Įkraunama...
Įkraunama...

Pasimelskite už Karolytę...

QUOTE(kristina mikalauskienė @ 2006 01 09, 22:08)
ir dar,kokiame delnelyje žiūrejei.kairioje rankoje-tai galėjo rodyti ilga linija -dideli vaikelio gyvibingumą,judrumą ,spartų vystymasi.o likimas matosi tik dešinėje rankoje.esu daug mačiusi ,kad kairiojoje rankoje dauguma linijų silpnai išsivysčiusios,trumpos,nes vaikystėje buvo daug fiziniu ir psichologiniu traumu,ligų.dešinioji ranka atskleidžia visai kitas linijas,parodo ko žmogus pasiekė/ieks/savo sugebėjimų ,laimingų atsitiktinumų dėka ir t.t

Žiūrėjau abiejose rankelėse, jos tikrai buvo ir labai ryškios......
Man tai taip pat nesuvokiamas dalykas, nes ir aš pati žinojau, kad dingsta visos linijos.....
JI nesustingo.... dar vienas nepaaiškinamas dalykas....
tai tu man dabar pasakyk kuri pagal tave yra ta gyvenimo linija?
Atsakyti
yra tiktai vienas baisus paaiškinimas bet nenoriu apie tai daugiau kalbėti ir taves skaudinti.visdėlto tai nauja kaip ir tai jog du kart du -šeši.mokslas šis seniai nagrinėjamas,svetimiems skaitau iš delno-nieko panašaus nesu mačiusi
nesenai mirė mano auklė,su kuria bendravau kaip su tikra močiute,ją begalo mylėjau.ji neturėjo vaiku ir tik šiandiena radau paslėptas jos nuotraukas.ji po antrojo pasaulinio karo baigė medicinos mokyklą,dirbo kareivių stovykose.radau nuotrauka kur laiko ant rankų vaikelį be rankyčiu.kitoje nuotraukoje vaikas su apibintuota galvele klūpo prie nušautos savo motinos,dar kitur-sužeisti kariai.verkiau ir negalėjau atsistebėti ,kokios didelės ir beprasmės tada buvo aukos,kokie turėjo būti stiprūs žmonės.ir kokia tada turėjo būti stipri betkurio kareivio MOTINA.kiekvienam iš mūsų dabar labai trūksta kantrybės dėl smulkmenu dažnai pergyvename pamiršdami kad aplink dar buvo yra ir bus daug daugiau skausmo.turime išmokti priimti bet kokį gyvenimo iššukį,nes kaip ir pati rašei,kitoms šeimoms tenka kovoti su savo ar savo vaikų beviltiška liga.kiti amžinai gyvena skausmingoje vienatvėje.dar kitiems nelemta patirti meilės arba motinystės džiaugsmo.kiekvienam-savas kryžius kurį turime tyliai,nesiskūsdami nešti.
Atsakyti
Sako, kad lietuvis lietuviui priesas, kad dziaugiasi, kai kaimynui blogai, ir liudi, kai jam gerai. Pasirodo, kad ne. Kiek daug mamu ir ne mamu atsiliepe i si skausma... Vadinasi, dar nepraradome jausmu, dar nespejome sumaterialeti siame skubanciame gyvenime... Dar norime uzjausti, dar stengiames suprasti kito begalini sielvarta... Visiems reikia tos dvasines stiprybes ir istvermes, kad gyvenimo negandoms uzklupus galetume atsitiesti ir eiti toliau...

... jei prie medzio neisdygo medis - pasodinkim medi medziui vienisam...

Atsakyti
skaitau ir negaliu sulaikyti asaru.... koks didelis skausmas...
Mano dukrytes vardas irgi Rugilyte. Dabar i visas jos isdaigas tapau daug atlaidesne, sakau- "nieko baisaus"... Abi nusisypsom.
Ir kiekviena diena Jai pasakau kaip labai Ja Myliu. Pats didziausias mano Turtelis...

Buk stipri Jenifer. Privalai tokia buti del Jos...
Labai labai uzjauciu.
Atsakyti
[quote=Jenifer27,2006 01 10, 13:07]
JI nesustingo.... dar vienas nepaaiškinamas dalykas....

Nenoriu but pranasas, bet.... seni zmones sako, kad jei mirusio kunas nesustingsta ir nera saltas saltas - greitu metu kazka pasikvies pas save....
Galiu tai patvirtint is patirties. Kovo menesi palaidojau savo mylimiausia mociute.. Kunas buvo lyg ir sustinges, bet ne saltas. Nuo Jos dvelke ramybe ir siluma. Po savaites vel laidotuves... Iki metu galo palaidojom dar keturis giminaicius..
Atsakyti
[quote=Rimantė,2006 01 12, 09:18]
[quote=Jenifer27,2006 01 10, 13:07]
JI nesustingo.... dar vienas nepaaiškinamas dalykas....

Nenoriu but pranasas, bet.... seni zmones sako, kad jei mirusio kunas nesustingsta ir nera saltas saltas - greitu metu kazka pasikvies pas save....
Galiu tai patvirtint is patirties. Kovo menesi palaidojau savo mylimiausia mociute.. Kunas buvo lyg ir sustinges, bet ne saltas. Nuo Jos dvelke ramybe ir siluma. Po savaites vel laidotuves... Iki metu galo palaidojom dar keturis giminaicius..
[/quote]
įdomu, bet ji bevo šaltutė šaltutė, man taip norėjosi ją sušildyti...
Atsakyti
[quote=kristina mikalauskienė,2006 01 11, 18:13]
yra tiktai vienas baisus paaiškinimas bet nenoriu apie tai daugiau kalbėti ir taves skaudinti.

Labai prašau, parašyk, jau niekas daugiau manęs nebeįskaudins...
Jei nenori čia, rašyk į až, labai lauksiu...
Atsakyti
Užjaučiu, Jenifer heart.gif heart.gif heart.gif
Atsakyti
Niekada,neskaitau sio skyrelio,nes beproto pasidaro liudna ir negera...Net nezinau kodel siandien atsiverciau ir perskaiciau visa sia be proto liudna istorija verysad.gif Is tikruju dziugu,kad palaikome viena kita.O,Jenifer,tavo stiprybes reiktu pasimokyti kiekvienai cia uzsukanciai.Beveik visos auginam vaikus ir nors nesusidurem su tokiom baisiom nelaimem-instinktyviai motinu sirdim zinom ka reiskia netekti kudukio.
Jenifer,tavo eilerasciai tokie pilni jausmu,skausmo...Nenustok ju rasyti!
Atsakyti
Be galo užjaučiu tave, Jenifer, tave ištiko didžiausia nelaimė, kokia begali ištikti žmogų... Stibrybės tavo šeimai iš visos širdies... heart.gif
Atsakyti
QUOTE(audiga @ 2006 01 14, 20:36)
Be galo užjaučiu tave, Jenifer, tave ištiko didžiausia nelaimė, kokia begali ištikti žmogų... Stibrybės tavo šeimai iš visos širdies... heart.gif

Ačiū...
Atsakyti
Laba, visu pirma tai noriu pareiksti uzuojauta visoms netekusioms savo angeliuku.Jau penktas menuo kaip pati isgivenu si kosmara.Anksciau tik paskaitydavau si foruma, pasisemdavau stiprybes ir eidavau toliau, atrodydavo, kad ir as tureciau ka parasyt, kuo pasiguost, bet kai prisedau rasyt tik sirdi suspaude,asaros akyse...
Laikykimes visos, STIPRYBES
Atsakyti