ir i kitas temas vasara, bet likau nesuprasta, nes mano atvejis ne visai "atitiko" kitu atvejus. Nedristu jau su niekuo apie tai kalbetis, nes visiems jau bloga nuo mano tu kalbu (ka kalbet apie mb), girdziu is ju, jei jau taip yra, tai skirkis su juo. Bet tai ar tame esme - skirtis, jei man stogas vaziuoja?
Bandziau ir kai kuriu siulytais metodais prisisaukt leliuka, tipo jam papasakot, ka veiksim, kai atsiras musu seimoj, kaip ji/ja myluosim ir t.t. Sapnuodavau panasius sapnus, kaip ir kitos ir sapnuodama zinodavau realybes pabaiga...

Siuo metu bandau atstatyt paslijusius mudvieju santykius, nes buvom atostogose ir nepatingejau iki ten nusitempti TOS temos, taigi, per atostogas, tiksliau po ju paastrejo situacija vel.
Nezinau, ar kam nors panasi situacija seimoj yra, ar tik man vienai, kai vyras panasiai elgiasi. Nesmerkiu jo, manau panasiai jausciaus jo vietoj, jei manyje atsirastu tas jausmas buti kazkam panaudojamu.

Labanakt...

Žinok aš visai tave suprantu,kaip yra sunku ir reikia turėti jėgų su vyru kuo mažiau kalbėti,nes jie visdėlto kitokie,aišku tai ne jų kaltė kad jie taip sutverti,mūsų mintys laisva minute apie tai ir sukasi ,ojei ilgesnį laika rodos nemąstai tai sapnas duoda žinia ,pabundi su skaudama širdimi.Vyrai gali apie tai nemąstyti,nes tai ne jų prigimčiai,juk yra vyrų ,kad ir turėdami vaikus,išsiskyre,jie visiškai juos pamiršta,o moterys kad ir pragėrusios vaikus vistiek apie juos mąsto,nors nesugeba jais rūpintis,su vyru ,bent aš taip galvoju ,kalbėti tik kaip reikia kokia procedūra atlikti,o dažnai jie šito nepakelia,tai yra jų silpnoji vieta,jiems per sunku.O artimiems ir tolimesniems kurie turi drąsos apie tai užklausti ar pasakyti kad reikia vaikų ,bent aš pasakau ,kad gandras kažkodėl mūsų namus aplenkia,matyt kai nutars kad mes to verti tai ir nutūps, ir man kažkodėl lengviau negu išgalvoti kokias istorijas.Tėvai žino ir padeda morališkai,supranta,nekalba ko nereikia,mamai viena pažystama sako pasigyrė ,aš jau močiutė oko tavieji snaudžia ,mama atsakė ,kad jie nenori mane sendint ir močiute padaryt biggrin.gif ir užsičiaupė daugiau neklausinėja.Man atrodo geriau turėti artima žmogų kuris tave supranta ir jam nesunku apie tai gana dažnai pasikalbėti,nes juk mums dažnai norisi šito,o vyra palikti tolėliau,kai reikia rimta problema spresti ,turiu galvoje medikus ir procedūras.Linkiu stiprybės,nors mes juk ir taip stiprios, reiktų vyriškiams tiek iškentėti ir fiziškai ir morališkai doh.gif Laikykimės čia tau 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#123
Oj, aš nesutinku, kad su vyrais reikia tik apie procedūras kalbėtis 4u.gif Manau tikri partneriai kalbasi apie viską. O kad vyrai kitokie, tas tiesa. Moterys gali valandų valandas linksmai tauškėti, tuo tarpu vyrams tai atrodo niekai. Kad moteriai palengvėtų, jai reikia kalbėti, kalbėti, kalbėti, o vyras pasakė, ir baigta. Daugkartinį kalbėjimą jie vadina zyzimu. Todėl kalbėtis būtina, tik svarbiausia - kaip, kiek ir su kuo.

rugegele1, šaunu, kad tėvai jus palaiko, nekamantinėja ir nespaudžia, ir kad jūsų advokatais prieš kitus pabūna.
Atsakyti
#124
Tokia profesija, rugegele1, aciu jums uz atsiliepimus, net sirdis suvirpejo, nes, manau, sunku surasti sunkiu laiku, kas tave palaiko

Kitose temose, kur bandziau prisiglaust, buvo mazdaug toks atsakymas is kai kuriu uzsipuolusiu: "Tu dar tiek nesi iskentejus ir perejus, kaip cia kai kurios, liaukis tyciotis is ju skausmo" ir pan. O kas ta skausma pamatuos, kuriai labiau skauda? Vien del to, kad nesu dirbtiniu apvaisinimu darius ar trecdaly/pusiaukely nestumo praradus vaikelio, tai vadinasi man maziau skauda? Savo (musu) leliaus ne maziau laukiu ir myliu, nei kitos. Kiekvienai norinciai tapti mama sunku prarasti kudiki, nesvarbu kurioj stadijoj.

Kalbejausi (zyziau) vyrui daznai, kartais tik uzsimindavau ir tai ji po tam tikro laiko pradejo erzint. ka jis masto, galiu dabar tik nuspeti, nes jis tyli, kad vel neisisiaustu audra namie vien del tos amzinos temos. JIs vengia bet kokiu diskusiju, nes kiekviena ju baigiasi TA tema. Nusprendziau nutilti, neminet sios temos, bandyt savyje nurimti, nes niekuo nei sau, nei jam nepadesiu, jei toliau pyksiu ant visko ir visu, kad ne taip gaunasi, kaip norisi. Man siuo metu norisi nurimti, atrasti ta vidine ramybe, laime savyje, su vyru... Pavargau nuo itampos namie.
Pas psichologa nueit reikia laukti labai daug menesiu, kol gauni termina konsultacijai, o po konsultacijos vel didelis tarpas, nes jie perkrauti (gyvenu uzsieny). Vienu metu, kai buvo visai blogai, bandziau iesktis psichologo/nervologo pagalbos, apsiskambinau, kur galejau, bet visur eiles, eiles. Tai praejo ir noras tai konsultacijai.
Taigi, ieskau budu, kaip save paciai apraminti. Imuosi rankdarbiu (su uzsidegimu mezgu ir mane tai ramina), kai atsils, nutariau vel begioti, kad po truputi issvaistyt ta manyje susikaupusia neigiama energija ir liautis saves gailetis (nes buna dienu, kai save paglostau)
Aciu jums dar karta uz atsiliepimus.
Atsakyti
#125
Jums ačiū, kad pasidalinot savo istorija. Manau ne vienai iš mergaičių Jūsų pasakojimas sukėlė vienokių ar kitokių minčių.

Sprendžiant iš to, ką rašote, manau šiuo metu didžiausias jūsų rūpestis - painūs santykiai su partneriu. Ir manau, kad nevaisingumas yra tik kabliukas, yra daugiau kažkokių dalykėlių. Linkiu Jums sėkmingai juos išspręsti ir rasti vidinę ramybę 4u.gif

Atsakyti
#126
Taip ,dauguma moterų kurios šeimoje turi vienokių ar kitokių problemų turėtų viena kita palaikyti,vien tik nesulaukti vaikelio ilgesnį laiko tarpa yra labai sunku ,kada galvoji , lauki ir koks skirtumas kiek kuri ir ko dariusi ,kentėjusi ,juk vien tik psihologiškai jau visos kenčiam ,aišku kada dar ir visos procedūros nepadeda būna kad nusvyra rankos,bet po kiek laiko ,po to vadinamo kritimo vėl kaip katės stojame ant kojų ir tikimės toliau kol metai leidžia tikėtis.Ir vistik manau labai dažnas kalbėjimas su vyru apie ta patį išveda iš kantrybės,tai mano nuomonė ir nesiulau ja pasinaudoti jei taip neatrodo, pamatau kartais kai vyras linksmai stebi kokį vaikutį linksmom akim ,sunku kad jis ne mūsų,bet nieko nesakau nenoriu aitrinti kitam žaizdų,užtenka ir mano skausmo,pasipasakoju mamai ji man daug ka pataria,nors ir man metelių doh.gif bet juk reikia išsikalbėti ,o kas geriau gali suprastį moterį jei ne moteris.Jei jau neturi kam tai nors čia pabendrauji ir tai lengviau ant dūšelis,rašyk kai sunku manau ne viena o dauguma parašys ,pasiguosim viena kitai ,paplepėsim ir gyvenimėlis bus lengvesnis drinks_cheers.gif
Atsakyti
#127
Siuo metu mano didziausias rupestis atstatyt saugius santykius su mb. Taip. Nes esant nesaugiems tarpusavio santykiams sunku sulaukti ar uzauginti atzala, nes nesu is tu moteru, kurios nori netgi su apgaule sulaukti vaikelio, kad tik pasiekt savo, man svarbu, kad ir vaiko tevas turetu dziaugsmo matant savo dali augant, o ne jaustusi apmautas. Tokios apgaules neturi tvirtos ateities, o tik susidaro daugiau rietenu.
As mamai nesipasakoju, nes ji i visa tai visai kitaip ziuri, o be to mes matomes retai, tai jai reikia kuo maziau jaudintis, nes nezinant ir nematant, kaip is tikruju yra, jaudinamasi dar daugiau. Todel ieskau paguodos kitur
Atsakyti
#128
Aš apie psichologines nepastojimo priežastis net nebegalvoju, nes žinau, kad natūraliai nepastosiu.Dabar tik mąstau, kaip netapti pavydžiai ir grubiai tų moterų grupei, kurios pastoja ir išnešioja be problemų... unsure.gif
Atsakyti
#129
Sella, kokia Jūsų diagnozė? Kokias pastojimo galimybes turite, kad ir nenatūralias?

Kūnas ir siela yra vienas vienetas, niekada nebūna vieno be kito, todėl psichologiniai faktoriai svarbūs ne tik pastojant, bet ir išnešiojant, gimdant, maitinant vaiką. Kodėl gi vieniems su ta pačia diagnoze pavyksta dirbtinio apvaisinimo procedūra, o kitiems ne? Sakot, pasisekė? O kas yra sėkmė? Ar tik ne patys tą sėkmę ir kuriame?

O dėl pavydo, žinoma, kad Jūs jį jausite, niekur nuo jo nepabėgsit...
Atsakyti
#130
Skaitau ir galvoju ,gal kartais mane ne taip supratai ,kad rašai apie kažkokia apgaule,arba aš čia kažka supratau ne taip ,jeigu prieš vyra imtis kokių apgaulių tai kokių? doh.gif Aš rodos aiškiai rasiau,kad mano manymu vyrai nemėgsta kada ištisai kalbi jam vis apie ta patį kas yra paciai labai aktualu,reikia pakalbėti ,kad jis nebūtų atstumtas tam reikale ,bet iš tavo pasisakymo supratau kad niekaip neina tau atsipalaiduoti ir nors kažkuriam laikui pailsėti nuo tų pastovių minčių.aišku ,kad pirmiausia su vyru turi buti geri ir net puikūs santykiai kad galėtum kalbėti apie atžala,bet reiktų išlaukti iš jo pradedama pasikalbėjima o ne visada pradėti kalbėti pačiai.Juk vyrai taip pat nori vaikučio kaip ir mes tik jie nori ir jiems gana nemažo demesio ,aišku kad ir mums to demesio reikia kaip ir visiems žmogiukams. O dėl tėvų gal man pasisekė jie labai mus palaiko ,viska puikiai supranta ,kai tėtis buvo nevedes dar jam daktarai buvo sake kad jis gali neturėti vaikų,kaip apsivedė ir po metų sužinojo kad mama laukesi tai verkė is laimes ir mamai sake, kad ji nieko nedirbtų namuose tik kad laimingai sulauktų kūdikėlio,nors mamai tai papasakojo tik po gimdymo,vėliau gimė ir brolis tėtė buvo pats laimingiausias žmogus,tėvai jau kartu 36m. ir jie abu labai mane palaiko, pergyvena ypač tėtis dėl tų procedurų, kad sako kas neatsitiktų su sveikata, pav. mes po punkcijos gryžom abu pas tėvus ir visi keturi aptariam kas kaip ir jei nepasiseks ka toliau darysim ,po nesėkmių vėl mus ramina ir padeda kiek gali ir sako tik sakykit kuo padėt.Linkiu kad jūsų su vyru būtų puikūs santykiai nors kitaip ir buti negali,susiimk ir daugiau jam demesio,meilės šypsenos ir viskas bus gerai
thumbup.gif
Atsakyti
#131
QUOTE(rugegele1 @ 2010 03 11, 23:46)
kada dar ir visos procedūros nepadeda būna kad nusvyra rankos

Man įstrigo vienos amerikietės psichoterapeutės, sėkmingai gydančios nevaisingas poras, mintis. Aš nepažodžiui pasakysiu, bet mintis tokia. Kiek procedūrų turi atlikti nevaisingos poros: bazinės kūno temperatūros matavimas, ovuliacijos stebėjimas, ovuliacijos stimuliacija, hormonų tyrimai, skydliaukės tyrimai, spermos tyrimai, hormonų ir kitų preparatų vartojimas, laparoskopija, histeroskopija, gimdos nuotraukos, jau nekalbu apie standartines ginekologo apžiūras, daugybę nesėkmingų IUI, IVF... Dar nepavargote? O kiek dėmesio per tą laiką skyrėte emocinei savo savijautai?
Sakykit, jeigu durys užrakintos, kiek kartų bandote jas atidaryti? Klibinate, klibinate, klibinate. Gal tiesiog paimkit raktą ir atrakinkite?

QUOTE(RVB @ 2010 03 12, 00:06)
As mamai nesipasakoju, nes ji i visa tai visai kitaip ziuri. Todel ieskau paguodos kitur

Tikiuosi, kad turite kitą artimą žmogų, su kuriuo galit nevaržoma kalbėtis.
Atsakyti
#132
QUOTE(rugegele1 @ 2010 03 12, 03:02)
Skaitau ir galvoju ,gal kartais mane ne taip supratai ,kad rašai apie kažkokia apgaule,arba aš čia kažka supratau ne taip ,jeigu prieš vyra imtis kokių apgaulių tai kokių? doh.gif Aš rodos aiškiai rasiau,kad mano manymu vyrai nemėgsta kada ištisai kalbi jam vis apie ta patį kas yra paciai labai aktualu,reikia pakalbėti ,kad jis nebūtų atstumtas tam reikale ,bet iš tavo pasisakymo supratau kad niekaip neina tau atsipalaiduoti ir nors kažkuriam laikui pailsėti nuo tų pastovių minčių.

Ne, tai nebuvo skirta grynai tau, paprasciausiai issipleciau ir i ta puse ir subuntavojau tave. kazkaip berasant mintys liejosi ir nesusimasciau, kad nukrypau nuo temos ax.gif
Sella, pavydas baisus dalykas, kuris mane irgi buvo palietes, kol nesuvokiau to samoningai ir neissigandau. Dabar stengiuosi visuomet nuosirdziai apie visus, apie nestukes ypac, nuosirdziai tik teigiamai pagalvot ir palinket jiems tik gero ir sveikatos, nes niekad negaliu zinot, kas po tuo nestumu slypi. galbut ji irgi panasiai lauke, dvejojo, pergyveno, kaip ir as dabar ir sulauke savo stebuklo. Pries issiverziant pavydo mintims pagalvoju, kad galbut sis zmogus savo tikslo irgi ilgai ir atkakliai sieke, tad palinkiu tolimesnes ji lydincios sekmes. Pabandyk ir tu,nors ir tikrai sunku, bet pabandyk mirksiukas.gif

Labanakt!
Atsakyti