Pasimelskite už Karolytę...

Prasmingi ir tikiu kad tikri tavo žodžiai, bet aš vėl noriu prieštarauti ir gal todėl kad nesuprantu kai ko.
Sakai bendrauji su neįgaliais žmonėmis, mano vyras yra neįgalus nuo gimimo, jo mama begalę ašarų praliejo tai sužinojusi ir dar prieš tiek metų, kodėl jo vaikiukas negalėjo gimti sveikas ir gyventi laimingai, kodėl kada nors negali būti gerai, reikia ištisai kentėti. Mano gyvenimas irgi toli gražu ne rožėmis klotas...
JI buvo mūsų stebuklas, mūsų gyvenimo šviesa ir jį iš mūsų atėmę išplėšė su visomis šaknimis, išrovė....
O myliu ir mylėsiu JĄ amžinai ne todėl kad Ją ir dabar jausčiau, taip, JI visada gyvens mano širdyje, gražiausiuose atsiminimuose, bet todėl kad JI mano dalis, kad Ją turėjau, jaučiau, auginau, džiaugiausi viskuo, ir meilė keitėsi, ji tik stiprėjo... Ji išaugo, tokia ir liko, ir liks...

I visus klausimus cia zemeje niekas nera pajegus iki galo atsakyti, suzinosime ir suprasime galutinai tik tenais. As tuo labiau negaliu i viska atsakyti, bet niekam niekas netrukdo to atsakymo ieskoti visa gyvenima. Kartais gyvenimas sukasi mums nepaaiskinama linkme ir to neisvenksime. turiu tevus kuriais visa gyvenima reikejo ir reikes rupintis, del tam tikru priezasciu, net ir dabar gyvenimas siulo labai daug dalyku kuriu negaliu priimti vien tik del tos priezasties kad esu atsakingas uz juos, kartais pakyldovo akys i dangu klausdamos kodel, bet tik einant laikui ta suvoki. Musu gyvenime maziau turetu buti kaltinimu patiems sau gyvenimui ar Dievui nes taip daznai tik netenkame taip begales jegu kuriu netenkame ir taip daug gyvenime. As megstu daznai sakyti niekada nesijaudink del tu dalyku kuriu negali pakeisti, bet tik kiekviena diena stengtis pamilti tai ka turi. gal but tu turedama ta neigalu zmogu turi daug daugiau negu bet kuris kitas zmogus, juk sis pasaulis kasd keisciausia bet dabar kamuojamas depresijos, nors susisiekimas ir kiti dalykai yra tikrai labai aukstame lygyje, bet gal vertybes netokios. Ar neperdaznai is gyvenimo reikalaujame tobulumo ir estetikos kitu kunuose ju viduje, Jeigu mums viskas gerai sektusi, mes rinktumes viskas kas tobula atmesdami kita kad jis netaip atrodo ar kazko nesupranta, tie atsitikimai kartais atima nuo musu tam tikra pasiputimo dali kad as esu tobulas ir man viskas yra ok. ir nelaime ar negalia atveria kita zvilgsni kuris krypsta i dvasinius dalykus. Mes kancia daznai sujungiame su pyksciu ir kaltinimu nesvarbu kam svarbu kaltinti. Bet viskas parodo kad iprasminime kancios ir mylejime savo kryziaus toks koks jis yra didziausias gyvenimo issukis, tik tada pajusi pacia didziausia meile kuri tik atiduoda bet nelaukia kad jai butu sugrazinta, nes kitu atveju primena gyvenimas maxima as tau duodu tu man duodi. Norisi is gyvenimo to tobulo variklio, bet tame tariamame tobulume zmogus labai nutola nuo jo vidaus. Mano gyvenime irgi nera perdaugiausia tobulu zmoniu, sveiku ir taip toliau bet asniekad nesijauciu vienisu todel kad tie zmones kurie neturi tobulo kuno jie turi tobula meile, kuri ir palaiko pasauli. Kartais gyvenime tik suzeista sirdis gali isgelbeti pasauli nes ji apima labai daug. Ateina labai daug kabutese super zmoniu,: turtingi grazus sveiki viskas kaip per sviesta tik kodel daznai jie nejaucia meiles, tikrumo, jauciasi vienisi ir del to daug geria. Kodel kai ju paklausiu kaip jiems sekasi jie visada atsako gerai, bet vos tik su jais pasikalbi kokia valandele jie pradeda verkti ir gyvent jiems nesinori, oviskas ju pasaulyje tobula ir kancios nera, bet yra uztat dar baisesne kancia, buti tarp zmoniu ir buti vienisam, buti tarp daug sypsenu ir nezinai kuri yra tikra, buti daznai apkabinamam ir nezinai ar kuris nors tave myli. Kancia kartais mumis grazina i meile ir gyvenima, o ne atvirksciai.

Ačiū už tavo nuostabias mintis.
Man asmeniškai kūnas, išorė, nėra svarbu, į negalią visiškai nekreipiu dėmesio, svarbiausia žmogaus vidus ir jausmai. Tik pačiam žmogui iškyla nemažai problemų ir sunkumų dėl negalios, man gaila, na ne gaila, bet sunku dėl to, kad jis pavargsta, išnaudoja daug energijos mums įprastiems dalykams, o aš niekuo negaliu padėti.
Bet nekeisčiau niekada į sveiką ir neaišku kokiu vidumi žmogų į jį, niekada....
Koks nuostabus jis tėvas, koks be proto mylintis, man taip gražu būdavo žiūrėti į juos abu, kai prisimenu, taip širdį suspaudžia...
Aš pati turėjau baisų tėvą, tikrą liuciferį, jis sugadino mano vaikystę, mamos gyvenimą, sužalojo visom prasmėm. Ir net neįsivaizdavau, kad tėvas gali šitaip mylėti savo vaiką, nes niekada to nebuvau mačiusi, man tai buvo tikras stebuklas, o dar vykstantis mano šeimoje.
Mes buvome laimingi visi kartu....

Jenifer , šaunu , kad jūsų su vyru santykiai geri . Ateis kadanors juk kitas vaikiukas į jūsų šeima . Ir Karoliukas saugos jus iš dangaus . .

Skaiciau ir verkiau... Stiprybes jusu seimai.

Labai tikiu, kad JI pas mus sugrįš...
Papildyta:

Labai tikiu, kad JI pas mus sugrįš...
O dabar savo meilę atiduodu nuostabiai mergytei Miglytei.

Jenifer apsilankyk CIA
Papildyta:
grazi dainele

Apgailestauju!

O dabar savo meilę atiduodu nuostabiai mergytei Miglytei.
[/quote]
Sveikutė, labai džiugu, kad radai būda realizuoti savo meilę ir rūpestį.Tikiu,kad ta mergytė bus labai laiminga prižiūrima tokios auklytės kaip tu.

Jenifer, labai smagu girdeti, kad priziuri nuostabia mergyte, tau turbut jinai padeda iveikti visas blogas mintis.Kokio amziaus ta mergyte?

siunciu Jums tik sviesiausias ir silciausias savo mintis, kurios "kelia i virsu" ir suteikia sparnus - tikejima ir vilti...

[quote=naaringiux,2006 03 05, 16:25]Jenifer apsilankyk CIA
Papildyta:
grazi dainele 
[/quote]
dėkui, labai gražu
Papildyta:
[quote=@Rasa@,2006 03 06, 09:40]
O dabar savo meilę atiduodu nuostabiai mergytei Miglytei.
[/quote]
Sveikutė, labai džiugu, kad radai būda realizuoti savo meilę ir rūpestį.Tikiu,kad ta mergytė bus labai laiminga prižiūrima tokios auklytės kaip tu.
[/quote]

nežinau kaip jai bus, ji juk mažytė, bet jaučia meilę kurią jai jaučiu aš. Ji man savo buvimu padeda labai
Papildyta:


jai metukai suėjo 02.16.
Papildyta:

labai ačiū, bet jei nesunku gal prisistatytum?