QUOTE(irmulia @ 2011 01 17, 15:39)
oi,
sindirela, patikėk kaip tai 100% realu
aišku, gal iš šono žiūrint man dabar lengva rašyti, bet tikrai prisipažinsiu- pati pradžia nebuvo tokia lengva - bet tikrai įmanoma įveikti
taip kad pirmyn visu greičiu ir nusipurtysi tuos nereikalingus 8 kg
Tauryt, kaip tu laikais? senai begirdėta, tikiuosi viskas ok?
žiū, o kaip tu žiūri į maisto derinimą? nes čia tokių įdomių dalykų sužinojau ir pradėjau po truputį mažais žingsniukais derinti prie savo mitybos
Irmulia, tavo foto nepakartojamos. Sveikinimai
Aš tai normaliai. Nusidirbus visiškai, laiko miegui neturiu. Savaitgaliais važiuoju slidinėti kol sezonas nesibaigė. Labai mėgstu slidinėti. Šiais metais labai ištobulinau savo slidinėjimo sugebėjimus ir jau varau sudėtingiausiom trąsom. Aišku dažnai ridenuosi, bet visvien keliuosi ir varau. Nugalėjau aukščio baimę. Kai stovi ant trąsos krašo, matai visą vaizdą aplink ir žmonės kaip skruzdėles o kartais žmonių net nebeįžiūri, užgniaužia kvapą. Atrodo viduje kažkas apsiverčia nuo vaizdo ir jausmo. Po to pasileidi ir viskas, vaizdai kaip filme, kaip ne su tavim vyksta,.
Žodžiu dirbu, slidinėju, laukiu pavasario.
Sportuoti nėjau seniai, bet reikia. Eisiu. Kūnas sukrito, nors svoris ir neužkilo, bet sivijauta kitokia, noriu būti vėl raumenų mazgelis. Jamsiu trenere pradžiai, kad vėl iškočiotų mane gerai. Baisiai vis dar noriu tų 55kg
QUOTE(_Andzelika_ @ 2011 01 18, 08:54)
tik kad va reikia irgi moketi islaikyti savo numesta svori
Mano svoris tolygus. Kai sportavau, buvo 57-59m dabar 59-61. Valgau ką noriu, tik protingu laiku ir mano norai seniai pasikeitę į sveikesnius, todėl nesijaučiu savęs ribojanti.