Įkraunama...
Įkraunama...

Pasimelskite už Karolytę...

labas, jenifer. Suprantu, kad tau nuo to ne lengviau, kad mes cia verkiam skaitydamos, bet paskaicius tokiu istoriju pradedi labiau vertinti gyvenima, myleti artimuosius. Nuosirdziai tikiu, kad dar busi laiminga. Palaikymai Tau ir tavo vyrui.
Nuotraukeles maciau, tik nejo atidaryt laidotuviu, gal sakau ir gerai, nes ziauriai zliumbiau ziuredama i tavo mergyte, kas butu jei laidotuviu ziureciau. Nepyk, nes man atrodo, kad kazka ten turbut prispaudinejau, kad rodo nauja albuma, tik jis tuscias.
ir kaip tau su darbeliu?
sekmes.
Atsakyti
Jenifer,kur dingai, mums taves truksta cia.
Atsakyti
Perskaičiau tavo laiškelį rubrikoje dėl auklės darbo. Niekada neužsukdavau į forumą svetimo skausmo nebūna, bet dabar užsukau, perskaičiau viską, ir negaliu sustot, ašaros pačios upeliais liejasi. Kaip žiauru, kaip neteisinga, manau nėra didesnio skausmo kaip laidoti savo vaiką ir dar tokį mažulytį. Stiprybės tau, tavo tokios iš širdies plaukiančios eilės... Pati ilgai negalėjau sulaukti antro vaikiuko, o kai pagaliau pastojau, įvyko persileidimas. Verkiau kruvinom ašarom, galiu tik įsivaizduot kaip yra skaudu laidot savo kūdiki, jau išbučiuotą, išmyluotą. Na bet pagaliau aš dabar myluoju savo mažylį, ir tai padeda pamiršti netekties skausmą. Linkiu kad angelėlis iš dangaus atsiųstų tau naują gyvybę. Suprantu, kad negalėsi pamiršti savo angeliuko, bet tai sumažins tavo netekties skausmą. Stiprybės tau ir tavo vyrui
Atsakyti
Aš esu, bet didelis, labai didelis ačiū, kad jūs čia esate, kad praėjus laiko tarpui nepamiršote ir nepaliekate šios temos, man ji be galo svarbi. Kol kas jokio darbelio neradau, o laikytis laikausi, po namus krapštinėjuosi.
Savo brangenybę visada sapnuodavau mirusią, bet neseniai kelis sapnus sapnavau, kad ją pagimdžiau, kad ji mažutė, kad ji vėl su mumis kartu....
Atsakyti
Cia jau i gera , ne kad pamirsi skausma to neimanoma , o kad susigyvensi su netektim . Tik tikejimas kad ateis viana diena kada vaikutis bus salia guodzia , bet manau tikrai tau yra pasiustas kudikelis ir skraido aplink . Kai as po persileidimo susapnavau kad gimdau vel po 4 men pastojau vel . Nors tada sakaiu daugiau jokiu vaiku . Linkiu to paties susigyvent ir leist ateit naujai gyvybei .
Atsakyti
QUOTE(Jenifer27 @ 2006 02 11, 01:08)
Aš esu, bet didelis, labai didelis ačiū, kad jūs čia esate, kad praėjus laiko tarpui nepamiršote ir nepaliekate šios temos, man ji be galo svarbi. Kol kas jokio darbelio neradau, o laikytis laikausi, po namus krapštinėjuosi.
Savo brangenybę visada sapnuodavau mirusią, bet neseniai kelis sapnus sapnavau, kad ją pagimdžiau, kad ji mažutė, kad ji vėl su mumis kartu....

Tu išėjai...Daugiau nebeateisi, nutolo žingsniai vakaro aide. Rūstus teisėjas - sąžinė mus teisė, rūstus teisėjas nuteisė mane... Daina nutrūko, posmai sudaužyti ir niekas jų netęs, nebetaisys. Tu išėjai...Širdis tokia mažytė, kodėl toksai didžiulis ilgesys? As skaiciau tavo gyvenima su dukryte ir man suspaude sirdi,( dievas dave, dievas ir ateme) bet pas jus su vyru bus viskas gerai, ir ateis diena, kaj i tavo sirdi pasibels nauja dvasia, tu ja nevarik nuo saves o paimk ir ileisk, kad pradetu tavije plakti sirdute ( busimo vaiko sirdute). As tave buciuoju ir linkiu sveikatos, laimes, dziaugsmo. Guli lovoj žmogeliukas, kurio vardas-angeliukas. Turi lūpas jis šiltas, nebučiuotas ir saldžias. Jis nubėgtų šimtą kilų, kad ištartų žodį-MYLIU. Mama as beldziuosi pas tave, leis gyventi man drauge. wub.gif wub.gif wub.gif wub.gif wub.gif wub.gif angel.gif
Atsakyti
QUOTE(anija @ 2006 02 12, 02:25)
Tu išėjai...Daugiau nebeateisi, nutolo žingsniai vakaro aide. Rūstus teisėjas - sąžinė mus teisė, rūstus teisėjas nuteisė mane... Daina nutrūko, posmai sudaužyti ir niekas jų netęs, nebetaisys. Tu išėjai...Širdis tokia mažytė, kodėl toksai didžiulis ilgesys?                                                                                                            As skaiciau tavo gyvenima su dukryte ir man suspaude sirdi,( dievas dave, dievas ir ateme) bet pas jus su vyru bus viskas gerai, ir ateis diena, kaj i tavo sirdi pasibels nauja dvasia, tu ja nevarik nuo saves o paimk ir ileisk, kad pradetu tavije plakti sirdute ( busimo vaiko sirdute). As tave buciuoju ir linkiu sveikatos, laimes, dziaugsmo.                                                                                                        Guli lovoj žmogeliukas, kurio vardas-angeliukas. Turi lūpas jis šiltas, nebučiuotas ir saldžias. Jis nubėgtų šimtą kilų, kad ištartų žodį-MYLIU. Mama as beldziuosi pas tave, leis gyventi man drauge. wub.gif  wub.gif  wub.gif  wub.gif  wub.gif  wub.gif  angel.gif

Dėkui...
Atsakyti
Kazkaip visai netycia uztikau sia forumo tema ir viska perskaiciau nuo pradzios iki galo. Dieve, koks sunkus gyvenimas. Kodel zmones netenka to, kas jiems brangiausia. Uzjauciu Tave Jenifer del dukrytes. Nors dar neturiu vaiku, bet tikriausiai baisu yra ju netekti. Teko matyti vienos mamos skausma netekus savo vaiko, na tai kas kad jam buvo 28 metai, bet jis buvo jai vienintelis, jis sudege. Praejo metai, o jai tik blogiau. sad.gif
Tad, Jenifer, linkiu tau stiprybes, kad ir kaip butu sunku, nepasiduok. Aisku mums kalbeti lengva, bet nors kalba palaikome Tave.
As neistverciau jauciu, esu labai jautri, va ir dabar sedejau ir verkiau.
Atsakyti
Kaip man sunku, nebegaliu....
Šiandien lygiai 4mėnesiai kaip jos nebeturiu. Verkiu, negaliu, naktis, o aš mintyse vis atsiprašinėju ir maldaju savo angelo atleidimo už vuską ką padariau ne taip, hal aš tiesiog neverta būti mama?
Aš taip Jos pasiilgau, rodosi tas ilgesys greitai sudraskys mane į gabalus iš vidaus, laikas negydo, skauda taip pat...gal net labiau
Nebejaučiu Jos, nebesapnuoju, jaučiu kad Ją prarndu visai, bet nenoriu, nenoriu, Ji juk mano dukružė, mano vienintelė, nepakartojama tobulybė išskyrus širdutę, išskyrus aptį svarbiausią - širdutę, be kurios žmogus negyvena. Ir kodėl netiko manoji, kodėl? Ką man daryti, aš nerandu tikslo kažką daryti gyvenime, kam, jei nebeturiu JOS....
Kuo aš dievui nusikaltau kad turiu šitaip kentėti...
Bus kaip bus....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Jenifer27: 18 vasario 2006 - 00:31
QUOTE(Jenifer27 @ 2006 02 18, 00:29)
Kaip man sunku, nebegaliu....
Šiandien lygiai 4mėnesiai kaip jos nebeturiu. Verkiu, negaliu, naktis, o aš mintyse vis atsiprašinėju ir maldaju savo angelo atleidimo už vuską ką padariau ne taip, hal aš tiesiog neverta būti mama?
Aš taip Jos pasiilgau, rodosi tas ilgesys greitai sudraskys mane į gabalus iš vidaus, laikas negydo, skauda taip pat...gal net labiau
Nebejaučiu Jos, nebesapnuoju, jaučiu kad Ją prarndu visai, bet nenoriu, nenoriu, Ji juk mano dukružė, mano vienintelė, nepakartojama tobulybė išskyrus širdutę, išskyrus aptį svarbiausią - širdutę, be kurios žmogus negyvena. Ir kodėl netiko manoji, kodėl? Ką man daryti, aš nerandu tikslo kažką daryti gyvenime, kam, jei nebeturiu JOS....
Kuo aš dievui nusikaltau kad turiu šitaip kentėti...
Bus kaip bus....


Jenifer stiprybes tau, laikykis, mes visos su tavim.... Tau tik atrodo, kad tu niekam nereikalinga, klysti, apsidairyk ir surasi daugybe zmoniu, kuriems tu esi reikalinga...
Atsakyti
Neužtenka žodžių paguodai, Jenifer27, stiprybės tau 4u.gif laikykis wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Baronė: 18 vasario 2006 - 11:23
Ar tu gali

Ar tu gali man pasakyt koks tikslas
Dėl ko gyvename ir mirštam mes kodėl
Ar viskas ką mes darom turi prasmę
Kodėl mes šypsomės ir verkiame kasdien...

O gal galėtum pasakyt man tyliai tu
Savo slapčiausius troškimus ir svajones
Ir gal man leistum pabandyt kartu
Eit su tavim nežinomu gyvenimo keliu...

Ar tu gali tikėt viskuo ką mato akys
Tikėti besidaužančia širdim
Ar tu gali gyvent ir džiaugtis
Bei tuo džiaugsmu dalintis su manim...

Atsakyti