Tyliai skaitau Jūsų istorijas... Nerašiau, nes nėra žodžių, kuriais galima būtų paguosti vaikų netekusias mamas- tai didžiausias skausmas, kokį galima išgyventi. Mačiau, jaučiau tą skausmą visai šalia, tad žinau, ką sakau...
Tačiau šiandien, kone Naujųjų išvakarėse, norisi pasakyti kažkieno žodžius - kai jau viskas prarasta, lieka ateitis... Žinau, kad šiandien sunku. Ir rytoj bus sunku. Ir poryt. Ir visada turbūt kankins klausimas - kodėl, už ką? Bet Viešpaties keliai nežinomi, nei jo veiksmų motyvai. Mielos Mamos, patyrusios baisingą kančią - gyvenkite maloniom praeities akimirkom, gesinkite jomis tą milžinišką netekties skausmą, bet palikite ir praviras duris ateičiai. Galbūt ji padovanos spindulėlį šviesos...
Ramybės, stiprybės, vilties, tikėjimo...
Žemai lenkiu galvas pries Jus, tačiau reikalui esant galiu pasiūlyti ir savo petį...
Tačiau šiandien, kone Naujųjų išvakarėse, norisi pasakyti kažkieno žodžius - kai jau viskas prarasta, lieka ateitis... Žinau, kad šiandien sunku. Ir rytoj bus sunku. Ir poryt. Ir visada turbūt kankins klausimas - kodėl, už ką? Bet Viešpaties keliai nežinomi, nei jo veiksmų motyvai. Mielos Mamos, patyrusios baisingą kančią - gyvenkite maloniom praeities akimirkom, gesinkite jomis tą milžinišką netekties skausmą, bet palikite ir praviras duris ateičiai. Galbūt ji padovanos spindulėlį šviesos...
Ramybės, stiprybės, vilties, tikėjimo...
Žemai lenkiu galvas pries Jus, tačiau reikalui esant galiu pasiūlyti ir savo petį...
Nuoširdžiausia užuojauta visai jūsų šeimai 
AČIŪ
as neisivaizduoju kiek reikia stiprybes istverti TAI .... Tu esi nerealiai stipri, Dieve saugok .. tokiom moterim reikia dovanoti VAIKUS.
perskaičiau viska nuo pradžios iki galo ir nustebau,kad tiek daug mamų yra praradusiu savo mažylius.neapsakomas skausmas beprasmiškas.kai laukiausi dukrelės,nuskendo 3metų pusbrolio mergytė.nepaprastai skaudūs jausmai užplūdo,ilgai ieškojau atsakymo-kodėl.juk sakoma,kūdikio siela susiranda tėvus,stebi juos ir tik tada ateina.tai kodėl taip trumpam ateina?kad ir kaip keista bet mus valdo praeities darbai-karma.net už senelių ar tėvų blogį tenka kentėti mums...už lengvabūdiškumą,savanaudiškumą,už pykti....mūsų šeimoje tai nebuvo pirmoji nelaimė.deja tai tik vienas logiškas atsakymas.o viską iškentėti turime dabar.ir dabar reikia pažvelgti ne atgal o į priekį.ir dar ,mamos ,nebijokite pažvelgti savo kūdikiams į delnelį-į gyvenimo linją.jei tenka susidurti si liga,jūs galite sužinoti atsakymą...
jenifer,linkiu tau ramybės ir tikėjimo.tavo gražūs eilėraščiai rašyk juos ,rašyki knyga.daryki viską kad tik nesustotų mintys ir jausmai.
jenifer,linkiu tau ramybės ir tikėjimo.tavo gražūs eilėraščiai rašyk juos ,rašyki knyga.daryki viską kad tik nesustotų mintys ir jausmai.
skaitau, o asaros upeliais bega, netycia teko atsiversti internet puslapi kuris skirtas mergytei kur mire nuo vezio jos kaip ir maniskes vardas Rugilyte, tai nuo tada vis bijau kad maniskei kas nors nenutiktu.labai ilgai verkiau ir klausiau Dievo uz ka jis baudzia mazus vaikus jau geriau lai pasiima tevus bet turbut yra tik vienas paaiskinimas- uz musu, musu tevu, seneliu klaidas praeity.stenkimes ju nedaryt kad kam nors ateity netektu uz jas sumoketidar bunant labai maziems.Stiprybes Jenifer!uzjauciu del dukrytes, bet reik tiketi kad ten Danguje jai gera ir jinai mato Jus sededama ant debeselio.Laikykites.
Norėciau, kad mano žodžiai būtų dideli, kad sielvarte sušildytų, paguostų. Gyventi šauktų vėl, be sopulio širdy ir ašaras nušluostytų nuo skruostų...
[quote=kristina mikalauskienė,2006 01 07, 18:27]
ir dar ,mamos ,nebijokite pažvelgti savo kūdikiams į delnelį-į gyvenimo linją.jei tenka susidurti si liga,jūs galite sužinoti atsakymą...
Dėkui už palinkėjimus....
Žiūrėjau į JOS delnelį, pati domiuosi tais dalykais, JOS gyvenimo linija iki pat galo buvo ryški ir ilga ir net JAI gulint karstelyje visos linijos delnukuose buvo ir buvo ryškios, nors sako, kad kai žmogus miršta jos išnyksta....
ir dar ,mamos ,nebijokite pažvelgti savo kūdikiams į delnelį-į gyvenimo linją.jei tenka susidurti si liga,jūs galite sužinoti atsakymą...
Dėkui už palinkėjimus....
Žiūrėjau į JOS delnelį, pati domiuosi tais dalykais, JOS gyvenimo linija iki pat galo buvo ryški ir ilga ir net JAI gulint karstelyje visos linijos delnukuose buvo ir buvo ryškios, nors sako, kad kai žmogus miršta jos išnyksta....
"Ar niekada nepagalvojote, kaip išrenkamos neįgalių vaikų mamos? Bandau įsivaizduoti Dievą, duodantį nurodymus angelams, besižymintiems pastabas didžiuliame žurnale. Rodydamas angelui užrašytą vardą, šypteli:
- Šitai padovanosime neįgalų kūdikį.
Nustebęs angelas pakelia akis:
- Kodėl jai? Ji atrodo laiminga.
- Teisingai, - šypsodamasis sako Dievas. - Ar galėčiau padovanoti neįgalų vaiką moteriai, kuri nežino, kas yra džiaugsmas? Būtų žiauru.
- Ar jai pakaks kantrybės? - teiraujasi angelas.
- Nenoriu, kad ji būtų pernelyg kantri, nes paskęs sielograužoje ir skausme. Kai įveiks pirmąjį šoką ir nusivylimą, ji sugebės atlikti visa, ko reikia.
- Bet, Viešpatie, man regis, toji moteris nėra giliai tikinti.
Dievas vėl šypsosi:
- Nesvarbu. Viskas bus gerai. Ta moteris - tobula. Ir apdovanota pakankamu kiekiu egoizmo.
Angelas lieka be žado:
- Egoizmo? Ar tai dorybė?
Dievas linkteli galva:
- Jei ji nesugebėtų nė minutei atsitraukti nuo savo vaiko, neišgyventų. Taip, tai moteris, kurią palaiminsiu netobulu kūdikiu. Ji apie tai nenutuokia, tačiau jai bus ko pavydėti. Ji niekada nebus tikra, ar teisingai nugirdo ištartą žodį. Jai niekada neatrodys, kad žengti pirmą žingsnį - įprasta ir lengva. Kai vaikas pirmą kartą ištars "mama", ji suvoks, jog tapo stebuklo liudininke. Kai aklam vaikui bandys nupasakoti medį ar saulėlydį, pati regės mano kūriniją kaip retas kitas asmuo. Jai aš leisiu aiškiai matyti tai, ką matau aš - nežinojimą, žiaurumą, išankstines nuostatas - ir išmokysiu ją pakilti virš viso to, ji niekada nesijaus vieniša. Kiekvieną jos akimirką būsiu šalia, nes ji be klaidų atliks mano darbą taip, lyg pati stovėtų man prie šono.
- O kurį šventąjį paskirsime globėju? - klausia angelas, iškėlęs rašale pamirkytą plunksną.
Dievas šypsosi:
- Pakaks ir veidrodžio....."
- Šitai padovanosime neįgalų kūdikį.
Nustebęs angelas pakelia akis:
- Kodėl jai? Ji atrodo laiminga.
- Teisingai, - šypsodamasis sako Dievas. - Ar galėčiau padovanoti neįgalų vaiką moteriai, kuri nežino, kas yra džiaugsmas? Būtų žiauru.
- Ar jai pakaks kantrybės? - teiraujasi angelas.
- Nenoriu, kad ji būtų pernelyg kantri, nes paskęs sielograužoje ir skausme. Kai įveiks pirmąjį šoką ir nusivylimą, ji sugebės atlikti visa, ko reikia.
- Bet, Viešpatie, man regis, toji moteris nėra giliai tikinti.
Dievas vėl šypsosi:
- Nesvarbu. Viskas bus gerai. Ta moteris - tobula. Ir apdovanota pakankamu kiekiu egoizmo.
Angelas lieka be žado:
- Egoizmo? Ar tai dorybė?
Dievas linkteli galva:
- Jei ji nesugebėtų nė minutei atsitraukti nuo savo vaiko, neišgyventų. Taip, tai moteris, kurią palaiminsiu netobulu kūdikiu. Ji apie tai nenutuokia, tačiau jai bus ko pavydėti. Ji niekada nebus tikra, ar teisingai nugirdo ištartą žodį. Jai niekada neatrodys, kad žengti pirmą žingsnį - įprasta ir lengva. Kai vaikas pirmą kartą ištars "mama", ji suvoks, jog tapo stebuklo liudininke. Kai aklam vaikui bandys nupasakoti medį ar saulėlydį, pati regės mano kūriniją kaip retas kitas asmuo. Jai aš leisiu aiškiai matyti tai, ką matau aš - nežinojimą, žiaurumą, išankstines nuostatas - ir išmokysiu ją pakilti virš viso to, ji niekada nesijaus vieniša. Kiekvieną jos akimirką būsiu šalia, nes ji be klaidų atliks mano darbą taip, lyg pati stovėtų man prie šono.
- O kurį šventąjį paskirsime globėju? - klausia angelas, iškėlęs rašale pamirkytą plunksną.
Dievas šypsosi:
- Pakaks ir veidrodžio....."
jenifer,tu mane sugluminai.nieko panašaus nesu girdėjusi,nors15metu domiuosi chiromantija,apie tokias delno linijas.to niekaip neimanoma paaiškinti.smalsumo vedama dviems mirusiems esu žiūrėjusi i delna-nebūdavo jokių liniju antra diena po mirties,o kaip suprsti,kad linija ilga,nesuprantu.kai mano dukrelė sirgo,o jai buvo ištines kaklelis-limfmazgių uždegimas,operavo,tai man stiprybės teikė tik ta daili gyvenimo linija.o gal tu klysti-gal tai buvo staga besileidžianti galvos linija.o virš jos tik apie2cm.-gyvenimo.paprastai,tokia linija buna,kai žmogaus laukia mirtis susijusi su galva,trauma ar pan.
kokia graži istorija apie dieva ir angela
ištvermės tau,brangioji
kokia graži istorija apie dieva ir angela
ištvermės tau,brangioji
ir dar,kokiame delnelyje žiūrejei.kairioje rankoje-tai galėjo rodyti ilga linija -dideli vaikelio gyvibingumą,judrumą ,spartų vystymasi.o likimas matosi tik dešinėje rankoje.esu daug mačiusi ,kad kairiojoje rankoje dauguma linijų silpnai išsivysčiusios,trumpos,nes vaikystėje buvo daug fiziniu ir psichologiniu traumu,ligų.dešinioji ranka atskleidžia visai kitas linijas,parodo ko žmogus pasiekė/ieks/savo sugebėjimų ,laimingų atsitiktinumų dėka ir t.t
