Sunku sunku, nes nėra ir nebus dienos, kad apie tai nepagalvotum. Kartais apima toks beviltiškas jausmas, kad nežinai nei kur dėtis nei ką daryti. Taip norėtųsi atsukti laiką atgal, rodos, kažką kitaip darytum, kažką pakeistum...net nežinau. O gyventi toliau tai reikia, negali kažkur nuo viso to pabėgti...
Taip, beprotiškai sunku, šyla oras, visos mamos su savo mažyliais vis dažniau vaikštosi lauke, o aš tik prisimenu kaip svjojau prie jų prisijungti...
Ir šiaip, mano bendradarbė turi anūkėlį, kuriam tuoj bus metai, ji vis džiaugiasi kaip mažylis išmoksta ką naujo, tai užsilipa kur, tai išmoko maivytis ir t.t., o aš tik sėdžiu, klausau ir galvoju, kad mano angelėlis jau irgi daug ką mokėtų, kiek dantukų tūrėtų ir pan.Mums jau ir dešimtas mėnuo eitų... Ir vis tas nelemtas klausymas KODĖL KODĖL KODĖL...
Ir šiaip, mano bendradarbė turi anūkėlį, kuriam tuoj bus metai, ji vis džiaugiasi kaip mažylis išmoksta ką naujo, tai užsilipa kur, tai išmoko maivytis ir t.t., o aš tik sėdžiu, klausau ir galvoju, kad mano angelėlis jau irgi daug ką mokėtų, kiek dantukų tūrėtų ir pan.Mums jau ir dešimtas mėnuo eitų... Ir vis tas nelemtas klausymas KODĖL KODĖL KODĖL...
QUOTE(ruta33 @ 2006 04 04, 21:49)
Sveikutes,esu nauja nare.Dar nedrasiai jauciuosi,jieskojau butent tokios temos,nes zinojau kad as esu ne viena,kuri turi savo angeliuka danguje.Mano angeliukas jau metai ten.Siemet Tomukui butu sukake 14metu.Labai ziaurus gyvenimas,atemes is musu tai kas brangiausia.Uzjauciu visas.Sveika prisijungusi, nors tai sakau, patikėk, visia nedžiaugsmingai, norėčiau kad tokių temų nebūtų ir nei vienai mamai netektų to patirti....
Perskaičius tavo žinutę dar kartą patvirtinau savo mintis, kad vis dėl to laikas negydo, jis nieko nedaro, tai tik žmonių išsigalvojimai ir savęs apgaudinėjimas...
Niekada nebus geriau, niekada nebud tokios dienos kad apie savo brangiuosius ANGELĖLIUS negalvotume ir jų nesiilgėtume.
Vis dėl to aš jaučiu, bent jau dabar man tai atrodo, kad JI man bus pati brangiausia kad ir kiek turėčiau vaikų, nes JI buvo neeilinis vaikas, tobula, išskyrus širdelę, JI buvo pirma ir JOS aš netekau....
Mamytės ,Jūs esate pačios geriausios iš visų mamų.Jūsų angeliukai didžiuojasi jumis,Jūs reikalingos savo esamiems ir būsimiems vaikučiams.Dievas tokius išbandymus siunčia tik labai stipriems žmonėms.
QUOTE(ruta33 @ 2006 04 06, 00:01)
Per tuos metus nebuvo ne vienos dienos, kad negalvociau apie savo angeleli.Melsdavau dievo kad mano angeliukas aplankytu mane sapne, ir pasakytu kaip jam ten sekasi.ir ar aplankydavo???
Mane pradžioje dažnai, dabar labai labai retai, aš taip jos pasiilgau, taip pasiilgau, kad atrodo širdis sprogs iš to skausmo ir ilgesio...
Sveikos. Skaitau ir verkiu. Prieš pusmetį palaidojau dukrytę, kuri gimusi išgyveno tik parą.... nesugebu pradėti gyventi...nematyti laimingų mamų su vežimais, nekišti nemačiom nosies į jų vežimus su mintim o mano būtų jau tokia ar jau didesnė/mažesnė...
Kas gali duot receptą- kaip pradėti gyventi, juk auga vyresnėlis vaikiukas, kuriam manęs reikia....
Kas gali duot receptą- kaip pradėti gyventi, juk auga vyresnėlis vaikiukas, kuriam manęs reikia....
QUOTE(Jennifer @ 2006 04 06, 12:41)
ir ar aplankydavo???
Mane pradžioje dažnai, dabar labai labai retai, aš taip jos pasiilgau, taip pasiilgau, kad atrodo širdis sprogs iš to skausmo ir ilgesio...
Mane pradžioje dažnai, dabar labai labai retai, aš taip jos pasiilgau, taip pasiilgau, kad atrodo širdis sprogs iš to skausmo ir ilgesio...
Perskaiciau Jusu visa istorija nuo iki. Negaliu Taves raminti, ir sakyti tau apie sviesesni ritoju, nes skaitydama niekaip negaliu nusiramint sutvardyti asaru. Perskaiciau tai, kaip romana, ir iki paskutines minutes viliausi rasti ta laiminga pabaiga, to nesibaigiancio sirdies skausmo. Atsirades naujas darbas tavo gyvenime kaip mazas sviesos spindulelis. Perziurejau jusu laimingos seimos foto albuma, ten radau laiminga puikia seima, ir maza angeleli Karolyte. Laidotuviu nuotrauku neziuresiu, ir mano mintyse Karolyte liks linksma gyva mergaiciuke, tik kazkur isejusi, nesugriztamai.
QUOTE(vilda @ 2006 04 06, 15:30)
Sveikos. Skaitau ir verkiu. Prieš pusmetį palaidojau dukrytę, kuri gimusi išgyveno tik parą.... nesugebu pradėti gyventi...nematyti laimingų mamų su vežimais, nekišti nemačiom nosies į jų vežimus su mintim o mano būtų jau tokia ar jau didesnė/mažesnė...
Kas gali duot receptą- kaip pradėti gyventi, juk auga vyresnėlis vaikiukas, kuriam manęs reikia....
Kas gali duot receptą- kaip pradėti gyventi, juk auga vyresnėlis vaikiukas, kuriam manęs reikia....
Deja, nėra recepto, kuris padėtų atsitiesti. Suprantu tą skausmą, kurį patiri matydama kitus vaikučius. Širdis apsipila krauju pagalvojus, kokia ji jau būtų, bet niekada nebus. Tas skausmas ir ilgesys lydės turbūt visą likusį gyvenimą ir teks išmokti gyventi su juo. O dabar atiduok visą savo meilę vyresniajam vaikučiui, jis turėtų būti tavo paguoda.
O gal tikrai reikia naujos temos, kur Angeliukų mamos galėtų pasiguosti ir pakalbėti, nes ši tema priklauso Karolytei, o angelų mamų daugiau yra....
O laidotuvių nuotraukų man nerodo, prašo slaptažodžio ir vardo...
O savo Angeliuko laidotuvių nuotraukų aš net nepasidariau...turiu diskelyje, bet neturiu jėgų išsirinkti darymui...ir aplamai negaliu net žiūrėti, nebent kai būnu viena, paslapčia, nes neverkus tada negaliu....
O laidotuvių nuotraukų man nerodo, prašo slaptažodžio ir vardo...
O savo Angeliuko laidotuvių nuotraukų aš net nepasidariau...turiu diskelyje, bet neturiu jėgų išsirinkti darymui...ir aplamai negaliu net žiūrėti, nebent kai būnu viena, paslapčia, nes neverkus tada negaliu....
