Krika, suprantu tave, atsilaikyt prieš MB sunku....
mes jau greit metai, kaip mano MB sako be "normalių vaistų". Šis ruduo mums jau daug lengvesnis nei praeitas. Sakau gal jau organizmai apsivalė
musų tėvelis taip pat primygtinai liepdavo pirkt vaistus kuriuos gydytoja išrašo ir duot vaikams, atstovėjau ir prieš jį ir prieš mamą ir prieš sesę
visi pirštais sukinėjo prie smilkinio....bet....atopinio dermatito mažoji nebeturi, iki to kamavusios baisiausios ir tirščiausios slogos kurios tesdavos min 3 sav, dabar praeina per 1 sav., nors jau beveik buvau pasiryžusi adenoidų operacijai
dičkės kakodavo kas penktą parą ir į toletą ėjom su klykimais ir verkimais, bijojo kakot - šiandien mes kakojam kas antrą dieną, nubėgam, pakakojam, o po to su džiaugsmu pranešam ką padarėm. šiandiena man šviesenė dėka homeopatijos
šiandien mano MB jau pritaria homeopatiniam gydymui, ir pats patvirtina faktą, kad kakojimai tikrai pasitaisė tik žirniukų pagalba.
kai susibardavom dėl "normalių vaistų", tai sakydavau: sėdi namie su sergančiu vaiku o aš į darbą, ir gydai kaip nori, aš nesikišu (aišku kiekvienakart pridurdavau antibų žalą, imuniteto silpnėjimą ir t.t.
). o kiek buvo ramių diskusinių pokalbių apie cheminius ir žirnius
kaip Misius sake : "bent jau žinai, kad nekenki"....
ką pastebėjau gydymo eigoje: dičkė prieš gydymą graužė nagus, po to pradėjo po truputi mikčioti, bet nustojo graužti nagus. mikčiojimas lyg ir mažėja, bet dabar pradėjo verkt darželyje - nes nenori miego. taip pat verkdavo kaip pradėjom lankyt darželį. čia tokie pasikeitimai metų eigoje.....tikiuos kad tai geras ženklas
stiprybės tau Krika ir visoms kitoms mažų ligoniukų mamoms...
skaitau forumą kiekvieną dieną, rašau čia retai, bet kai parašau tai romaną