Sveikos mamytes, esamos ir busimos.Pasidalinsiu ir as savo nuomone apie sia gydytoja, su kuria asmeniskai teko susidurti ir bendrauti pries 4-5 metus.Papuoliau pas ja atsitiktinai, nes grizus is uzsienio iskart pastojau ir pagal gyvenamaja vieta kreipiausi i Silainiu poliklinika, kur ji tuo metu ir dirbo Dapkuvienes pavarde.Pasilankiau pas ja keleta savaiciu ir ji perejo dirbt i Sargenu sveikatos centra.As pasilikau Silainiu poliklinikoje, lankiausi pas kita gydytoja ir pazistamu pagimdziusiu moteriskiu pradejau prasyti man parekomenduoti gera gydytoja,pas kuria gimdyt nebijociau
.Na ir ka:man buvo rekomenduota ta pati Dapkuviene.As jai paskambinau ir pradejau pas ja reguliariai lankytis Sargenuose.Nestumas mano buvo pirmas, lengvas, nekomplikuotas.Gydytoja su manimi bendraudavo maloniai, ramiai, jokiu uzuominu del dovanu negaudavau.Nunesdavau kartais saldainiu,kartais pinigu duodavau.Po Silainiu gydytojos(gaila nepamenu jos pavardes, kiek atsimenu ji taip pat priiminejo gimdymus Krikscioniskuose gimdymo namuose) ir jos seseles,bendravimas su Dapkuviene man budavo tarsi atgaiva.Silainiuose joms uzkliudavo tai mazas mano svoris, tai mazai paauges pilvas ir t.t. Is ten visada iseidavau su sugadinta nuotaika.O Dapkuviene mane visada nuramindavo ir patikindavo, kad pas mane viskas vyksta normaliai.Taip ir buvo,pati jauciausi gerai...Nu ka ir atejo ta didzioji diena.Del gimdymo su ja buvau susitarusi Krikscioniskuose gimdymo namuose, turejau jos telefona ir leidima skambinti bet kuriuo paros metu.Pirmieji saremiai man prasidejo vakare,susiskambinau su gydytoja, ji patare laukti.Saremiai kartojosi kas 20-30 min.Pralaukiau nakti, diena, vakare skambinau ir, atvirai pasakius nelabai susisnekejau, kilo itarimas, kad ji apsvaigus nuo alkoholio ar kokiu slopinamojo pobudzio vaistu, bet pagalojau, kad gal pavargus...Nupasakojau kas su manimi darosi, o ji liepe atsipalaiduoti ir laukti, nes vaziuot i ligonine dar anksti.Vandenys man taip ir nenubego, paskui juos ligoninej prakirpo.Tai ka pratempiau namie dar viena nakti, ryte skambinu, sakau nebegaliu, saremiai kas 1-5 min.,jau is skausmo dainavau.Sako dar palauk, dar anksti, ner ko cia vaziuot i ta ligonine.Sakau nebegaliu vaziuoju.Ji tuo metu budejo Mazylio ligonineje.Nuvaziuoju as pas ja apie 13 h. i Mazylio ligonine, ji mane apziuri keistai apsvaigusi ir sako vaziuok namo, dar anksti.Sakau nevaziuosiu gydytoja, guldykit mane nebegaliu daugiau.Tada ji paskambino i Krikscioniskus gimdymo namus, pasake, kad manes lauktu, kad as tuoj atvaziuosiu.Vyras mane veziojo.Nu ka, mergaites,nuvaziavau as i tuos krikscioniskus, ten mane prieme, o skausmas toks, kad jau net pavardes be pertrauku negaliu pasakyt.Uz kokiu 10 min. paskui mane atvaziavo(nezinau kaip) gydytoja Dapkuviene.Atvaziavo,atsisedo ant kedes pries mane, ziuri stiklinem akim,ir kartoja, kad man dar anksti gimdyt.Pati nuo tos kedes jau nepasikele.Paskui ja isvede i kita patalpa, laseline state.Na o as, atvaziavus i Krikscioniskus gimdymo namus 14 h. pagimdziau 17h.Labai aciu tuo metu(buvo sekmadienis) budejusiai gydytojai, akuserei,ansteziologei.Visos su manim elgesi nepaprastai maloniai, dar spejo pritaikyt epidura(gimdos kaklelis buvo prasiveres 5 cm.)Sekancia diena joms ir isdalinau Dapkuvienei uz gimdyma paruostus pinigus.Aciu Dievui, kad namuose nepagimdziau ir kad gimdymas sklandziai vyko.Tai stai mano istorija.Daugiau gydytojos Dapkuvienes nemaciau.
As ir pas ja pradejau lankytis,nes laukiuosi 
pasiskaiciau apie ja ir nezinauka daryti.lankytis ar ne?Maloni,betgalvoju,jei su maziumi kasblogaibus arjisugebes nustatyti ultragarsu?Jei viskas gerai tai gal itrgerai ,bet jeigu...Tiesa,pas ja papuoliau atsiktinai,nieko nezinodama kasperspecialiste ,nes reikejo skubios koncultacijos 
