QUOTE(@Rasa@ @ 2006 05 05, 09:15)
Žinot, aš irgi, visada glostydama savo pilvuką kalbėdavau su savo mažyliu ir lyg jausdama sakydavau: "Mums viskas bus gerai, mano angelėlis bus didelis ir sveikas", tačiau 8-am nėštumo mėnesyje sužinojau, kad mano lelius greičiausiai turi vieną sudėtingiausių širdies ydų. Kokią savaitę,maniau išprotėsiu, verkiau be perstojo, nes jau tada man buvo paaiškinta kokia rimta tai liga ir, kad tik vienas vaikelis Lietuvoje tėra išgyvenęs su tokia liga, tačiau tai nebuvo 100%patvirtinta, bet šiaip ne taip įstengiau šiek tiek nurimti ir dar dažniau ir stipriau pradėjau kartoti sau ir jam, kad viskas bus gerai, o ši diagnozė eilinė medikų klaida, bet deje, šį kart jie nesuklydo......
Atleisk kad klausiu, bety kokia buvo tavo angelėlio yda?
Mano mažutei tai stambiųjų kraujagyslių transpozicija, skilvelių pertvaros defektas, prieširdžių pertvaros defektas, plaučių arterijos stenozė, nesandarus mitralinis vožtuvas....
Aš iš pradžių kaltinau gydytojus, kad tiek daug kartų ir pas keletą specialistų dariausi echoskopiją ir nei vienas nepamatė tokios didelės ydos, visi kaip susitarę sakė, kad viskas idealu, kaip pagal vadovėlį, bet dabar galvoju, kad gal ir gerai kad nepamatė, juk vis tiek nieko nebūčiau ir negalėčiau pakeisti, tik dar labai ubūčiau nervavusis....
Jinai visada bus su jumis ir gyvens jusu sirdyse, jusu prisiminimuose... Jusu mazas angeliukas visada ziures i jus is dangaus... Stiprybes jusu seimai! Laikykites 
(duok Dieve jam sveikatytės, jei mums pagailėjai, jam duok už du 
)...
