ilgą laiką nėjau į šį skyrelį, nežinau kodėl, bet šiandiento panorėjau ir štai aš čia. Labai nustebino, kad vis dar kažkas parašo, paguodžia, pasidalina mintimis ir skausmu. Dideliausias jums dėkui
Ačiū mergaitės
ilgą laiką nėjau į šį skyrelį, nežinau kodėl, bet šiandiento panorėjau ir štai aš čia. Labai nustebino, kad vis dar kažkas parašo, paguodžia, pasidalina mintimis ir skausmu. Dideliausias jums dėkui
ilgą laiką nėjau į šį skyrelį, nežinau kodėl, bet šiandiento panorėjau ir štai aš čia. Labai nustebino, kad vis dar kažkas parašo, paguodžia, pasidalina mintimis ir skausmu. Dideliausias jums dėkui
QUOTE(zuza @ 2005 10 19, 18:12)
Jenifer, laikykitės, nėra žodžių galinčių paguosti jus tokį sunkų metą.
Įsivaizduoti bandau, kokia begalinė neviltis, bejėgiškumas, juoduma ir tuštuma jus slegia dabar.
Mane sukrėtė tavo laiškas, nes ir mano vaikelis, neturėdamas dviejų metukų susirgo sepsiniu šoku. Gydytojai tedavė vos 2-3 procentus, kad gyvens. Prisimenu, kokia bejėgė ir sugniuždyta buvau ir negalėjau nieko padėti savo mažuliui, už kurį nedvejodama gyvybę būčiau atidavusi, bet jos nereikėjo... Tai atrodė baisu, neteisinga, absurdiška, iš po kojų išslydo visas gyvenimo pagrindas, iki tol mūsų kurta laimė. ..
Tiesa, mums įvyko stebuklas. Vaikelis išgyveno, bet jam dėl ilgalaikių kraujotakos sutrikimų galūnese amputavo abi kojeles ir visus rankų pirštus - tokią kainą jis sumokėjo už gyvybę. Tuomet man atrodė, kad pasaulis yra pragaras, kad niekada nebegalėsiu džiaugtis gyvenimu.
Bet tikrai žinok, kad begalinį nepakeliamą dabarties skausmą sumažins laikas, nors dabar gal tau sunku tuo patikėti. Tiesa, tas skausmas niekada visiškai neišnyks, visada bus šalia, tik išmoksi su juo gyventi toliau. Gyvenimas tęsiasi, ir, patikėk, jis dar atneš jūsų šeimai daug gražių akimirkų. Laikykis, stiprybės tau, kantrybės ir VILTIES. Žinok, kad tavo mažulei dabar lengva ir gera danguje. Rašyk, jei galiu kuo padėti.
Įsivaizduoti bandau, kokia begalinė neviltis, bejėgiškumas, juoduma ir tuštuma jus slegia dabar.
Mane sukrėtė tavo laiškas, nes ir mano vaikelis, neturėdamas dviejų metukų susirgo sepsiniu šoku. Gydytojai tedavė vos 2-3 procentus, kad gyvens. Prisimenu, kokia bejėgė ir sugniuždyta buvau ir negalėjau nieko padėti savo mažuliui, už kurį nedvejodama gyvybę būčiau atidavusi, bet jos nereikėjo... Tai atrodė baisu, neteisinga, absurdiška, iš po kojų išslydo visas gyvenimo pagrindas, iki tol mūsų kurta laimė. ..
Tiesa, mums įvyko stebuklas. Vaikelis išgyveno, bet jam dėl ilgalaikių kraujotakos sutrikimų galūnese amputavo abi kojeles ir visus rankų pirštus - tokią kainą jis sumokėjo už gyvybę. Tuomet man atrodė, kad pasaulis yra pragaras, kad niekada nebegalėsiu džiaugtis gyvenimu.
Bet tikrai žinok, kad begalinį nepakeliamą dabarties skausmą sumažins laikas, nors dabar gal tau sunku tuo patikėti. Tiesa, tas skausmas niekada visiškai neišnyks, visada bus šalia, tik išmoksi su juo gyventi toliau. Gyvenimas tęsiasi, ir, patikėk, jis dar atneš jūsų šeimai daug gražių akimirkų. Laikykis, stiprybės tau, kantrybės ir VILTIES. Žinok, kad tavo mažulei dabar lengva ir gera danguje. Rašyk, jei galiu kuo padėti.
Didziausios stiprybes ir sveikatytes Jums ir suneliui
Papildyta:
Jeniffer, nuosirdziausia uzuojauta jusu seimai
Koks skausmas 
Te saugo Dievulis jus, stiprybes, sveikatytes jum
Jenifer,as nezinojau...netycia uzklydau cia.
is isores atrodai linksma,stipri , nieks nemato,koks skausmas sirdy...
stiprybes tau ir tavo seimai.
is isores atrodai linksma,stipri , nieks nemato,koks skausmas sirdy...
stiprybes tau ir tavo seimai.
Jennifer, nuosirdziai uzjauciu del jusu netekties 
stiprybes jum
stiprybes jum
Jennifer,stiprybes jums.
Girene, vitaliuks23, -Austreja-, pukuotukassss, dėkoju .....
Girene, eina laikas, šiek tiek apsigydo žaizdos, reikia gyventi, daryti kažką, kurti, gi kitaip ir išprotėti galima. Gyvas į žemę nesulysi....
Girene, eina laikas, šiek tiek apsigydo žaizdos, reikia gyventi, daryti kažką, kurti, gi kitaip ir išprotėti galima. Gyvas į žemę nesulysi....
Perskaičiau viską nuo pradžios..Tikiu..labai tikiu, kad Jennifer laikosi stipriai..
QUOTE(siroma @ 2010 03 28, 12:47)
Perskaičiau viską nuo pradžios..Tikiu..labai tikiu, kad Jennifer laikosi stipriai..
Dėkoju siroma, taip, aš laikausi puikiai, kaip tai galima, JI gyvena mano širdyje ir gražiuose prisiminimuose, o mes toliau kuriame savo gyvenimą ir kaip galėdami geriau ir gražiau.
Džiaugiuosi, kad temelė eina į pabaigą, nors pasimelsti niekada nėra nei per vėlu, nei per anksti....
QUOTE(Jennifer @ 2005 10 16, 16:04)
Mano angelas, mano gyvenimas-reanimacijoje. Infekcija, bakterija neaišku kur, gal pačioje sunkiai sergančioje širdutėje.
Miega, nes leidžiami vaistai, perpiltas kraujas, prijungtas dirbtinis kvėpavimas. Vilties daktarai nesuteikia visiškai, bet mumyse ji mirs paskutinė.
Manau supranta mane daug čia besilankančių mamų, to skausmo neįmanoma apsakyti, nieko nenoriu, tik mirti....
Bet męs visi meldžiamės ir laukiame stebuklo. Prašau ir jūsų, kas skaitysite, kas galėsite, pasimelskite, paprašykite DIEVO stebuklo.... Kad neatimtų iš mūsų Karolinos.
Miega, nes leidžiami vaistai, perpiltas kraujas, prijungtas dirbtinis kvėpavimas. Vilties daktarai nesuteikia visiškai, bet mumyse ji mirs paskutinė.
Manau supranta mane daug čia besilankančių mamų, to skausmo neįmanoma apsakyti, nieko nenoriu, tik mirti....
Bet męs visi meldžiamės ir laukiame stebuklo. Prašau ir jūsų, kas skaitysite, kas galėsite, pasimelskite, paprašykite DIEVO stebuklo.... Kad neatimtų iš mūsų Karolinos.
verkiu,laikykis,aspasimelsiu uz jus,stiprybes
