Kažkas darosi su manimi, kartais ir gana dažnai jaučiu, kad po truputėli kraustausi iš proto...
Jei taip manau, vadinasi dar nesikraustau...
Dėkui, labai tikiuosi, bet šios dienos man juodesnės už juodas...
Skaudu tau dabar Jenifer, suprantu , bet tu būk stipri... nepalūšk... Mes tave palaikom!!!
Sunku dabar, bet tu tikėk, kad laikas užgydys visas žaizdas ir atlygins jums džiaugsmais...
Sunku dabar, bet tu tikėk, kad laikas užgydys visas žaizdas ir atlygins jums džiaugsmais...
Laikykis Jenifer. Dievas zino, kodel ja pasieme. Aisku tevams tai didelis skausmas. Mes su vyru pries 12 metu taip pat palaidojom3 dieneliu pirma vaika. Sunku buvo, labai sunku. Bet po poros metu pagimdziau kita mergaite. Dabar turiu dvi dukrytes.
Laikykes stiprybes tau ir tavo seimai. As uz jus pasimelsiu. O jusu angeliukui tikrai danguje yra gerai.
Laikykes stiprybes tau ir tavo seimai. As uz jus pasimelsiu. O jusu angeliukui tikrai danguje yra gerai.
Jenifer,laikykis brangioji.Tik per kančias mes tampam stipresni,tik neduokdieve tokios kančios.Pasimeldžiu ir dažnai prisimenu Tave ir Karolytę.Išgedėsi savo skausmelį,pamatysi veliau bus lengviau,norėsis vel gyvenimą gyvent iš naujo,širdis pasakys kada...Tik palaikykit vienas kitą su vyru. Dar kartą Stiprybės ir Dievo palaimos Tau ir Tavo šeimai.
QUOTE(Birutele @ 2005 11 28, 13:45)
Jenifer, mieloji, pasigedau tavęs forume - kaip tu laikaisi?
Labutis.
Praėjusi savaitė buvo be galo sunki, net nemoku apsakyti kokia, jaučiau, kad JI mane paliko ir jaučiau, kad esu ties išprotėjimo riba. Bet teko ne kartą netyčia pabūvoti tose instancijose, tai suėmiau save į rankas ir pamaniau, kad mano ANGELYTIS tikrai manęs nenorėtų ten matyti. Po truputėlį kapstausi, būna ir žinau, kad dar ilgai bus visko, bet tikiuosi atlaikyti...
Ačiū už rūpestį
Nežinau kaip tau padėti, kaip suteikti stiprybės. Gaila kad mintimis to negalime perduoti. Laikykis ir žinok, kad dukrytė tavęs nepaliko, o tik anksčiau nei mes norėtume išėjo namo.
QUOTE(Jenifer27 @ 2005 11 29, 08:44)
Labutis.
Praėjusi savaitė buvo be galo sunki, net nemoku apsakyti kokia, jaučiau, kad JI mane paliko ir jaučiau, kad esu ties išprotėjimo riba. Bet teko ne kartą netyčia pabūvoti tose instancijose, tai suėmiau save į rankas ir pamaniau, kad mano ANGELYTIS tikrai manęs nenorėtų ten matyti. Po truputėlį kapstausi, būna ir žinau, kad dar ilgai bus visko, bet tikiuosi atlaikyti...
Ačiū už rūpestį
Praėjusi savaitė buvo be galo sunki, net nemoku apsakyti kokia, jaučiau, kad JI mane paliko ir jaučiau, kad esu ties išprotėjimo riba. Bet teko ne kartą netyčia pabūvoti tose instancijose, tai suėmiau save į rankas ir pamaniau, kad mano ANGELYTIS tikrai manęs nenorėtų ten matyti. Po truputėlį kapstausi, būna ir žinau, kad dar ilgai bus visko, bet tikiuosi atlaikyti...
Ačiū už rūpestį
Mieloji Jenifer, puikiai tave suprantu - atėjo laikas atsisveikinti.........................................
..... tai skamba žiauriai, man pačiai šiurpsta kūnas, taip kalbant - tačiau.... tavo mažasis Angelėlis tau duoda ženklą, jog turi išeiti.......... nusiramink, mieloji.... JI niekada tavęs nebepaliks iš tikrųjų - JI amžinai dabar gyvens Jūsų širdyse, Danguje, ir lauks susitikimo dienos... Taip pat ir Jūs - o kol kas - gyvenkite - taip, kaip galite, tačiau žinok, Jenifer - tavo Dukrytė nori, kad tu būtum laiminga...
Stiprybės
Man prasidėjo nervinė krizė, kaip sakoma - sprogo burbulas, tai turėjo įvykti anksčiau ar vėliau, ir viskas link to ėjo. Dabar nenoriu niekur eiti, tik miegoti, gulėti, rūkyti ir nieko nieko. Man kažkada panašiai yra buvę, žinau, kad tai praeis ir po to prasidės kitas gyvenimo etapas. Bet dabar labai sunku pralaukti kol vis tai praeis.
Tad neišsigaskite, jei ilgėliau čia nepasirodysiu...
Ačiū Jums visoms.
Tad neišsigaskite, jei ilgėliau čia nepasirodysiu...
Ačiū Jums visoms.