6 metai.... širdies ledas po truputėli tirpsta...
Jenifer, skaitau tavo 6 metu senumo istorija ir zliumbiu.
Is visos sirdies linkiu, kad kuo greiciau issipildytu tavo svajone. Atleisk, kad pasnipinejau ir pamaciau, kad lankaisi planuojanciu forume. Linkiu kuo greiciau susilaukti kito kudikelio.
Atleisk, kad as cia taip paprastai, buitiskai, kazkaip nesiraso man dabar, bet labai noriu palinketi kuo greiciau sulaukti savo stebukliuko.
Is visos sirdies linkiu, kad kuo greiciau issipildytu tavo svajone. Atleisk, kad pasnipinejau ir pamaciau, kad lankaisi planuojanciu forume. Linkiu kuo greiciau susilaukti kito kudikelio.
Atleisk, kad as cia taip paprastai, buitiskai, kazkaip nesiraso man dabar, bet labai noriu palinketi kuo greiciau sulaukti savo stebukliuko.
Prisimenu ir aš Karolytę - prisimenu kaip lankiau jus Santariškėse, kokios abi buvote šaunios ir stiprios... prisimenu ir netikėtą, iš kojų verčiančią žinią...
Labai džiaugiuosi, kad kabiniesi į gyvenimą, kad atsigauni, kad planuoji
Labai džiaugiuosi, kad kabiniesi į gyvenimą, kad atsigauni, kad planuoji
Neimanoma neverkti,nera zodziu,tik gumulas gerkleje,nuostabi mazute,tavo Karolyte,dideliausios tau sekmes,is visos sirdies,is visos sirdies....
perskaiciau ir as Jusu istorija , ir taip liudna kad gyvenime taip buna...
Matau , kad laukiate kito stebuklelio . Linkiu , kad antras vaikelis atnestu dziaugsma ir ramybe i Jusu seima
žjaučiu dėl netekties...
Ir labai labai sveikinu su dukrytės gimimu,sesutė tegu būna jos angeliukas
Skanaus pienelio ir sveikatėlės
Ir labai labai sveikinu su dukrytės gimimu,sesutė tegu būna jos angeliukas
Skanaus pienelio ir sveikatėlės
Naktinėju ir perskaičiau visą temą nuo pradžios iki galo. Ieškau atsakymų į mane kamuojamus klausimus, o gal ir paskatinimo.. Skauda labai širdį, kad taip atsitiko. Bet tai gyvenimas. Deja, mes nesame čia apsaugoti nuo nelaimių ir skausmo. Pamenu, kaip mano dukrytė kelių dienų būdama užspringo ar tai seilytėm, ar gleivėm vidury nakties. Ligoninėje dar gulėjome. Aš po CP kelios dienos, viskas skauda. Paprastai kelias minutes iš lovos keldavausi, kad ir kokios mandros, su liftu. Tą kartą nepajaučiau, kaip išskridau iš lovos su vaiku rankose ir pagalbos mygtuką nuspaudžiau, pati link durų bėgdama su mėlstančiu kūdikiu ant rankų. Dar ir nugarytę tuo pačiu stuksenau. Pasirodo, padėjo tas mano stuksenimas. Bet jau nuo to laiko kiekvieną dukrytės atokvėpį sekiau, ir iki pat dabar. O jai jau 1,3 m.
Noriu palinkėti Dievo paguodos jums ir jūsų šeimai, matau, kad Atėnytė jūsų šeimoje apsigyveno. Tegul būna ji jūsų paguoda ir džiaugsmas. Būkite palaiminti.
Noriu palinkėti Dievo paguodos jums ir jūsų šeimai, matau, kad Atėnytė jūsų šeimoje apsigyveno. Tegul būna ji jūsų paguoda ir džiaugsmas. Būkite palaiminti.
AČIŪ, kad po tiek laiko dar yra parašančių tokius gražius žodžius, kurie priverčia susimąstyti bei atsigręžti atgal ir tuos sunkumus, kurie atrodo tokie dideli, paversti visišku nieku prieš tai, ką turiu... AČIŪ JUMS....
Sveiki, Jennifer, puikiai pamenu tavo istoriją, tik nickas mano kitas tada buvo. Džiaugiuosi, kad turi kitą vaikutį, tikiuosi dabar jautiesi kur kas geriau. Neįsivaizduoju kaip ištverti vaiko netekties skausmą, galbūt laikas ir tikrai gydo, bent jau kažkiek. Bet kokiu atveju linkiu judviem kuo didžiausios sėkmės ir daug daug džiaugsmo, kurio tu jau tikrai labai nusipelnei