Negaliu skaityt, verkiu... O atejau cia is daktaru skyrelio...neturiu zodziu...Pries metus as pabegau is tos poliklinikos.
Uzjauciu tave, Jenifer27, gyventi, kad ir kaip butu sunku, reikia toliau. Reikia isiverkti, isgedeti, issikalbeti, reikia laiko
skaudu ir labai liudna 
....stiprybes 
....stiprybes
Truksta zodziu tavo skausmui numalsint... Laikykis, laikas gydo zaizdas. Tave dukryte noretu matyt stipria....
QUOTE(Birutele @ 2005 10 28, 14:41)
Žinau tą jausmą, aš irgi pasiilgusi, jau 3 su puse metų.............. Kartais užeina noras kaukt vilku, kartais nesitiki, jog tai nutiko man.... Ar Tau taip nebūna? Ar neatrodo NESĄMONĖ, kad tai Jūsų likimas?... Man tai tebeatrodo klaiku.... Patikėk, ateis diena, kai jausmai pasikeis...šiek tiek..... Nepalengvins mano žodžiai Tavo savijautos, tačiau išsipasakok ir Tu, ir nors tam kartui gal, gal nors šiek tiek, Tau bus lengviau..... Stiprybės Tau. Kažkada pagalvosi ir apie naują gyvybę...Patikėk... Stiprybės Tavo šeimai 
Atrodo, tikrai taip atrodo. Kaip gyvenai tu visus tuos metus, kaip žvelgi į naują gyvybę? Aš bijau, kad nenukentėtų niekuo nekaltas vaikelis, nes jame manau bent jau dabar matyčiau tik JĄ...
Būna, sakau, būna, kad nežinai kas yra, nežinai ko nori, tada rašau jai laiškus arba kalbuosi su ja mintimis. Nežinau, manau reikėtų sukurti atskirą skyrelį skirtą tik mamoms netekusioms savo angelėlių....
uzjauciu jusu seima sakau is visos sirdies
zinau ta jausma mano angelelio ir KAROLINA vardas buvo
laikykites
sakau is visos sirdies zinau ta jausma
mano angelelio ir KAROLINA vardas buvo laikykites
LEISK MAN
Kai pirma šalna glostys
Žolę naktyje
Neš tolyn mane sapnai
Ten kur viltis mana.
Leisk būt savim, būt ugnim,
Leisk sudegt tamsoj iš skausmo,
Leisk man išskrist su TAVIM,
Leisk, MEILE MANO!!!!!!!
Kaip surast TAVE?
Žvaigždžių pilnam skliaute.
Kęrinti tamsa
Nuramins ir migdys mane.
Degs rugens spalva
Tie jausmai manyje
Rytmečio šalna
Nutapys man žolėje TAVE.....
TAU dovanosiu aš sapną,
TAU nuskinsiu žvaigždes....
Leisk man ištarti tik vieną žodį,
Leisk pasakyt KAIP aš TAVĘS ILGIUOS.................................
Kai pirma šalna glostys
Žolę naktyje
Neš tolyn mane sapnai
Ten kur viltis mana.
Leisk būt savim, būt ugnim,
Leisk sudegt tamsoj iš skausmo,
Leisk man išskrist su TAVIM,
Leisk, MEILE MANO!!!!!!!
Kaip surast TAVE?
Žvaigždžių pilnam skliaute.
Kęrinti tamsa
Nuramins ir migdys mane.
Degs rugens spalva
Tie jausmai manyje
Rytmečio šalna
Nutapys man žolėje TAVE.....
TAU dovanosiu aš sapną,
TAU nuskinsiu žvaigždes....
Leisk man ištarti tik vieną žodį,
Leisk pasakyt KAIP aš TAVĘS ILGIUOS.................................
Buk stipri tam sapne, kuri zmones vadina gyvenimu. Visame kame yra laikinumas, prisirisimai visada skaudziai pasileidzia. Atjauciu tave, mieloji. Tavo ,mazylis angeliukas...ten gerai...juk jau zinai kad gerai....tik nusiramink....isverk isliek savo skausma tik nesusmuk...eik pirmyn. mano vaikutis gime ta diena kaip mano vyro dukryte is pirmos santuokos.o ji mire pries 5 metus. vaikai pareina, vienaip ar kitaip pareina....tik negalvok kad tai bus ji.
nezinau ka rasyt jenifer ,negaliu atsigaut...noriu kazka tau parasyt,paguost,prasau vieno Taves,buk stipri 
,negaliu atsigaut...noriu kazka tau parasyt,paguost,prasau vieno Taves,buk stipri
Buvo pavasaris,
bet aš norėjau vasaros -
šiltų dienų
ir puikių iškylų
Buvo ruduo,
bet žiemos norėjau,
gražaus sniego
ir Kalėdų
Buvo žiema,
bet pavasario troškau,
šilumos
ir žydinčios gamtos
Aš buvau vaikas
Bet norėjau būt suaugęs
laisvas
ir gerbiamas
Man buvo dvidešimt,
bet norėjau būt trisdešimties,
būti brandžiu
ir patyrusiu
Aš pasiekiau gyvenimo vidurį,
bet norėjau būt dvidešimtmečiu,
Jaunu
ir laisva dvasia
Buvau pensininkas,
bet norėjau but viduramžy,
Protingas
ir neapribotas
Mano gyvenimas praėjo,
o aš taip ir negavau, ko norėjau
-----------
Vienas dalykas, kurį išmokau iš gyvenimo - koks jis trumpas!
bet aš norėjau vasaros -
šiltų dienų
ir puikių iškylų
Buvo ruduo,
bet žiemos norėjau,
gražaus sniego
ir Kalėdų
Buvo žiema,
bet pavasario troškau,
šilumos
ir žydinčios gamtos
Aš buvau vaikas
Bet norėjau būt suaugęs
laisvas
ir gerbiamas
Man buvo dvidešimt,
bet norėjau būt trisdešimties,
būti brandžiu
ir patyrusiu
Aš pasiekiau gyvenimo vidurį,
bet norėjau būt dvidešimtmečiu,
Jaunu
ir laisva dvasia
Buvau pensininkas,
bet norėjau but viduramžy,
Protingas
ir neapribotas
Mano gyvenimas praėjo,
o aš taip ir negavau, ko norėjau
-----------
Vienas dalykas, kurį išmokau iš gyvenimo - koks jis trumpas!
QUOTE(Jenifer27 @ 2005 10 31, 09:26)
Atrodo, tikrai taip atrodo. Kaip gyvenai tu visus tuos metus, kaip žvelgi į naują gyvybę? Aš bijau, kad nenukentėtų niekuo nekaltas vaikelis, nes jame manau bent jau dabar matyčiau tik JĄ...
Būna, sakau, būna, kad nežinai kas yra, nežinai ko nori, tada rašau jai laiškus arba kalbuosi su ja mintimis. Nežinau, manau reikėtų sukurti atskirą skyrelį skirtą tik mamoms netekusioms savo angelėlių....
Būna, sakau, būna, kad nežinai kas yra, nežinai ko nori, tada rašau jai laiškus arba kalbuosi su ja mintimis. Nežinau, manau reikėtų sukurti atskirą skyrelį skirtą tik mamoms netekusioms savo angelėlių....
Patikėk, tikrai taip nebus. Kai gimė mano antroji mergaitė, pirma mintis buvo: "Dieve, koks panašumas!", bet tai ir viskas, daugiau jokių palyginimų nebuvo, nors rengiau drabužėliais, kurie buvo skirti mano pirmąjam angelėliui; guldžiau į tą pačią lovytę, tą patį vežimėlį. Nauja gyvybė atneša naujus jausmus, emocijas...juk tai naujas žmogutis. Rūpestis nauja gyvybe man užgožė tą patirtą netektį ir skausmą. Noriu tikėti, kad ir tau taip bus.
Laikykis
stiprybes ir vilties
Ačiū jums visoms, Undine, nereikia nieko rašyti, paguodai tokiu atveju žodžių nėra, o jų ir nereikia....
Šiandien išeinu į darbą, vakar paskambino ir paprašė kad pradėčiau vėl dirbti, žinau, kad nesu tam nusiteikusi, bet gal taip Dievas daro, gal taip bus geriau....
Myliu jus....
geros dienos jums ir jusu pipiriukams...
Šiandien išeinu į darbą, vakar paskambino ir paprašė kad pradėčiau vėl dirbti, žinau, kad nesu tam nusiteikusi, bet gal taip Dievas daro, gal taip bus geriau....
Myliu jus....
geros dienos jums ir jusu pipiriukams...
